Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24057-19, ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), izoliuotoju, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. birželio 9 d. apie 00.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, mažamečio E. Š. akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės R. Š. atžvilgiu – sugriebė rankomis pastarajai už palukų, po ko sudavė vieną smūgį delnu į dešinę veido pusę bei įkando į kairės rankos dilbį, tokiu būdu padarė odos nubrozdinimus kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. Š. sveikatą, o nukentėjusiajam mažamečiui E. Š. dėl partirtų dvasinių išgyvenimų padarė moralinę žalą.

Kaltinamasis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su sutuoktine R. Š. apie 10 metų, augina mažametį sūnų E. Š.. Alkoholį vartoja dažnai, todėl dažnai šeimoje kyla pykčiai, žmona nori skirtis. 2019 m. birželio 8 d. vakare, apie 19-20 val. vienas namuose vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,5 litrų talpos butelį brendžio. Grįžusi žmona su sūnumi priekaištavo jam dėl gėrimo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, konflikto metu žmona jam neskaudžiai trenkė delnu. Tuomet jis trenkė žmonai, tačiau nei kaip, nei kiek kartų, ar jai įkando, neprisimena. Aplinkybes prisimena miglotai, todėl negali tiksliai pasakyti, ar sudavė smūgius sutuoktinei miegamajame, ar virtuvėje. Žino, kad dar kartą ėjo į lauką parūkyti, o vėliau nuėjo atskirai nuo žmonos miegoti. Ar mėgino atsigulti pas R. į vaiko lovą, neprisimena. Sūnus dar nemiegojo ir matė jų konfliktą. Gyvena jie visi vieno kambario bute. Kitą rytą R. jam niekuo nesiskundė, pasakė einanti su sūnumi pas motiną į sodą. Jis nuo ryto, iki atvyko policijos pareigūnai, vėl gėrė alų. Jis su sūnumi sutaria gerai, tačiau vaikas labiau prisirišęs prie mamos, nes jis dirba Norvegijoje ir Lietuvoje dažniausiai nebūna. Su kardomąją priemonę - gyvenu skyriumi nuo sutuoktinės sutinka. Ankščiau nėra smurtavęs prieš sutuoktinę. Kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (b. 1. 60, 64).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

2019 m. birželio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad R. Š. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu V. Š., augina 8 metų sūnų E.. Š.m. birželio 8 d. nuo ryto namuose vyras gėrė brendį. Ji su sūnumi apie 22.00 val. grįžo iš miesto šventės, vyras virtuvėje gėrė brendį, jis bandė užmegzti pokalbį, kaip suprato, norėjo išprovokuoti konfliktą, tačiau ji su sūnumi atsigulė. Po vidurnakčio, galėjo būti apie 00.30 val. pajuto, kad ją žadina V. ir liepia pasislinkti, jai nesutikus, sugriebė už plaukų, sudavė delnu į dešinę ausį bei įkando į kairę ranką, kai ji vyrą nustūmė, jis nuėjo į virtuvę gerti toliau. Visą tai matęs mažametis sūnus E. labai išsigando ir prašė nekviesti policijos. V. jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus ant ausies ir kairės rankos. Ji iškart negalėjo išsikviesti pagalbą, nes tuo metu sutuoktinis buvo paėmęs telefonus (b. 1. 1).

Nukentėjusioji R. Š. patikslino savo parodymus nurodydama, kad jos vyras ir ankščiau yra vartojęs prieš ją fizinį smurtą, tačiau policijoje registruotų pranešimu nebuvo. Sutuoktinis alkoholį vartoja be pertraukų. Ji įvykio naktį buvo blaivi, miegojo dviaukštės sūnaus lovos pirmame lovos aukšte, o sūnus viršuje. Sūnus pabudo nuo tėvo šūkavimų. Vyras norėjo kartu atsigulti, o jai neleidus, sugriebė ją už plaukų, dėl ko jai skaudėjo, po to sudavė delnu į dešinę veido pusę, nuo ko ant dešinės ausies liko nubrozdinimas, galimai nuo auskaro, ir nuo smūgio skaudėjo galvą, po to iškart įkando jai į kairę ranką žemiau alkūnės, dėl ko atsirado mėlynė. Viskas vyko chaotiškai, ji buvo prižadinta iš miegų, todėl gindamasi suleido jam į kaklą nagus. Dėl jai padarytų sužalojimų pas medikus nesikreipė ir nesikreips, kadangi mėlynė ir nubrozdinimas užgis, o galvos jau neskauda. Jų mažametis sūnus labai išsigando, ryte ją prižadinęs prašė išeiti iš namų. Naktį policijos kviesti V.neleido, ji su sūnumi jo bijojo, todėl kreipėsi į policiją kitą dieną. Pareigūnams sulaikius sutuoktinį, ji peržiūrėjo jo mobilųjį telefoną ir žinučių registre rado jo rašytą žinutę draugui: „Einu į lovą, aš tą žiurkę papjausiu“, suprato, kad ši žinutė apie ją. Prašo nubausti sutuoktinį įstatymų nustatyta tvarka ir neleisti jam artintis prie jos ir sūnaus, nes jo bijo. Civilinio ieškinio jį nereikš. Po šio įvykio E. bijo likti namuose ar išeiti į lauką, nepaleidžia jos arba močiutės iš akiračio, bijo, kad tėtis sugrįš į namus ir nuolat klausinėja, ar jis nesugrįš. Ankščiau sūnaus ir tėvo santykiai taip pat nebuvo labai artimi, tėvas jam nėra autoritetas, kadangi nuolat prieš ją ir vaiką naudodavo psichologinį smurtą, vadindavo necenzūriniais žodžiais. Mano, kad jos sūnus dėl šio įvykio išgyvena (b. 1. 16-17, 21).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis E. Š. parodė, kad jo tėtis tiesiog sėdi prie kompiuterio, žiūri ir nieko nedaro. Jam dar nepatinka, kai tėtis geria. 2019 m. birželio 8 d. tėtis mušė mamą ir įkando jai į ranką. Mama tuo metu gulėjo lovoje. Jis matė vėliau ir įkandimo žymę ant mamos rankos. Matė tik kai tėtis įkando mamai, o daugiau nieko nematė. Matė tą vakarą, kad tėtis gėrė, nes buvo nuėjęs į virtuvę atsigerti. Mama buvo su tėčiu ir kažką kalbėjo. Jis atsigėręs vandens nuėjo atsigulti. Mama norėjo atsigulti į kitą vietą, nes kai tėtis geria iš jo smirda ir tada tėtis pradėjo mamą stumdyti, kad ji eitų į jo lovą, Tai ne pirmas kartas, kai tėtis muša mamą (b. l. 45-46).

2019 m. birželio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė pati nukentėjusioji R. Š., jai užfiksuoti sužalojimai - žaizda dešinėje ausyje ir kraujosruva (mėlynė) kairėje rankoje. Smurtą patyrusi R. Š. buvo akivaizdžiai išsigandusi (b. l. 11-12).

Specialisto išvada Nr. G1433/2019(02) nustatyta, kad dėl odos nubrozdinimų kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva jos sveikata sutrikdyta nežymiai. (b. l. 37).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jokių objektų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (b. l. 6).

2019 m. birželio 9 d. 15.41 val. asmens blaivumo testo duomenimis V. Š. nustatytas 2,92 promilių girtumas (b. l. 81).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. Š. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios R. Š., mažamečio E. Š. parodymai ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. žodinio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine, matant mažamečiui jų sūnui, tyčia sugriebė rankomis pastarajai už plaukų, sudavė vieną smūgį delnu į dešinę veido pusę bei įkando į kairės rankos dilbį, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. Š. sveikatą, o nukentėjusiajam mažamečiui E. Š. dėl partirtų dvasinių išgyvenimų padarė moralinę žalą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. Š. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 93).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. Š. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš kartu gyvenančią sutuoktinę mažamečio vaiko akivaizdoje, praeityje neteistas (b. l. 82-83), administracine tvarka nebaustas (b. l. 86), dirba, darbovietės charakterizuojamas patenkinamai (b. 9l), Kaišiadorių Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 55).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičiuotinas laikas V. Š. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 9 d. 15.25 val. iki 2019 m. birželio 11 d. 10.55 val.

V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų R. Š. ir E. Š., rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento - asmens tapatybės kortelės paėmimas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su mažamečio E. Š. apklausa paliktinas saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį:

1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) būti savo namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Š. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį:

2) būti savo namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, V. Š. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 9 d. 15.25 val. iki 2019 m. birželio 11 d. 10.55 val.

V. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų R. Š. ir E. Š., rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento - asmens tapatybės kortelės paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su mažamečio E. Š. apklausa palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. Š., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.