Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (išieškotojų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir „B2Kapital“, UAB prašymus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: T. M. (skolininkė), Z. M., antstolė Irena Bakšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir „B2Kapital“, UAB kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti T. M. ir Z. M. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai yra, kad skolininkei T. M. priklauso ½ dalis sutuoktinio Z. M. gaunamų pajamų.

Skolininkė T. M. ir suinteresuotas asmuo Z. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimus nepateikė, tačiau praėjus teismo nustatytam terminui, atstovaujami advokato J. P., 2023 m. balandžio 28 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimus, kurie teismo priimti kaip paaiškinimai. Nurodė, kad išieškotoja „B2Kapital“, UAB kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui T. M. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio Z. M. turto (pajamos, esančios (būsiančios) (duomenys neskelbtini). Analogišką prašymą teismui pateikė ir VMI prie FM, prašydama to paties, kad būtų užtikrintas 6,64 Eur išieškojimas valstybei. 2023 m. balandžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi abi bylos sujungtos į vieną, paliekant Nr. e2VP-3823-620/2023, o tos pačios dienos teismo pranešimu jiems nustatytas 14 d. terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą. Supratę, kad patys negalės tinkamai ginti savo interesų dėl teisinių žinių stokos, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kuri jiems buvo suteikta. Teisme esanti byla labiau paliečia Z. M., kadangi prašoma nustatyti, kad skolininkei jo sutuoktinei T. M. priklauso 1/2 dalis jo turto (pajamos, esančios ir būsiančios (duomenys neskelbtini). Z. M. suprantama, kad yra tokia teisinė norma ir kreditoriui suteikta teisė ja pasinaudoti, tačiau jam nesuprantama, kaip antstolė galėjo areštuoti jo gaunamas išmokas „Sodroje“ ir daryti išieškojimą iš visos jo gaunamos pensijos, kuri jam, neįgaliam ir turinčiam tik 35 proc. darbingumo ir tikrai nelengvą sveikatos būklę, yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Jo nuomone, tokie antstolės veiksmai pažeidžia jo interesus ir tai duoda jam pagrindo nesutikti su prašymu pripažinti 1/2 dalį jo pensijos sutuoktinės turtu. Neaiškus ir VMI reikalavimas, nes išieškoti 6,64 Eur įsiskolinimą iš T. M. pensijos tikrai neturėtų sudaryti sunkumų. Skolininko ir jo sutuoktinio statusas faktiškai atitinka atsakovo statusą, todėl nesuprantama, kodėl procesiniai dokumentai buvo pateikti Rokiškio, o ne Biržų rūmams. Skolininkė ir jos sutuoktinis prašo perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams, o priimant sprendimą atsižvelgti į antstolės priimtus neteisingus veiksmus.

Antstolė savo nuomonę svarstomu klausimu išreiškė priimdama pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, atsiliepimo į pareiškimus per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0115/22/01740 ir Nr. 0115/23/00301 nustatyta, kad antstolė Irena Bakšienė vykdo minėtas vykdomąsias bylas, kurioje skolininkė yra T. M. dėl 4910,28 Eur skolos išieškojimo „B2Kapital“, UAB naudai ir 6,64 Eur skolos išieškojimo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai.

Vykdydama išieškojimus antstolė nustatė, kad skolininkė lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. „Sodros“ duomenimis skolininkė nedirba, gauna išmokas iš (duomenys neskelbtini). Antstolė pateiktoje vykdomojoje byloje 2023 m. vasario 9 d. patvarkyme Nr. S-23-115-4726 „Dėl skolininkės T. M. sutuoktinio Z. M. pajamų arešto“ nurodė, kad nors T. M. gauna pajamas (duomenys neskelbtini), tačiau skolos suma yra didelė, todėl tikslinga išieškojimą nukreipti ir į skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas. Byloje nustatyta, kad skolininkė T. M. nuo (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką su Z. M.

Iš byloje esančių antstolės gautų duomenų iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, bei „Sodros“ duomenų nustatyta, kad skolininko sutuoktinis Z. M. gauna pajamas (duomenys neskelbtini), todėl 2023 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-23-115-4726 antstolė areštavo ½ dalį Z. M. priklausančių pajamų, esančių (būsiančių) (duomenys neskelbtini) ir kitų ateityje gausiančių pajamų, bet ne daugiau, kaip lėšų arešto mastas, t. y. 5653,43 Eur, bei nurodė (duomenys neskelbtini) areštuotas pinigines lėšas, t. y. ½ dalį Z. M. priklausančių pajamų saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo. 2023 m. vasario 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-115-4746 dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo. Skolininkei T. M. pasiūlyta per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos antstoliui pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, formą. Antstolės dokumentai registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųsti skolininkei T. M. ir jos sutuoktiniui Z. M. jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir jiems įteikti 2023 m. vasario 14 d. pasirašytinai, ką patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0115/22/01740 esantys Lietuvos pašto siuntos įteikimo patvirtinimai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad skolininkė T. M. antstolės siųstus dokumentus gavo, tačiau nustatytu terminu nepateikė užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl 2023 m. kovo 2 d. pasiūlymu Nr. S-23-115-7327 antstolė pasiūlė išieškotojoms kreiptis į teismą dėl skolininkės T. M. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu Z. M. nustatymo.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad antstolės, kuri vykdo išieškojimą iš skolininkės Tatjanos M. I. Bakšienės kontoros buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimai, pareikšti dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdymo procese yra teismingi tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, procesinę veiklą, šiuo atveju Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylos perdavimo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams yra nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo jį tenkinti.

Kiti suinteresuotų asmenų paaiškinimuose nurodyti nesutikimo su pareiškimais dėl skolininkės T. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti dėl byloje nustatytų ir teismo žemiau išdėstytų motyvų. Pažymėtina, kad visus antstolio veiksmus, taip pat antstolės priimtą patvarkymą dėl skolininkės T. M. sutuoktinio Z. M. pajamų arešto suinteresuoti asmenys galėjo skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir ši teisė antstolės patvarkymuose, bei kituose priimtuose vykdymo proceso dokumentuose yra išaiškinta. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad šia teise skolininkas ar jo sutuoktinė būtų pasinaudoję, o nesutikimo su antstolės priimto patvarkymo dėl skolininkės sutuoktinio Z. M. pajamų arešto motyvai nėra susiję su šiuo metu nagrinėjama byla dėl skolininkės turto dalies bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje nustatymo.

Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinės asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir tokiu atveju santuokos sudarymo momentas nėra kriterijus prašymui dėl turto dalies nustatymo netenkinti. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog suinteresuotų asmenų T. M. ir Z. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų ir nenustatyta, kad jie būtų sudarę povedybinę sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp T. M. ir Z. M. nėra nutraukta, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

Kaip minėta, antstolei nustačius, kad skolininko sutuoktinis Z. M. gauna pajamas (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-23-115-4726 antstolė areštavo ½ dalį Z. M. priklausančių pajamų, esančių (būsiančių) (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo Z. M. nurodo, kad šios pajamos yra jo gaunama pensija dėl neįgalumo, turint tik 35 proc. darbingumo dėl sveikatos būklės, bei pateikė Neįgaliojo pažymėjimo nuorašą, bei nurodė, kad nesupranta, kaip šios jo pajamos galėjo būti areštuotos.

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijai gauti (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 17 punktas). Taigi netekto darbingumo pensija yra išmoka, prilyginama darbo užmokesčiui.

Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Z. M. mokamos išmokos pagal Šalpos pensijų įstatymą ar kitus teisės aktus, nurodytus CPK 739 straipsnio 6 dalyje. Netekto darbingumo pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Šios paskirties lėšos gali būti areštuojamos antstolio laikantis CPK 667 straipsnyje, 736 straipsnyje bei 737 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Pagal šios civilinės bylos, vykdomųjų bylų duomenis, bei patikrinus duomenis Kelių transporto priemonių registre apie skolininkės vardu registruotas transporto priemones, nustatyta, kad skolininkės T. M. vardu šiai dienai realizuotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, jos vardu registruotų transporto priemonių, nėra. Byloje nustatyta, kad skolininkė lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. „Sodros“ duomenimis skolininkė nedirba, gauna išmokas iš (duomenys neskelbtini), tačiau vertinant bendros išieškomos sumos dydį, minėtos išmokos yra nedidelės („Sodros išrašo duomenimis skolininkė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. kas mėnesį gavo po 287,54 Eur ir 37,22 Eur išmokas, tai yra, skolininkė iš viso kas mėnesį gauna 324,76 Eur pajamų iš (duomenys neskelbtini)). Antstolė nurodė, kad kadangi išieškoma skolos suma yra didelė, skolininkė turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, todėl tikslinga išieškojimą nukreipti ir į skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus tai, kad išieškoma bendra suma yra tikrai didelė (4916,92 Eur, be kita ko, taip pat skaičiuojamos palūkanos ir vykdymo išlaidos), o skolininkė kitų pajamų, išskyrus gaunamas nedideles kasmėnesines išmokas iš (duomenys neskelbtini), neturi, be to, civilinėje ir vykdomosiose bylose duomenų apie skolininkės gaunamas kitokias pajamas, kurios būtų pakankamos išieškomai sumai operatyviau dengti, nėra, nebuvo nustatyta ir pati skolininkė tokių duomenų nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nukreipti skolos išieškojimą ir į jos sutuoktinio gaunamas pajamas.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Dėl nurodyto, spręstina, kad skolininkės T. M. sutuoktinio Z. M. gaunamos pajamos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis ir į jas gali būti nukreiptas išieškojimas vykdomosiose bylose, kuriose skolininkė yra T. M.

Pažymėtina, jog nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Dėl išdėstyto, pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir „B2Kapital“, UAB pareiškimai dėl skolininko turto dalies nustatymo yra pagrįsti ir tenkintini. Nustatytina, jog skolininkei T. M. priklauso 1/2 dalis areštuotų jo sutuoktinio Z. M. gaunamų pajamų (CPK 667 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skolininkė T. M. 2023 m. balandžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-03474 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjų (išieškotojų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir „B2Kapital“, UAB prašymus tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 (viena antroji) dalis jo sutuoktinio Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų areštuotų pajamų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0115/23/00301 ir 0115/22/01740 grąžinti antstolei Irenai Bakšienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.