Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 15 d., 10.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 prom. ± 0,017 prom. girtumas), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 14 punkto reikalavimus. A. J. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu pripažin­tas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respu­b­likos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.Institucija skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą, netaikyti ATPK 30¹ straipsnio ir A. J. skirti administracinę nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

3.1. Skundo autoriaus manymu, skundžiamu nutarimu nepagrįstai paskirta ypatingai švelni administracinė nuobauda. Teismas neįvertino, kad prieš sėsdamas prie vairo neblaivus A. J. turėjo suvokti kokias neigiamas pasekmes jam gali sukelti jo daromas šiurkščiausias KET pažeidimas.

3.2. Skunde pažymima, kad ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Šiuo institutu realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tačiau apylinkės teismas tokių aplinkybių skundžiamame nutarime nekonstatavo. Teismo teiginys, jog teisė vairuoti motorines transporto priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalinga dėl sveikatos problemų, neturėtų būti laikomas išskirtiniu, nes asmeninis interesas negali būti aukščiau viešojo intereso. Skunde remiamasi teismų praktika ir atkreipiamas dėmesys, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kelia realų pavojų kitiems eismo dalyviams, tokių vairuotojų sukeliami eismo įvykiai kaip taisyklė sukelia skaudžias pasekmes. Teisės vairuoti turėjimo būtinumas dėl darbo ir šeimyninių aplinkybių neturėtų lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo.

3.3. Anot skundo autoriaus, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl nepagrįstai taikė A. J. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei priėmė teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkantį nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų 300 iki 450 Eur, pagal šio straipsnio 9 dalį už numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalyse numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamuoju atveju taikomos ATPK nuostatos.Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nepagrįstai paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda.Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus, daro išvadą, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu, kas galėtų daryti įtaką kitokio procesinio sprendimo priėmimą, sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nutarimu paskirtos individualizuotos nuobaudos pagrįstumo. ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).Šioje byloje skirdamas nuobaudą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą (A. J. nustatyto neblaivumo laipsnis (0,413 prom. įskaičius paklaidą) tik nežymiai viršijo leistiną ribą), įvertino pažeidėjo asmenybę (dirba, neteistas, nors praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, tačiau nuobaudos negalioja), į A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir priėmė pagrįstą sprendimą taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta minimalaus dydžio bauda su minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skundžiamu nutarimu A. J. paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 straipsnis).Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. J. nesiekė nuslėpti alkoholio vartojimo fakto bei nurodė, jog iš vakaro vartojo alkoholį, nuėjo miegoti apie 20 val., tačiau serga skrandžio vėžiu, todėl siekdamas sumažinti skausmus, ryte vartojo liaudies medicinoje žinomus užpilus – bičių pikį ir rupūžę, užpiltus spiritu. Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo serga nurodyta liga patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. J. charakterizuojamas kaip nepiktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, neturi šeimos, gyvena vienas, o gydymas jam teikiamas medicinos įstaigoje, esančioje kitame mieste nei jo gyvenamoji vieta. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju jau pats pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės lemia mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą, realiai nesukėlusį sunkių pasekmių, kas ir sudaro vieną iš kriterijų, lemiantį švelnesnės nuobaudos skyrimą. Išdėstytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiekė piktybiškai pažeisti teisės aktų reikalavimų. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad sankcijoje numatytos minimalios baudos su minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu skyrimas nebūtų proporcinga priemonė siekiant įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek ir prevencinius tikslus.Atsižvelgus į skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, A. J. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dėl nusižengimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. A. J. paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.