Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-384/2013 pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovėms D. M., A. M., trečiajam asmeniui Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarei I. J. dėl paveldėto turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Ž. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2011-06-16 tarp atsakovės D. M. ir A. M. sudarytą paveldėto turto dalybų sutartį (notarinio registro Nr. IJ-2085), nuo jos sudarymo momento; priteisti solidariai iš atsakovių D. M. ir A. M. ieškovei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, kuri lygi 41.300,00 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 68-74). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė ieškovės ir atsakovės D. M. motina E. B.. Po motinos mirties jos turtą lygiomis dalimis po ½ dalį. Kadangi ieškovė gyvena JAV, tai ji turto paveldėjimo reikalus įgaliojo atsakovės D. M. dukrą A. M.. Tiek ieškovė, tiek atsakovė D. M. po motinos mirties po ½ paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011-06-16 atsakovė A. M., atstovaudama ieškovę Ž. B., sudarė paveldėto turto dalybų sutartį, pagal kurią atsakovei D. M. atiteko ne tik po motinos mirties likę žemės sklypai ir automobilis, bet ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), tai yra turto padalijimo sutartyje padalintas visas turtas. Ieškovės nuomone, atsakovė A. M., atstovaudama ieškovės interesus, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teisėmis. Atsakovė D. M. 2011-09-16 butą pardavė G. K., kuri yra sąžininga įgijėja, todėl iš atsakovių solidariai priteistina ½ buto rinkos vertės, tai yra 41.300,00 Lt bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo.

Atsakovės D. M. ir A. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 77-83). Nurodė, kad ieškovė Ž. B., atsakovės sesuo, nuo 1998 gyvena JAV. 1999 metais ieškovės ir atsakovės D. M. mamai buvo diagnozuotas lėtinis inkstų nepakankamumas, kuriuo ji sirgo iki pat mirties, tai yra (duomenys neskelbtini). D. M. reikėdavo prižiūrėti motiną, tris kartus per savaitę vežti į Kauno universiteto klinikinę ligoninę, kur ligonei buvo atliekama inkstų hemodializė. Dėl šios priežasties D. M. susimažino darbo krūvį darbovietėje. Ž. B., gyvendama JAV, Lietuvoje lankydavosi labai retai ir neprisidėjo prie mamos priežiūros, todėl po motinos laidotuvių, norėdama kompensuoti D. M. patirtas išlaidas dėl mamos priežiūros, sutiko, jog po mamos mirties likęs butas (duomenys neskelbtini) atitektų atsakovei. Dėl šios priežasties Ž. B. turto paveldėjimo klausimus buvo įgaliota tvarkyti A. M.. Ieškovė laisva valia parašė įgaliojimą. Atsakovių nuomone, A. M. veikė sąžiningai, ieškovės interesai pažeisti nebuvo, o ir Ž. B. ir neturėjo gauti pinigų už parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes tai turėjo būti kaip kompensacija už ligotos mamos vienuolikos metų priežiūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį visiškai – pripažino negaliojančia tarp atsakovės D. M. ir ieškovės Ž. B., atstovaujamos įgaliotinės A. M. 2011-06-16 sudarytą paveldėto turto dalybų sutartį, notarinio registro Nr. IJ-2085, nuo jos sudarymo momento; priteisė solidariai iš D. M. ir A. M. ieškovei Ž. B. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, tai yra 41.300,00 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012-11-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5415,13 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovių po 33,00 Lt į valstybės pajamas pašto išlaidų (T.1, b.l. 159-162). Iš surinktų įrodymų byloje visumos teismas darė išvadą, kad atsakovė A. M., sudarydama paveldėto turto dalybų sutartį, piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Teismas sprendė, kad, sudarant paveldėto turto dalybų sutartį, A. M. veikė savo motinos D. M. interesais, nes visas paveldėjimo sutartyje išvardintas turtas atiteko tik atsakovei D. M.. Kadangi jokių rašytinių įrodymų, be liudytojo G. M. patvirtinimo, kad po E. B. mirties D. M. ir Ž. B. susitarė, jog turtas atiteks atsakovei už 11 metų trukusią motinos priežiūrą, nebuvo pateikta, teismas darė išvadą, kad tokio susitarimo nebuvo. Teismo nuomone, susitarimo dėl tokio turto pasidalijimo nebuvimą patvirtina ir įgaliojimo A. M. apimtis, nes iš 2010-08-18 įgaliojimo turinio matosi, kad Ž. B. neįgaliojo A. M. paveldėto turto dovanoti. Teismas sprendė, kad 2011-06-16 sudaryta turto pasidalijimo sutartis pripažintina negaliojančia. D. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011-09-16 už 80000,00 Lt pardavė G. K., todėl teismas konstatavo, kad G. K. šį butą įgijo sąžiningai, o ieškovė pagrįstai neprašo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinti negaliojančia. Teismo nuomone, negalima Ž. B. reikalavimo priteisti iš atsakovių patirtus nuostolius – 41300,00 Lt laikyti sąlyginiu ir jį palikti nenagrinėtu, nes nors pirmoji reikalavimo dalis yra perteklinė, tačiau ji nekeičia konkretaus reikalavimo esmės: ieškovė prašo priteisti iš bendraatsakovių solidariai nuostoliams atlyginti ½ dalį parduoto buto vidutinės rinkos vertės - 41300,00 Lt. Nustatęs, jog D. M. ½ dalį buto buvo įgijusi neteisėtai, teismas sprendė, kad iš bendraatsakovių ieškovei solidariai priteistina 41300,00 Lt, nes tokia buvo ½ dalis parduotojo buto rinkos vertės, 5 procentų dydžio įstatyminės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (T.2, b.l. 5-11). Atsakovė A. M. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo (T.2, b.l. 25). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas ginčą ir vertindamas, jog 2011-06-16 paveldimo turto dalybų sutartis pažeidė CK 2.134 straipsnio įtvirtintas imperatyvias normas, netinkamai ir neteisingai aiškino įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Į paveldimo turto dalybų sutartį buvo įtrauktas ne visas mamos E. B. palikimą sudarantis turtas, nes paveldėto turto dalis, kuri yra vertingiausia, sutartimi nebuvo dalijama. Tai akivaizdžiai prieštarauja teismo išvadai, jog įgaliotinė A. M. veikė savo motinos D. M. interesais, o įrodo, kad įgaliotinė veikė sąžiningai ir sutinkamai su Ž. B. ir D. M. tarpusavy suderinta valia. Teismas visiškai neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusius asmeninius santykius, dėl ko neteisingai vertino 2011-06-16 sutarties motyvus. Ieškovė ir atsakovė yra seserys, todėl raštu jos susitarimų nesudarinėjo, apie ginčo turto pasidalinimą buvo kalbėta žodžiu, ir taip išreiškė savo valią, nes priešingu atveju, ieškovė nebūtų A. M. pasirašiusi tokio turinio įgaliojimo. Mano, kad ieškovė persigalvojo dėl ankstesnio savo sprendimo, o toks nuomonės keitimas prieštarauja jurisprudencijoje įtvirtintam ir ginamam teisinių santykių stabilumui. Teismas netinkamai vertino įgaliojimo turinį, kur nurodytas įgalinimas sutartį pasirašyti savo nuožiūra tuo pačiu reiškia, jog išduodama įgaliojimą ieškovė pilnai sutinka su bet kokiu įgaliotinės nuožiūra pasirašytos sutarties turiniu, tuo pačiu sutinka, jog toks turinys, nepažeis jos interesų.

2. Teismas dalį ieškinio turėjo palikti nenagrinėtu, nes reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, yra sąlyginis., o tai yra akivaizdus ieškinio trūkumas. Atsakovės nuo tokio reikalavimo negali tinkamai gintis, ieškinyje nepasakyta, koks tokiu atveju būtų reikalavimas, jeigu nurodytos aplinkybės nepaaiškėtų, tada faktiškai reikėtų gintis nuo visų galimų atvejų. Tai apsunkina atsakovo procesinę padėtį, pažeidžia rungtyniškumo bei procesinio lygiateisiškumo principus. Taikyti restitucijos ieškovė neprašė. 2011-06-16 sandorio suma yra 109656,00 Lt, o žyminis mokestis sumokėtas tik nuo jos dalies.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Ž. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei iš apeliantės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 29-33). Nurodė, kad pati apeliantė klaidinančiai aiškina CK 2.134 ir CK 2.135 straipsnių imperatyviąsias normas. Teismas materialinės teisės normas taikė ir aiškino tinkamai bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliantė turėjo įrodyti rašytiniais įrodymais savo argumentus dėl susitarimo, tačiau jokių įrodymų nepateikė nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde. Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra expressis verbis įrašyta į įgaliojimo tekstą. Laiko nepagrįstu ir apeliantės argumentą, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusius asmeninius santykius. Kadangi turtas perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl ir nebuvo prašoma taikyti restitucijos natūra, o buvo prašoma priteisti ½ buto dalį pinigine išraiška.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovės Ž. B. ir atsakovės D. M. motina E. B. Mirė (duomenys neskelbtini). (paveldėjimo byla, T.1, b.l. 104(6)). Palikėja mirė nepalikusi testamento, todėl jos palikimą po mirties priėmė mirusiosios dukros Ž. B. ir D. M. (paveldėjimo byla, T.1, b.l. 104(39-43)). Paveldimą turtą sudarė butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 1,0600 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2600 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini).), esantis (duomenys neskelbtini), 0,0500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini).), esantis (duomenys neskelbtini)., ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų (inžinerinių) kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 3,2800 ha ploto miško žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis(duomenys neskelbtini).), esantis(duomenys neskelbtini)., lengvasis automobilis AUDI 80 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, išduotas 2011-02-28 Nr. IJ-518; T.1, b.l. 12-15).

D. M. ir Ž. B., atstovaujama įgaliotinės A. M., 2011 m. birželio 16 d. sudarė paveldėto turto dalybų sutartį, pagal kurią atsakovei D. M. atiteko butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 1,0600 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini).), esantis (duomenys neskelbtini)., 0,0500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 3,2800 ha ploto miško žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini).), esantis (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis AUDI 80 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.1, b.l. 60-63). Šis turtas buvo įregistruotas atsakovės D. M. vardu (T.1, b.l. 19-22; 25-26; 29-30).

Ieškovei Ž. B. ir atsakovei D. M. priklauso po ½ dalį šio paveldėto turto – 0,2600 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) v., esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų (inžinerinių) kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 23-24; 27-28).

Byloje kilo ginčas dėl turto dalybų sutarties teisėtumo.

Dėl turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo sąžiningumo imperatyvas yra sutarčių sudarymo bei vykdymo bendrojo principo, įtvirtinto CK 6.158 straipsnyje, kuriuo nustatoma kiekvienos sutarties šalies, turinčios sutartinių santykių, pareiga elgtis sąžiningai, sudėtinė dalis. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šie reikalavimai suponuoja, kad, esant tarp sutarties šalių ginčui dėl iš sutarties atsirandančių teisių bei pareigų, sutarties šalių tikrųjų ketinimų atskleidimas yra teisėtumo sutartiniuose santykiuose garantija (CK 6.189 str. 1 d.).

Ieškovė paveldėto turto padalijimo sandorį ginčijo tuo pagrindu, kad atstovės, sudarytas ginčijamas sandoris neatitiko jos valios, buvo sudarytas su įgaliotinės motina, todėl nebuvo išvengta interesų konflikto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sudarant paveldėto turto dalybų sutartį, A. M. veikė savo motinos D. M. interesais, pažeidė CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais.

Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nes teismas netinkamai taikė paveldėjimo santykius ir atstovavimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys teisę sudarinėti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 str. 2 d.). Įgaliojimas yra rašytinis šalių susitarimas, atstovauti įgaliotojui santykiuose su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.).

Ieškovė Ž. B. 2010 m. rugpjūčio 18 d. įgaliojo atsakovę D. M. vesti paveldėjimo bylą ir atstovauti jos interesus priimant palikimą (T.1, b.l. 9). Tą pačią dieną ieškovė įgaliojo dukterėčią A. M. vesti paveldėjimo bylą, priimti palikimą, atstovauti ieškovę bei jos interesus įstaigose, įmonėse, organizacijose, pas notarą, o taip pat atstovauti notarų biure, VĮ Registrų centras, sąlygomis savo nuožiūra sudarant ir pasirašant paveldimo turto pasidalijimo sutartį su D. M., sumokėti ar gauti piniginę kompensaciją, įregistruoti sutartį VĮ Registrų centras, gauti nuosavybės dokumentus, taip pat atlikti kitus pavedimus (T.1, b.l. 10-11). Ieškovė neginčijo, kad išdavė šiuos abu įgaliojimus, juos pasirašė. Byloje ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įgaliojime išduotame A. M. išreikšta vidinė jos (ieškovės) valia atstovauti ją dalijant paveldėtą turtą, neatitinka tikrosios jos valios.

CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėtas turtas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu gali būti pasidalijamas iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešajame registre. Toks susitarimas įpėdinio gali būti sudaromas per atstovą, veikiantį notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu (CK 2.138 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui, turto dalybų sutartis, iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešajame registre, galėjo būti sudaryta tik tarp įpėdinių, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos vertindamas atsakovės A. M. veiksmus, sudarant paveldėto turto dalybų sutartį, nepagrįstai sprendė, kad ji piktnaudžiavo savo teisėmis. Akivaizdu, kad 2011 m. birželio 16 d. sudarytos paveldėto turto sutarties šalimis galėjo būti tik atsakovė D. M. ir ieškovė Ž. B., kuri veikė per atstovę A. M..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jog turto dalybų sutartimi buvo nuspręsta tik dėl dalies palikimą sudarančio turto. Ta aplinkybė, kad visas paveldėjimo sutartyje išvardintas turtas atiteko atsakovei D. M. nesudaro pagrindo pripažinti šios sutarties negaliojančia, nes, šalių susitarimu, pavienių daiktų perdavimas konkrečiam įpėdiniui neprieštarauja įstatymo reikalavimams (CK 5.69 str., 5.70 str.).

Pažymėtina, kad CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas sudarė sandorį pagal atstovaujamojo nurodymus, tai atstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad sudarydamas sandorį atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo paties neatsargumo.

Byloje niekas neginčijo tų aplinkybių, kad ieškovės ir atsakovės motina E. B. sirgo nuo 1999 metų (lėtinis inkstų nepakankamumas) ir nuolat buvo gydoma, o nuo 2004 m. sausio 19 d. hemodializės buvo atliekamos tris kartus per savaitę (T.1, b.l. 84-85; 88). Byloje nėra paneigtos ir atsakovės D. M. nurodytos aplinkybės, jog ji rūpinosi motina, net pakeisdama savo darbo grafiką (T.1, b.l. 92-95). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad Ž. B. ir D. M. po motinos E. B. mirties susitarė, jog paveldimas butas, esantis (duomenys neskelbtini) atiteks D. M. už tai, jog ji apie 11 metų prižiūrėjo sunkiai sergančią motiną ir turėjo papildomų išlaidų. Šiuos atsakovės parodymus taip pat patvirtino liudytojas G. M., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nes būdamas atsakovės D. M. sutuoktinis galėjo žinoti faktinę situaciją ir seserų susitarimus. Pažymėtina, kad ieškovę Ž. B. ir atsakovę D. M. sieja artimi giminystės ryšiai, o paprastai artimųjų giminaičių santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas, todėl teisėjų kolegija vertina, kad faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą teismui taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodinėjimo taisyklės išimtį ir leisti atsakovėms remtis ir liudytojo parodymais. Pažymėtina, kad ieškovės liudytojas A. B. (T.1, b.l. 154-155), kurio santykiai su atsakove D. M. yra konfliktiški (T.1, b.l. 134-135) taip pat nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių apie seserų susitarimus. Jo samprotavimai, kad turtas turėjo būti padalintas po lygiai, nepaneigia byloje sutrinktų rašytinių įrodymų ir nustatytų aplinkybių viseto.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir ieškovės argumentus, kad įgaliotinė nepateikė ieškovei informacijos (ataskaitos) apie paveldimą turtą, jo dalybas ir kt., nes iš byloje esančios atsakovės A. M. paso (T.1, b.l. 86-87) matyti, kad po 2011 m. birželio 16 d. turto dalybų sutarties sudarymo atsakovė lankėsi pas ieškovę Jungtinėse valstijose, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad ieškovei nebuvo žinoma apie turto dalybų sutartį. Preziumuojama, kad įpėdiniai laikėsi teisinio imperatyvo sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, t.y. nebuvo siekiama priešingų teisei tikslų ir teisinių pasekmių, pvz., pasipelnymo vienos iš įpėdinių sąskaita. Ši prezumpcija nebuvo paneigta.

Paveldint turtą įpėdinių dalių lygybės paveldimame turte principo buvo laikytasi, ką patvirtina išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, kad sąžiningas sutarties aiškinimas šioje situacijoje reiškia konstatavimą tokio šalių susitarimo, kuris labiausiai užtikrintų visų paveldėtojų turtinių teisių, turėtų sutartinių santykių metu, apsaugą. Šiuo aspektu vertinant ginčo sutartį, akivaizdus tampa faktas, jog įgaliotinei A. M. buvo leista veikti savo nuožiūra, sudarant šį sandorį su D. M., ieškovė neginčija savo išduoto ir pasirašyto įgaliojimo, jis nėra panaikintas ar pavedimo santykiai yra pasibaigę kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (įgaliojimas galioja iki 2015 m. rugpjūčio 18 d.) (CK 2.147 str., 2.148 str.). Visų šių faktinių aplinkybių visetas leidžia teigti, kad paveldimo turto dalybų sutartimi iki įpėdiniai įregistruos teises į daiktus viešajame registre, pavienių daiktų perdavimas konkrečiam įpėdiniui, atitiko ieškovės valią, todėl teismas šį sandorį pripažinti negaliojančiu neturėjo pagrindo.

Dėl kompensacijos už parduotą butą priteisimo. Atsakovė D. M. paveldėtą butą su rūsiu 2011 m. rugsėjo 16 d. už 80.000,00 Lt pardavė G. K. (T.1, b.l. 53-59). Byloje nustatyta, kad turto dalybų sutartis, pagal kurią butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) atiteko atsakovei D. M., buvo neatlygintinė. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad sudarydama šią sutartį A. M. gavo turtą ar pinigus, kurį turėtų perduoti ieškovei (CK 2.150 str.). Paveldimo turto dalybų sutartis buvo įregistruota viešajame registre vienintelės įpėdinės D. M. vardu (T.1, b.l. 19-20). Atsakovė būdama buvo savininke galėjo savo nuožiūra disponuoti paveldėtu turtu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ir atsakovė būtų susitarusios gautus už butą pinigus pasidalinti, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti prašomo dydžio kompensaciją.

Ieškovė prašomą kompensacijos sumą prašė priteisti solidariai iš atsakovių. Pažymėtina, kad solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, ji taikoma tik įstatymų ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.6 str.). 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamos bylos atveju nenuginčijus turto dalybų sutarties, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad jai buvo padaryta žala ir nėra pagrindo ieškovei priteisti 41.300,00 Lt kaip kompensaciją už paveldėtą turtą.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino paveldėjimo ir atstovavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.; 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Priėmus naują sprendimą ir ieškinį atmetus, yra perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teisme atsakovė D. M. patyrė 2550,00 Lt atstovavimo išlaidų (T.1, b.l. 137-139a), todėl atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių poreikį, į tai, kad ieškinys atmestas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintais maksimaliais dydžiais teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei D. M. (CPK 98 str.). Valstybė taip pat valstybė turėjo 66,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl ši suma taip pat priteistina iš ieškovės (CPK 92 str., 96 str.).

Atsakovė D. M. prašė priteisti patirtas 2882,00 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1382,00 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (T.2, b.l. 12) bei 1500,00 Lt už advokato teisines paslaugas (T.2, b.l. 41-44). Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas atsakovei D. M. ši suma priteistina iš ieškovės Ž. B. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.), viso iš ieškovės atsakovei priteistina 5432,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės taikytos Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi – D. M. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas 43.000,00 Lt sumai (T.1, b.l. 31, CPK 149 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Ž. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5432,00 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe 1382,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2550,00 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1500,00 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovės Ž. B., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei 66,00 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą 43.000,00 Lt sumai.