- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-2-193-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Civilinis ieškovas
- J. V.
- Nuteistasis
- J., J. K.
- Nukentėjusysis
- J. V., J.
- Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-193/2006 m.
Teisėja Violeta Erlickienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.
2008 m. birželio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. ir nukentėjusiojo J. V. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-06-21 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajam J. V. nusikalstama veika padarytą turtinę 2310,54 Lt. dydžio, žalą. Taip pat iš nuteistojo J. K. priteista 2310,54 Lt. (du tūkstančiai trys šimtai dešimt litų penkiasdešimt keturi centai) nukentėjusiajam J. V. nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 4000 Lt. (keturi tūkstančiai litų) nukentėjusiajam J. V. nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 1037,30 Lt. (vienas tūkstantis trisdešimt septyni litai trisdešimt centų) Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. K. nuteistas už tai, kad jis 2005-09-01 apie 8.30 val. sodų bendrijoje „Papartis“, esančioje Naikių k., Mažeikių r., J. K. ir J. V. bendro naudojimo kelio teritorijoje asmeninio konflikto su J. V. metu tyčia sudavė jam vieną kartą turėtu kastuvu į veido dešinę pusę, taip padarydamas J. V. komplikuotą ausies būgnelio plyšimą ir žymiai pablogino esamą jo būklę (klausos susilpnėjimą dėl IV laipsnio neuropatijos), sukeldamas dešinės ausies kurtumą, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-06-21 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti esant aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, nes šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė esant BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatytai aplinkybei – būtinajai ginčiai, dėl ko baudžiamasis procesas negalimas, o pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis J. V. sukėlė konfliktą dėl kasamo tvoros stulpelio ir puolė jį peiliu. Tuo metu jis kastuvėliu mėgino išimti akmenį, o išsigandęs J. V. ir mėgindamas apsiginti nuo jo, ėmė trauktis atbulas ir mojuoti turėtu kastuvėliu, taip bandydamas išmušti peilį iš J. V. rankos. Taip jis priartėjo prie garažo duobės, todėl nenorėdamas įkristi į ją, jis kelis kartus atsisuko atgal pasižiūrėti ir tuo metu prieš save mojavo kastuvėliu. Vienu metu, būdamas nusisukęs nuo J. V., jis pajuto, jog mojuodamas kastuvėliu kažką kliudė. Atsisukęs jis pamatė iškritusį peilį ir suklupusį J. V.. Iš to jis suprato, kad kliudė J. V.. Po to J. V. griebė peilį ir taikėsi į jį mesti, tačiau jis pabėgo. Tokias įvykio aplinkybes, apelianto teigimu, įrodo liudytojų I. K. ir K. J. parodymai, kuriuos teismas be jokio pagrindo atmetė. Apelianto teigimu, apylinkės teismas vadovaujasi prieštaringais liudytojo R. V. ir paties nukentėjusiojo parodymais, kai tuo tarpu liudytojas R. V. yra nukentėjusiojo sūnus ir gali būti suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi, dėl ko jo parodymai gali būti neteisingi. Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose aprašyti kraujo lašai yra tarp tvoros ir jo namo, todėl tai patvirtina, kad J. V. buvo sužalotas ne jam (J. V.) nueinant nuo tvoros, o jam (apeliantui) besitraukiant link savo namo. Nukentėjusiojo ir jo sūnaus R. V. parodymai buvo prieštaringi, nes iš pradžių abu patvirtino, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, o teismo posėdžio metu abu neigė, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, nes kraujo lašai parodė kaip klostėsi įvykiai, t.y. ne taip, kaip nurodė nukentėjusysis ir jo sūnus. Apeliantas taip pat nurodo, kad ekspertas pateikė tikimybinę išvadą, jog smūgis nukentėjusiajam galėjo būti suduotas iš nugaros, tačiau toks smūgio sudavimo mechanizmas mažai tikėtinas, nes nukentėjusiajam buvo praskeltas dešinysis antakis ir skruostas. Apeliantas taip pat nurodo, kad įvykio vietoje rasti ir aprašyti kraujo lašai neištirti, iš nukentėjusiojo J. V. nebuvo išimtas peilis, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos jo naudai. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiojo civilinį ieškinį visiškai nesiaiškindamas jų pagrįstumo, nes kai kuriuose kvituose nurodytos sumos nesusiję su nukentėjusiajam padaryta žala (2006-02-17 „Ventus nafta“ degalinės kvite nurodyta, kad pirkta degtinė, kuri taip pat pridėta prie turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, teismui pateikti kvitai, kur nurodyta, kad kuras buvo pilamas dažnai, kai tuo tarpu nukentėjusysis paaiškino, kad į Šiaulius važiavo tik kelis kartus), o be to, sudėjus pateiktuose kvituose nurodytas sumas, nesusidaro priteista 2310,54 Lt. dydžio turtinė žala.
Nukentėjusysis J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-06-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. K. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu, o taip pat priteisti jam iš nuteistojo 52 649 Lt nusikalstama veika padarytai 2 649 Lt. dydžio turtinei žalai bei 50 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas mano, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytas įstatymas ir padaryti esminiai BPK pažeidimai. Apeliantas nurodo, kad J. K. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d., tačiau apylinkės teismas, remdamasis 2006-06-14 specialisto išvada, nepagrįstai pašalino iš kaltinimo jo veido muštinių žaizdų padarymą, jo klausos susilpnėjimo kairiąja ausimi sukėlimą ir J. K. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 138 str. 1 d. Teismas, nemotyvuotai iš kaltinimo pašalinęs dalį J. K. jam padarytų kūno sužalojimų, išdėstė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tai, apelianto manymu, turėjo reikšmės skiriant bausmę J. K. bei sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad iki įvykio jis pakankamai gerai girdėjo, o po įvykio jis dešiniąja ausimi apkurto bei susilpnėjo jo klausa kairiąja ausimi, todėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.2 punkto prasme jam turėjo būti nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o J. K. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas 2006-05-31 priėmęs nutartį skirti ekspertizę, tačiau šios ekspertizės ar eksperto akto, kad negalima pateikti išvados, nebelaukė ir be jokių motyvų, vietoje ekspertizės akto, kaip įrodymą priėmė papildomą specialisto išvadą, tuo teismas pažeidė BPK 286 str. ir padarė esminį BPK pažeidimą, dėl ko teismas negalėjo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamosios bylos ir priimti teisingą nuosprendį. Apelianto teigimu 2006-06-14 specialisto išvada buvo gauta neprašant jos, t.y. nepriimant tuo reikalu atitinkamos nutarties, todėl šis įrodymas gautas ne BPK 284 str. nustatyta tvarka ir ši specialisto išvada gauta neteisėtu būdu bei negali būti patikrinta BPK nustatyta tvarka. Be to, apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, neteisėtai ir nepagrįstai perkvalifikuodamas J. K. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 138 str. 1 d., neteisingai paskyrė bausmę ir tik iš dalies patenkino jo civilinį ieškinį. Dėl J. K. veiksmų apeliantas teigia patyręs 2649 Lt. išlaidų, kurias pagrindė vaistų ir degalų pirkimo čekiais, tačiau teismas nepriteisė jam likusios ieškinio dalies – 338,46 Lt. Be to, dėl J. K. veiksmų jis apkurto viena ausimi ir kita ausimi susilpnėjo jo klausa, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir kančias, jį apėmė depresija, sumažėjo jo galimybė bendrauti su žmonėmis, jam liko liekamieji traumos reiškiniai, pasireiškiantys atminties sutrikimu, varginančiais galvos skausmais, labai dideliu nervingumu ir miego sutrikimu, todėl jam padarytos neturinės žalos dydis yra 50000 Lt.
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo – atmesti, prokuroras prašė ir nukentėjusiojo ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo J. V. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies- apylinkės teismo nuosprendis keičiamas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padarymo dalyje.
Dėl nuteistojo J. K. apeliacinio skundo būtinosios ginties nuostatų taikymo dalyje
Apeliacinio skundo argumentai, kad J. K. nukentėjusįjį J.V. sužalojo būdamas būtinosios ginties būklėje, atmetami kaip nepagrįsti.
Iš apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas J. V., kilo tuo metu, kai J. K. prie nukentėjusiojo J. V. tvoros kasė, kaip pripažįsta ir pats nuteistasis, stulpelius tvorai įrengti, o J. V. bandė šią J. K. veiką nutraukti (nukentėjusiojo tvirtinimu koja užstumdamas iškastas duobes, nuteistojo J. K. tvirtinimu kitokiomis aplinkybėmis-puldamas jį su peiliu). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų papildomų įrodymų – Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „Papartis“ pažymos, valdybos posėdžio protokolo, žemės nuomos sutarties, E. V. sodo plano, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 304, 305, 306-308,312,313-314) matyti, kad V. E. 1995-02-08 Mažeikių sodininkų bendrijoje „Papartis“ nusipirko sklypą Nr.118, o K. K. šalia E. V. sodo sklypo esantį 2,2 aro dydžio sklypą išsinuomojo 1996-05-01, t.y. praėjus po nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos 8 mėnesiams, o iki 1996-05-01 naudojosi laisvos sodo žemės dalimi tik pagal žodinį sodų bendrijos „Papartis“ pirmininko G. leidimą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.10-12), nukentėjusiojo J. V., liudytojų I. K., R. V., nuteistojo J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolų (b.l.24-26,71-74, 78-79,107-109), sklypų planų (b.l. 307,312) matyti, kad J. K. stulpelius, dėl kurių kasimo kilo ginčas, kasė ne savo sodo sklypo teritorijoje, o teritorijoje, betarpiškai besiribojančioje su J. V. sodo sklypu ir esančioje už E. K. priklausančios sodo valdos - kitoje negu E. K. sodo valda pravažiavimo keliuko pusėje. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. šiuos tvoros įrengimo veiksmus atliko su kieno nors (tame tarpe ir nukentėjusiojo J. V.) žinia ar leidimu, t.y. šiuos veiksmus atliko savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir šie jo veiksmai atitinka ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Šio administracinio teisės pažeidimo darymo metu tarp J. K. ir J. V. kilo konfliktas, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis J. V., bandęs nutraukti neteisėtus J. K. veiksmus. Apylinkės teismas nuosprendyje išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, motyvuotai vienus atmetė kaip nepagrįstus, kitus pripažino, kaip įrodančius J. K. kaltė padarius J. V. nežymų kūno sužalojimą ir šių įrodymų pagrindu pagrįstai pripažino, kad nenustatyta, jog nukentėjusysis pavojingai kėsinosi į kaltinamojo sveikatą ir gyvybę. Su apylinkės teismo išvadomis šioje apimtyje sutinka ir apeliacinį J. K. skundą nagrinėjantis teismas, kadangi ir teismo medicinos ekspertizės, atliktos apeliacinio bylos nagrinėjimo metu išvada (b.l.214-217) patvirtina, kad pagal sužalojimo mechanizmą labiau tikėtina, kad smūgis kastuvėliu buvo J. V. suduotas iš nugaros pusės. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame dokumente, įvardintame kaip teismo medicinos specialisto išvada, teiginiu (b.l.264-273), kad smūgis kastuvėlio darbine dalimi J. V. galėjo būti suduotas tiktai iš priekio, nes suduodant smūgį iš nugaros, būtinai turėtų nukentėti dešinysis ausies kaušelis, teisėjų kolegija negali remtis kaip pagrįsta, nes tokia išvada visiškai nelogiška: motyvuojančiojoje šią išvadą dalyje teigiama, kad suduodant smūgį iš nugaros pusės, 19 cm ilgio kastuvėlio darbinės dalies apatinė briauna būtų daugiau ar mažiau sužalojusi atsikišusį ausies kaušelį, tuo tarpu ausies kaušelyje jokie sužalojimai medikų aprašyti nebuvo, nematyti jų ir pateiktose J. V. nuotraukose.
Pagal teismo medicinos duomenis, kuriais remiamasi ir nurodytoje specialisto išvadoje, J. V. dešinėje veido pusėje buvo rasti du minkšti odos randai ir šios žaizdos galėjo būti padarytos išgaubto kastuvėlio galais. Ir be specialių žinių akivaizdu, kad esant tokioms žaizdoms dešinėje veido pusėje kastuvėlio darbinės dalies apatinė briauna suduodant smūgį iš už nugaros negalėjo sužaloti ausies kaušelio vien todėl, kad apatinė briauna smūgio metu turėjo būti ne ausies kaušelio srityje, o, atsižvelgiant į žaizdų kryptį dešiniajame veide, žymiai toliau - nosies srityje. Ir priešingai-suduodant smūgį iš priekio, kastuvėlio darbinės dalies apatinė briauna, atsižvelgiant į veide esančių žaizdų kryptį turėjo sužaloti atsikišusį ausies kaušelį, nors kaip pripažįstama ir nurodytoje specialisto išvadoje, tokio sužalojimo nerasta. Tokiu būdu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti papildomi įrodymai patvirtina J. V. nurodomas sužalojimo aplinkybes - jam būnant nusisukusiam nuo J. K. ir prieštarauja J. K. tvirtinimui, kad jis J. V. sužalojo pastarajam jį puolant, t.y. esant atsisukusiam veidu į jį. Dėl išdėstyto nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad J. K. J. V. sužalojo būdamas būtinosios ginties būklėje, todėl nėra pagrindo ir tenkinti šioje dalyje apeliacinį skundą.
Dėl J. V. apeliacinio skundo
Apylinkės teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus J. K. kaltu pagal BK 138 str. 1 d. kaltu pripažino pagrįstai. 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas byloje paskyrė teismo medicinos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo medicinos ekspertui A. S. (b.l.202-203). Šios nutarties pagrindu teismo medicinos ekspertas A. S. teismui pateikė išvadą, kurią įvardino ne ekspertizės aktu, o specialisto išvada (b.l.207). Iš šios išvados matyti, kad ji duota Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties skirti ekspertizę pagrindu, šioje išvadoje J. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ši specialisto išvada buvo gauta be teismo reikalavimo ir atitinkamo procesinio sprendimo, todėl nelaikytina neteisėtai gautu įrodymu, nepagrįsta. Šio pažeidimo nėra pagrindo laikyti esminiu, nes dėl jo nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar tai, kad netinkamas procesinio dokumento įforminimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kadangi apylinkės teismas nuosprendį priėmė byloje esant skirtingiems duomenims apie nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Jos išvadose (b.l.284-293) taip pat konstatuota, kad J. V. padaryti sužalojimai atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui, kadangi dėl traumos pasėkoje išsivysčiusio ausies uždegimo J. V. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismo medicinos ekspertas apeliacinės instancijos posėdyje patvirtino savo išvadą, paaiškino, kad J. V. padarytos žaizdos veide atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo J. V. skundą nagrinėjančiam teismui abejoti šia teismo medicinos ekspertizės išvada pagrindo nėra. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis bei jo atstovas ginčijo ir šį ekspertizės aktą, jų prašymu teismas išreikalavo papildomus dokumentus (b.l.330-337), apklausė liudytoją A. P., tačiau šie duomenys kokių nors abejonių eksperto išvada, kad J. V. buvo padarytas sunkesnis sužalojimas, negu nustatytas ekspertizės akte - nesunkus kūno sužalojimas, nekelia, iš šių duomenų tik matyti, kad J. V. dar iki sužalojimo buvo diagnozuotas dešinės ausies būgnelio plyšimas, liudytojas A. P. parodė, kad šviežio ausies būgnelio plyšimo jis nestebėjo. Iš teismo medicinos eksperto išvados ir jo paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui matyti, kad J. V. nesunkus kūno sužalojimas buvo konstatuotas dėl traumos pasėkoje išsivysčiusio ausies uždegimo, o kiti – veido srities sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus kūno sužalojimas. Apylinkės teismo nuosprendžio J. K. nusikalstamos veikos aprašomojoje dalyje nurodymas sužalojimo, kurio pagrindu jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nenurodymas kitų – lengvesnių kūno sužalojimų nuosprendžio esmės nekeičia - skundžiamu nuosprendžiu J. K. pripažintas padaręs nesunkų kūno sužalojimą J. V. pagrįstai. Nesant pagrindo kvalifikuoti J. K. veiksmus pagal sunkesnį BK straipsnį, nėra pagrindo spręsti ir didesnės neturtinės žalos priteisimo klausimą.
Dėl civilinio ieškinio
J. K. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, o nukentėjusiojo J. V. skundas šioje dalyje atmetamas.
Apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusysis J. V. dėl sveikatos sutrikdymo turėjo 2 310,54 Lt išlaidų (vaistų pirkimo, kelionių pas gydytojus), kurios pagrįstos jo pateiktais įrodymais (vaistų ir degalų čekiais b.l. 38 ir b.l. 167). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į šią padarytos žalos sumą apylinkės teismas be jokio pagrindo įtraukė ir apelianto J. K. skunde nurodomas išlaidas degtinei pirkti 15,49 Lt, nes išlaidos alkoholiniams gėrimams pirkti nėra priskirtinos išlaidoms susijusioms su sveikatos sutrikdymu. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suskaičiavus pateiktuose ieškovo vaistų ir degalų čekiuose nurodytas išlaidų sumas jos sudaro ne 2310,54 Lt, o 2189, 54 Lt (su degtinės pirkimo išminusavimu), nes dviejuose pateiktuose čekiuose įskaitomi įrašai apie išlaidas nėra išlikę ir jie įrodymais nelaikytini. Dėl to J. V. priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas nuo 2 310,54 iki 2 189,54. Kiti J. K. apeliacinio skundo argumentai civilinio ieškinio dalyje atmetami - apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta išlaidų gydymui ir degalams suma pagrįsta dokumentais yra reali. Nors nukentėjusysis J. V. tvirtina, kad pateikė įrodymus dėl 2 649 Lt turtinės žalos padarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie įrodymai pateikti 2 189,54 Lt sumai. Neturtinės žalos dydis J. V. priteistas skundžiamu nuosprendžiu motyvuotai ir pagrįstai, atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl neturtinės žalos dalyje ir J. K. ir J. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 326 str.1 d. 3 p., 328 str.4 p.
NUTARĖ:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:
-priteisti iš J. K. 2 189,54 (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis litus 54 ct) nukentėjusiajam J. V. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš J. K. J. V. 1000 litų turėtų išlaidų atstovo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.