- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- I-1953-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D.J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 13 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l. 2) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b.l. 48-49) nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 13 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) perpildytose gyvenamosiose patalpose bei baudos izoliatoriuje. Bendrabučio tipo patalpoje gyveno nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. perpildytoje patalpoje mažiausiai su 22 asmenimis, ši patalpa buvo 49 kv.m ploto. Dėl patalpų perpildymo kildavo konfliktai. Kybartų PN buvo blakių, blusų, tarakonų. Virtuvė taip pat neatitiko higienos normų, nes ten buvo pelėsio. Gyvenamosiose patalpose buvo tamsu, nes buvo blogas apšvietimas. Baudos izoliatoriuje ir karantino patalpose nebuvo suteiktas minimalus 3,6 kv. m gyvenamasis plotas. Dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, dviejų aukštų gultai. Kameroje buvo pelėsio, grybelio požymių, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti nuodais. Dušas neatitiko higienos normų – sienos buvo padengtos grybeliu, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, dušo galvutė nebūdavo pritvirtinta. Pasivaikščiojimo kiemeliuose byrėjo plytos, sienos padengtos samanomis, grybeliu. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliuko, šiukšlių kibirų, peleninių, šiukšlės mėtėsi ant žemės, taip pat apsivaikščiojimo kiemeliai neatitiko Higienos normos 76:2010 18.4 punkto reikalavimų. Nurodė, kad bandė kreiptis į Kybartų PN administraciją dėl blogų sąlygų, tačiau pareiškėjui buvo pagrasinta perkėlimu į drausmės grupę. Būdamas Kybartų PN pareiškėjas patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo pareiškėjo orumas ir reputacija.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas - Kybartų PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į skundą (b.l. 6-9, 54-56) nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas nebuvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose. Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to, kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktu ir 2006 m. birželio 14 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. AS4-52. Kybartų PN esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Kamerų einamieji remontai pagal poreikį atliekami nuolat, todėl drėgmės, pelėsių ar grybelių kamerose nėra. Drausmės grupės pastate yra sumontuota mechaninė – elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, be to, yra galima natūrali kamerų ventiliacija per langus. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apšvietimas, užtikrinantis ne mažesnį kaip 200 liuksų apšvietimą. Įstaigos teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nesiskundė ventiliacijos trūkumu, pelėsio, drėgmės, nešvaros buvimu ar ploto trūkumu ir tais klausimais į Kybartų PN administraciją nesikreipė, nors ir žinojo arba galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Be to, Kybartų PN yra nuolat tikrinami Visuomenės sveikatos centro specialistų. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus specialistai ne kartą atliko Kybartų PN gyvenamųjų patalpų patikrinimą ir pažeidimų nenustatė. Kybartų PN yra sudarę sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šią veiklą vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimą. Nuteistieji aprūpinami visais baldais bei inventoriumi, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V245. Pažymėjo, kad dėl pablogėjusios emocinės būklės, susijusios su prastomis kalinimo sąlygomis pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, jam buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 13 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).
Administracinėje byloje esantys įrodymai (b.l. 6-7, 11, 12, 54, 57) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, Radviliškio policijos komisariatą, nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 26 d. pareiškėjas gyveno 5 būrio 504 kambaryje, kurio plotas 36,66 kv. m, jame bausmę atliko 11 asmenų, todėl pareiškėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. pareiškėjas gyveno 5 būrio 504 kambaryje, kurio plotas 36,66 kv. m, jame bausmę atliko 10 asmenų, todėl pareiškėjui teko 3,67 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, Radviliškio policijos komisariatą. Nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 12 d. pareiškėjas paskirtą drausminę nuobaudą atliko kamerų tipo patalpose, 1 kameroje, kurios plotas 18,59 kv.m , joje gyveno nuo 3 iki 5 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,72 kv. m iki 6,20 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigia, kad bendrabučio tipo patalpose gyveno kartu su 22 asmenimis, tačiau savo teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas teigia, kad bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose buvo parazitų, buvo pelėsis, grybelis, buvo netinkamas apšvietimas, dušo patalpos nešvarios, nuo lubų krito tinkas, pasivaikščiojimo kiemelių sienos apaugę samanomis, kiemeliuose nebuvo suoliukų, šiukšlių kibirų, peleninės, kiemeliai neatitiko Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 18.4 punkto (teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi) reikalavimų.
Atsakovo atstovas į bylą pateiktame 2018 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1/8-654 (b.l. 14) nurodo, kad kamerų tipo patalpose yra ištraukiamosios ventiliacijos sistema, be to, yra galima natūrali ventiliacija per langus, visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apšvietimas užtikrinantis ne mažesnį kaip 200 liuksų apšvietimą, įstaiga turi sudariusi sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės, todėl dezinsekcija ir deratizacija yra vykdomos nuolat.
Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl patikrinimų, atliktų pareiškėjo buvimo Kybartų PN laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų sąlygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjas teigia, kad bandė kreiptis į Kybartų PN administraciją dėl netinkamų sąlygų, tačiau šias aplinkybes nurodo nekonkrečiai – nenurodo kada konkrečiai jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją, ar kreipėsi žodžiu, ar raštu, į kokį kornetų pareigūną kreipėsi. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės, į teismą pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau kaip dviem metams nuo ginčo laikotarpio pabaigos (b.l. 3), dėl to pareiškėjo teiginiai dėl parazitų buvimo, pelėsio, grybelio, netinkamo apšvietimo, dušo patalpų ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).
Nenustačius Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.