Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gudyno ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo bei R. J. prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas R. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. vasario 16 d. apie 14.42 val. aikštelėje Draugystės pr. 14, Šiauliuose vairuodamas automobilį atbuline eiga, prieš pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė gale stovintį automobilį, jį apgadino, vairavo automobilį būdamas neblaivus; tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 ir 145 punktų reikalavimus.

II.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2008 m. vasario 16 d. apie 14.42 val. Šiauliuose, Draugystės pr. 14 aikštelėje įvykus eismo įvykiui, R. J. alkotesteriu buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas. Girtumas buvo nustatytas įteisintu, metrologiškai patikrintu alkotesteriu. Išvada apie R. J. blaivumą buvo gauta vėliau, kai jis pats kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus renkant įrodymus ir nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti – teismas turėjo vadovautis alkotesterio parodymais, įrodančiais asmens neblaivumą įvykio metu, arba kreiptis į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos komisiją, siekiant gauti galutinę išvadą dėl asmens blaivumo būsenos eismo įvykio metu.

Taip pat R. J. pateikė prašymą grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą, sulaikytą 2008 m. vasario 16 d. ir pakeistą laikinu leidimu, kadangi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis negali išvykti į užsienį. Paaiškino, kad būtina į užsienį vykti su neįgalia dukra, kuriai yra judėjimo-atramos aparato raidos sutrikimas, gydymosi tikslais, be to, jam, kaip transporto paslaugas teikiančios įmonės vadovui, dažnai tenka vykti į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. J. surašytas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį atbuline eiga, prieš pradėdamas vairuoti iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė gale stovėjusį automobilį bei jį apgadino, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taigi R. J. šiame protokole buvo suformuluotas kaltinimas padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) asmens.

ATPK 256 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Įvertinus šią nuostatą kartu su ATPK 216 straipsniu, nustatančiu organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus rinkti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai, kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai). ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą R. J. atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimo, pažymėjo, jog nėra įrodyta, kad jis buvo neblaivus.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad po galimo eismo įvykio policijos pareigūnai 2008 m. vasario 16 d. 14.59 val. (R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog protokole nėra užfiksuotas tikslus techninių priemonių (alkotesterio) panaudojimo laikas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tikslus alkoholio kiekio matavimo laikas nurodytas alkotesterio parodymų lape, b. l. 9) atliko R. J. neblaivumo (girtumo) patikrinimą alkotesteriu, kuriuo buvo užfiksuotas 0,47 promilių rezultatas (b. l. 9). R. J. savo iniciatyva nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumo (girtumo) patikrinimui, kur buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 34 (b. l. 20). Kaip matyti iš šio akto, R. J. į VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės priėmimo ir konsultacijų skyrių atvyko 2008 m. vasario 16 d. 15.40 val., kur, patikrinus alkotesteriu 15.55 val., buvo užfiksuotas 0,00 promilių rezultatas, o 15.50 val. paėmus kraujo bandinį tyrimui ir jį ištyrus, pagal Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. T-A-342(08/04) alkoholio jame nebuvo rasta (atkreiptinas dėmesys, jog minėtos specialisto išvados kopijos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra). Taigi pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog neįrodyta, kad R. J. buvo neblaivus, iš esmės rėmėsi šiuo įrodymu, o policijos pareigūnų atlikto neblaivumo (girtumo) patikrinimo alkotesteriu parodymais nesivadovavo. Tačiau tokią išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pripažįsta nemotyvuota. Nutarime turi būti nurodyti ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, tačiau ir argumentai bei motyvai, kurių pagrindu teismas atmeta kitus įrodymus. Šiuo atveju teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovauja R. J. patikrinimo alkotesteriu, atlikto policijos pareigūnų, parodymais. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra nepakankamai motyvuotas, todėl naikintinas.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl pasisakytina ir dėl nutarimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog R. J. veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių, nurodė, jog jo veika perkvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir bylos medžiagą grąžino Institucijai papildomai tirti.

ATPK 284 straipsnio 2 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis, į kurią, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuotina R. J. veika, numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą). Administracinio teisės pažeidimo protokole, formuluojant kaltinimą R. J. , be Kelių eismo taisyklių 68 punkto pažeidimo nurodyta tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punkto reikalavimus – pažeidimo esmė nurodyta tai, kad jis, vairuodamas automobilį atbuline eiga, prieš pradėdamas vairuoti iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė gale stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, protokole kaltinimo R. J. dėl galimo nurodyto pažeidimo (ATPK 127 straipsnio 2 dalis) esmė yra suformuluota aiškiai, įrodymai, Institucijos nuomone, pakankami konstatuoti nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat surinkti. Tuo tarpu vien tik ta aplinkybė, kad asmuo kategoriškai neigia padaręs šį pažeidimą, nėra pakankama teigti, jog byla negali būti nagrinėjama teisme iš esmės sprendžiant klausimą, ar asmuo kaltas dėl pažeidimo, ir bylą grąžinti Institucijai. Tuo labiau, kad grąžinant medžiagą Institucijai, nutarime nenurodyti jokie protokolo ar surinktos medžiagos trūkumai, nenurodyta, kokiu būdu Institucija galėtų pašalinti galimus bylos medžiagos trūkumus ir pan. Taigi nėra pagrindo teigti, kad yra nustatyti esminiai protokolo ar medžiagos trūkumai, kurie trukdytų administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, turėdamas įgaliojimus rinkti naujus įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylose (ATPK 256 straipsnio 3 dalis), jei, jo nuomone, asmens veika turėtų būti perkvalifikuota į kitą ATPK straipsnio dalį, nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo bylą grąžinti Institucijai. Kartu pastebėtinas ir kitas procesinis pažeidimas – administracinio teisės pažeidimo byloje apie teismo posėdį nebuvo pranešta nukentėjusiajam N. V. (ATPK 273 straipsnis, 280 straipsnio 3 punktas), nors nukentėjusiojo dalyvavimas, sprendžiant R. J. atsakomybės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės apgadinimą, pripažintinas reikalingu.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimas naikintinas, o administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

R. J. prašymas dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo netenkintinas, nes teismui pateiktame prašyme nepateikta jokių konkrečių teisinių argumentų, kurių pagrindu šiuo atveju būtų galima grąžinti vairuotojo pažymėjimą, o tos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis prašymas, įrodymais iš esmės nepagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

R. J. prašymo dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.