Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. K., S. G. ir J. T. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendžio, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. S. K. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, baudžiamoji byla S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui,

Skundžiamu nuosprendžiu J. T., L. K., S. G., A. B., V. V., G. V., J. B., I. K., A. P., A. P., O. P. R., R. K., P. Š., A. K., R. A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus, AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, likviduojamos AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2000-04-10 iki 2002-01-31 būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini) g. 216, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir valdybos pirmininku, (duomenys neskelbtini) g. 216, (duomenys neskelbtini), 2000 m. gruodžio 28 d., pakeitimu Nr. 1 pakeisdamas 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“, 4 punktą „Atsiskaitymas“, nurodydamas, kad ryšium su staigiu Rusijos rublio kurso kritimu 1998 metais, elektros variklių gamybos ir pardavimo biznio partneriams (AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, RAB „(duomenys neskelbtini)“, RAB „(duomenys neskelbtini)“) nepavykus gautomis pajamomis padengti išlaidas, susijusias su medžiagų ir komplektuojančių detalių, skirtų elektros variklių gamybai, įsigijimu, jų transportavimu perdirbti į Lietuvą elektros variklių gamyba ir jų realizavimu, padengė „Pardavėjo“, t.y. „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, t.y. 118784 JAV dolerių ir 39272,75 JAV dolerių tarpusavio užskaitomis per trečius asmenis (biznio partnerius), „Pirkėjui“, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, įkainuojant 1998 metais neva nemokamai gautas ir sunaudotas medžiagas ir komplektuojančias detales elektros variklių gamybai, taip apgaule Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą - AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 632331,84 Lt.

Baudžiamoji byla S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. jis buvo kaltinamas tuo, kad nuo 1998-08-06 iki 2000-03-01 būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini) g. 216, (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininku, o nuo 2000-04-10 iki 2002-01-31 direktoriumi ir valdybos pirmininku, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius - ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: 1997 metais AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbus nuostolingai, nuo 1998 m. rugpjūčio 6 d. iki 2002 m. sausio 31 d. žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę, ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 1999 m. gruodžio 31 d. ji yra nemoki ir bendrovė būdama kritiškoje finansinėje būklėje, 2000 metų laikotarpyje nurašė skolas įvairioms įmonėms už 1279528,58 Lt sumą tuo sumažindamas bendrovės turtą nesumažindamas įsipareigojimų: pardavė turtą uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kainomis, mažesnėmis už likutinę vertę, taip bendrovė patyrė 1306931,28 Lt nuostolio. 2000-2001 metų laikotarpyje dalį pagamintos produkcijos pardavė kainomis, mažesnėmis už savikainą. Be to, pagal 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos su firma „(duomenys neskelbtini)“, 2000 m. gruodžio 28 d. pakeitimą Nr. 1, bendrovė padengė firmos „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas 475139,20 Lt sumai, tuo padidindama skolą tiekėjams. 2000-2001 metų laikotarpyje buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad pardavusi dalį įvairios produkcijos mažesnėmis nei savikaina kainomis, AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1925999,20 Lt nuostolio. Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė produkciją pardavinėjo ir tiems pirkėjams, kurie nebuvo pilnai atsiskaitę už anksčiau parduotą produkciją: 2001 m. sausio 1 d. balanso duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, pačiai AB „(duomenys neskelbtini)“ ji skolinga 481601 Lt, tačiau pagal Pardavimo iš gatavos produkcijos sandėlio 2001 metų duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko produkciją visą 2001 metų laikotarpį. Būdama kontrolinio akcijų paketo valdytoja, AB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog parduoda produkcija nemokiai įmonei, kuri neatsiskaitys su pardavėju. 1999 m. rugsėjo 1 d. valdybos posėdyje, protokolas Nr. 6, nutarė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankių cecho pastatą ir ilgalaikį materialųjį turtą už 700000 Lt. Šiuo sandoriu AB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70000 akcijų, kurios pastarosios bendrovės bankroto atveju tapo bevertės. AB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, vadovaujama valdybos pirmininko S. K., 1999 metais vykdė ekonominę veiklą, nenaudingą bendrovės akcininkams, turtiniu požiūriu dauguma ūkinės - finansinės veiklos gerinimo priemonių, numatytų šios veiklos planuose 2000-2001 metų laikotarpyje, buvo neįgyvendintos ir žinodamas beviltišką AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės būklę 2001 metų gegužės 10 d. jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos įrangą. Ilgalaikis materialus turtas buvo pardavinėjamas ir pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 6, pasirašyta 2001 m. lapkričio 26 d., kai (duomenys neskelbtini) apskrities VMI jau buvo informavusįjį apie keliamą bankroto bylą. Tokių veiksmų pasėkoje S. K., sąmoningai blogai valdydamas AB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotą. Ką konstatavo savo 2006 m. spalio 5 d. nutartyje Lietuvos Apeliacinis Teismas. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais jis padarė turtinę žalą kreditoriams, bendra suma 25264180,56 Lt., tame tarpe didelę turtinę žalą šiems kreditoriams: A. B. - 22180,28 Lt., V. B. - 20628,80 Lt., S. G. - 30741,84 Lt., R. K. -19595,40 Lt., L. K. - 27460,72 Lt., G. K. - 23858,88 Lt., P. Š. - 25758,59 Lt., J. T. - 120286 Lt., VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui - 7957008 Lt., AB „(duomenys neskelbtini)“ - 14901422 Lt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 23817,12 Lt., SP UAB „(duomenys neskelbtini)“ -68004,58 Lt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 35541,70 Lt., AB „(duomenys neskelbtini)“ - 345566 Lt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 388006 Lt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 78556 Lt.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti jo naudai 27460,72 Lt kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalą, susijusią su darbo santykiais, paliekant atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, prisiteisti iš kaltininkų), 9835 Lt kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalą, susijusią su pasirinkto verslo akcijų tyčiniu sužlugdymu, paliekat atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, žalą prisiteisti iš kaltininkų); 3701,69 Lt proceso išlaidų ir nustatyti iš ko išieškoti.

Skunde L. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, slėpdamas, nagrinėjant baudžiamąją bylą išaiškėjusią naują kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 257 str. nuostatas, nes neatliko jam priklausančios pareigos priimti motyvuotą nutartį, pranešti prokurorui dėl išaiškėjusios naujos nusikalstamos veikos. Nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą išaiškėjusi nauja kaltinamojo nusikalstama veika padaryta 2006-11-15 (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis sueis 2011-11-15). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Tačiau nustačius, kad kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo laiko (Lietuvos Respublikos BK 95 str. 4 d.). Todėl apelianto nuomone, atsižvelgus į tai, kad nauja kaltinamojo nusikalstama veika padaryta 2006-11-15, pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. baudžiamosios atsakomybės senaties terminas sueis tik 2011-11-15.

Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas, nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. nuostatomis, nepagrįstai, priimdamas nuosprendį, paliko jo civilinius ieškinius nenagrinėtus. Nurodo, kad jis keturis metus dalyvaudamas visuose be išimties pirmos instancijos teismo posėdžiuose patyrė 3701,69 Lt proceso išlaidų. Mano, kad teismas turėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d., 118 str. (red. nuo 2005-05-01), jam (apeliantui) padarytą žalą kompensuoti iš valstybės lėšų ir nebevilkinti bylos.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 292 str., nes teisiamojo posėdžio pirmininkė Silva Plungienė nepaklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent kuo, o 2010-12-13 paskelbė, kad įrodymų tyrimas baigtas. Todėl apeliantas negalėjo pakartotinai teikti prašymą dėl patirtų proceso išlaidų priteisimo.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti jo naudai 30741,84 Lt kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalą, susijusią su darbo santykiais, paliekant atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, prisiteisti iš kaltininkų), 5100 Lt kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalą, susijusią su pasirinkto verslo akcijų tyčiniu sužlugdymu, paliekat atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, žalą prisiteisti iš kaltininkų). Taip pat S. G. prašo skirti jam nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes jis yra pensininkas ir už suteiktą pagalbą apmokėti nėra pajėgus.

Nukentėjusiojo S. G. skundo argumentai iš esmės analogiški kaip ir nukentėjusiojo L. K., todėl teismas jų nebekartoja.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T. prašė panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti buvusį AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininką ir direktorių S. K. kaltu, padarius visas nusikalstamas veikas, įvardintus kaltinamajame akte, to akto dalies pakeitime ir papildomai dėl turto iššvaistymo stambiu mastu (Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.), kurio be jokio pagrindo nenagrinėjo pirmos instancijos teismas ir atitinkamai jį nubausti. Taip pat prašo patenkinti jo civilinį ieškinį dėl tyčinio bankroto padarytos jam materialinės žalos ir priteisti jam iš S. K. 2022436 Lt. Nurodo, kad nors prokuroras nustatė, kad S. K. neturi turto žalos atlyginimui, tačiau dėl to, kad Valstybės institucijos, turėdamos kontrolinį AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketą (50,7 %) ir turėdamos 2 vietas iš 3-jų stebėtojų taryboje, nevykdė savo pareigų ir leido įvykdyti tyčinį bankrotą, atlyginti jam padarytą žalą avansu iš Valstybės tam skirtų lėšų.

Skunde J. T. nurodo, kad už S. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., tuo laikotarpiu, kai buvo daromas šis nusikaltimas (2000 m. gruodžio mėnesį), baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta Lietuvos Respublikos BK 274 str. (1998-10-12 redakcija). Apeliantui aišku, kad senojo Lietuvos Respublikos BK 274 str. dispozicija išdėstyta žymiai plačiau, negu naujojo Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t. y., jeigu sukčiavimas padarytas stambiu mastu (Lietuvos Respublikos BK 274 str.), tai jau nesvarbu, kas padarė ir kieno naudai, vis tiek kyla baudžiamoji atsakomybė. Apeliantas teigia, kad nors S. K. padaryta nusikalstama veika buvo įrodyta dokumentais ir liudininkų parodymais, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, jog veikos padarymo metu įstatymo leidėjas nenumatė baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto įsigijimą apgaule kitų naudai, t. y. kadangi už veiką, kuria kaltinamas S. K., baudžiamoje atsakomybė veikos padarymo metu nebuvo numatyta, jis pagal šį kaltinimą išteisinamas. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad S. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., teisingiau būtų kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.. Teigia, kad jis 2010-12-08, iki įrodymų tyrimo pabaigos, prašė pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kvalifikuotą S. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.. Nurodo, kad į šį prašymą teismas nereagavo, jokios nutarties nepriėmė ir net neišsakė savo nuomonės dėl jo prašymo, t. y. teismas padarė grubų Lietuvos Respublikos BPK 238 str. 1 d. pažeidimą ir dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas. Teigia, kad jam vėliau pateikus šį prašymą, teismas jį atmetė, nes įrodymų tyrimas buvo pabaigtas.

Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad nusikalstamo bankroto pabaiga yra bankroto bylos iškėlimas, nepriklausomai nuo to, kada bankrotas pripažintas tyčiniu. Nurodo, kad kaltinamasis visais būdais įrodinėjo, jog iš viso nebuvo padarytas joks tyčinis bankrotas. Apelianto nuomone, tokiu būdu, jis norėjo paslėpti nusikaltimo padarymą ir tai laikytina nusikalstamos veikos tęsimu. Todėl, apelianto manymu, baudžiamosios atsakomybės senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo bankroto bylos iškėlimo datos, o nuo bankroto pripažinimo tyčiniu datos, t. y. nuo 2006-10-05. Taigi pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. baudžiamosios atsakomybės senaties terminas sueis tik 2011-10-05.

Teismo posėdyje nukentėjusieji civiliniai ieškovai L. K., S. G. ir J. T. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, išteisintasis S. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų civilinių ieškovų L. K., S. G. ir J. T. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p ).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (Lietuvos Respublikos BPK 326 str.), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą teisę į nešališką teismą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. nuostatas, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kartu reikia pažymėti, kad objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo šio teismo šališkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009).

Baudžiamojo proceso įstatyme, be kitų teisėjo nušalinimo pagrindų, nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje (Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 2 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja Silva Plungienė, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 73-2-020-01 2006-02-03 ir 2006-02-07 nutartimis sprendė S. K. kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ir suėmimo termino nustatymo klausimus (45 t. 106-111 b. l.). Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 73-2-020-01 ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir dėl AB „Mažeikių elektrotechnika“ nusikalstamo bankroto. 2006-03-01 Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto iš šios bylos buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 73-2-023-03. Šiame ikiteisminiame tyrime Nr. 73-2-023-03 S. K. buvo kaltinamas AB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamu bankrotu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., ši tyrimo medžiaga buvo perduota teismui, šią surinktą medžiagą išnagrinėjusi teisėja Silva Plungienė priėmė skundžiamą nuosprendį (45 t. 119, 120 b. l., 48 t. 120-129 b. l.). Taigi ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 73-2-020-01, prieš atskiriant iš šios bylos ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamo bankroto, suėmimo skyrimo ir suėmimo termino nustatymo S. K. klausimus sprendusi teisėja S. Plungienė, po to – atskyrus iš šios bylos ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamo bankroto ir surinktą medžiagą su kaltinimu S. K. padarius šią nusikalstamą veiką perdavus teismui, ta pati teisėja S. Plungienė priėmė skundžiamą nuosprendį (48 t. 120-129 b. l.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendis buvo priimtas teisėjos, kuri pagal Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 2 p. negalėjo ikiteisminio tyrimo metu išsprendusi įtariamojo S. K. suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą pakartotinai dalyvauti procese ir nagrinėti šios bylos. Šis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai be kitų šiame straipsnyje numatytų aplinkybių nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

Nukentėjusysis J. T. nurodo, kad jis 2010-12-08 teisiamajame posėdyje, iki įrodymų tyrimo pabaigos, prašė S. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., tačiau teismas į šį prašymą nereagavo, jokios nutarties nepriėmė ir net neišsakė savo nuomonės dėl šio prašymo. Nukentėjusysis L. K. taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 292 str., nes teisiamojo posėdžio pirmininkė Silva Plungienė nepaklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent kuo, ir 2010-12-13 paskelbė, kad įrodymų tyrimas baigtas, todėl jis negalėjo pakartotinai teikti prašymo dėl patirtų proceso išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos BPK 292 str. nurodyta, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, posėdžio pirmininkas turi išspręsti klausimą, ar nagrinėjimo teisme dalyviai nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent kuo. Kai išnagrinėti prašymai, jeigu jų buvo, ir reikiamais atvejais atlikti papildomi tyrimo veiksmais, teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia, kad įrodymų tyrimas teisme baigtas. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo protokolo turinio matyti, kad apylinkės teismas 2010-12-13 posėdyje paskelbė įrodymų tyrimą baigtu nepaklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ar turi kitų prašymų (47 t. 200 b. l.).

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. T. 2010-12-08 teismo posėdžio metu apylinkės teismui pateikė prašymą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kvalifikuotą S. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (47 t. 198 b. l.). Teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad teismas sprendimą dėl pareikštų prašymų paskelbs kitame posėdyje (47 t. 200 b. l.), tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog teismas būtų priėmęs kokį nors sprendimą dėl šio J. T. prašymo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neišspręsdamas klausimo dėl minėto J. T. prašymo ir, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 292 str. reikalavimus, 2010-12-13 posėdžio metu, nepaklausus nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir ar turi kokių nors prašymų, paskelbdamas įrodymų tyrimą baigtu, suvaržė J. T. ir L. K. teises teikti papildomus įrodymus, pateikti prašymus (Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 2 d.), kas rodo teismo šališkumą. Nukentėjusysis J. T. savo teisę pateikti prašymą dėl S. K. kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. perkvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., o nukentėjusysis L. K. savo teisę pateikti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo galės įgyvendinti nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Kadangi apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų, nes, pasisakydama dėl jų gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Ryšium su tuo, kad nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, spręstinas S. K. paskirtos kardomosios priemonės klausimas. Tikslu užtikrinti kaltinamojo S. K. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, S. K. paskirtina tokia pati kardomoji priemonė, kuri buvo iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo: S. K. paskirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendį panaikinti, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

S. K. (S. K.) paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis neskundžiama.