- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- I3-2118-414/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03955-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Č. ir jo atstovė prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. P-597 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č.“ (toliau – ir Ginčijamas įsakymas).
Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. P-597 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad priimdamas protokolinius sprendimus su pasiūlymais įstaigos direktoriui skirti atvirosios kolonijos nuteistiesiems nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, nes nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 12 d. praėjo daugiau nei vieneri metai, 2021 m. balandžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su nuobaudų skyrimu atvirosios kolonjos nuteistiesiems, įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) pateikiami teisės aktai, kurių pažeidimu pareiškėjas kaltinamas, tačiau pažeidimo pobūdis nedetalizuojamas.
Teigė, jog Pravieniškių PN direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje sudarymo“ 1.2 papunkčiu buvo paskirtas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Drausmės komisija) nariu. Drausmės komisijos posėdžiai buvo protokoluojami supaprastinta formalizuota tvarka. Atskirų komisijos narių pateiktos subjektyvios nuomonės, pastabos, sutikimai ar prieštaravimai nagrinėjant kiekvieno nuteistojo galimai padarytus nusižengimus ir teikiant pasiūlymus įstaigos vadovui dėl tam tikros nuobaudos rūšies taikymo nuteistiesiems nebuvo protokoluojami. Jo, eilinio komisijos nario, pateikta nuomonė, pasiūlymai, balsavimas nenulėmė pataisos namų direktoriaus apsisprendimo priimti nutarimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas, t. y. nenulėmė netinkamų nuobaudų parinkimo.
Pažymėjo, jog Drausmės komisija yra kolegiali patariamoji institucija, kuriai vadovauja pirmininkas, kuris turi lemiamą balsą dėl rekomendacinio pobūdžio pasiūlymų teikimo įstaigos vadovui. Drausmės komisijos teikimas tėra patarimas direktoriui, kuris niekaip jo neįpareigoja (direktorius gali priimti ir kitokį nei siūlomas sprendimą), tiesiogiai nesukelia nuteistajam jokių teisinių pasekmių ir net negali būti nuteistojo skundžiamas. Be to, tuometinis įstaigos direktorius buvo informuotas apie Bausmių vykdymo kodekso pasikeitimus šiuo klausimu.
Pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo išvada yra nekonkreti, neaiškiai ir nekonkrečiai apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareiškėjas galėtų gintis, ribos ir apimtis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai netirta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – kaltė, t. y. nevertintas kaltės klausimas. Teismų praktikoje formuojama nuostata, jog nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai yra esminis procedūrinis pažeidimas.
Atkreipė teismo dėmesį, jog tarnybą Lietuvos kalėjimų tarnyboje pradėjo nuo 2003 m. gegužės 19 d. Tarnybos valstybei stažas – 19 metų. Skatintas šešis kartus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, jog Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 8 d. raštas Nr. (1.84Mr) 7R-1310 „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vadovo veiksmų“ apie tai, kad yra gauta informacija, kad Pravieniškių PN direktorius D. S. galimai netinkamai taikė iki 2020 m. birželio 19 d. galiojusias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normas ir viršijo savo įgaliojimus parinkdamas nuobaudos rūšį nuteistiesiems, todėl prašė įvertinti pateiktą informaciją, esant pagrindui pradėti tarnybinį patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoti. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje „DocLogix“ buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti klausimą dėl komisijos sudarymo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 buvo sudaryta Komisija.
Atsakovės nuomone, pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus skirti nuobaudas nuteistiesiems – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, privalėjo būti įsitikinęs, kad jo veiksmai, susiję su konkrečių nuobaudų skyrimu nuteistiesiems, atitiks tuo metu galiojančius teisės aktus, t. y. BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galiojusį nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. Teisinio pagrindo vertinti BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galiojusį nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d., kitaip nei jame buvo numatyta, nebuvo. Teigė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais, nevykdydamas minėtų teisės aktų reikalavimų ir pažeisdamas nustatytą pataisos įstaigos tvarką.
Atkreipė teismo dėmesį, jog pareiškėjas yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl pataisos įstaiga privalėjo kreiptis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinei sąjungai atsisakius duoti sutikimą, šis atsisakymas atsakovės buvo ginčijamas teismine tvarka. Įstatymo nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti nėra praleistas, nes tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 23 d. Tačiau nagrinėjamu atveju, taikant specialią procedūrą pareiškėjui kaip profesinės sąjungos nariui pagal Statuto 39 straipsnio 5 dalį į minėtą (2 mėnesių) terminą neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo nagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Nagrinėjamu atveju, minėta procedūra prasidėjo 2021 m. gegužės 17 d., baigėsi 2022 m. lapkričio 30 d. Ginčijamas įsakymas priimtas 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Nagrinėjamu atveju į Statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą neįskaitomas laikotarpis reglamentuotas paties įstatymo, todėl tarnybinio patikrinimo metu stabdymo veiksmai nebuvo reikalingi. Nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme nustatyto termino, nepasibaigus 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminui, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl terminų pažeidimo tarnybinės atsakomybės taikymui yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. P-597, kuriuo pareiškėjui, l. e. Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01), kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Minėta tvarka detaliau reglamentuota Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01) (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi dėl tarnybinės nuobaudos privalėjo būti taikoma speciali procedūra, kurios laikosi atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Pravieniškių PN, vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, 2021 m. balandžio 28 d. motyvuotu raštu Nr. S-7130 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga 2021m. gegužės 17 d. raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atsakovės buvo ginčijamas teismine tvarka. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6648-428/2022 Profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 3-80 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ buvo panaikintas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog dėl Pravieniškių PN Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje narių, įskaitant pareiškėjo, tarnybinius nusižengimus priimant protokolinius sprendimus dėl atvirosios kolonijos nuteistųjų nubaudimo kompetentinga institucija Kalėjimų departamentas atliko tyrimą, kuris buvo pradėtas 2021 m. kovo 22 d. (Kalėjimų departamento direktoriaus rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje) ir baigtas surašant 2021 m. balandžio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą. Esant įprastai procedūrai, pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 23 d.
Tačiau nagrinėjamu atveju taikant specialią procedūrą pareiškėjui kaip profesinės sąjungos nariui pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 5 dalį į minėtą (2 mėnesių) terminą neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo nagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Nagrinėjamu atveju minėta procedūra prasidėjo 2021 m. gegužės 17 d., baigėsi 2022 m. lapkričio 30 d. Ginčijamas įsakymas priimtas 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Nagrinėjamu atveju į Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą neįskaitomas laikotarpis reglamentuotas paties įstatymo, todėl tarnybinio patikrinimo metu stabdymo veiksmai nebuvo reikalingi. Nuobauda paskirta nepažeidžiant Vidaus tarnybos statute nustatyto termino, nepasibaigus 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminui, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl terminų pažeidimo tarnybinės atsakomybės taikymui yra nepagrįsti.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas Pravieniškių PN direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje sudarymo“ pagrindu buvo paskirtas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje nariu ir vykdė Drausmės komisijos nario pareigas.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, eidamas Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos nariu ir kartu su kitais šios komisijos nariais priimdamas 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokolinius sprendimus, susijusius su nuteistųjų nubaudimu, aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes, prisiekdamas vykdyti įstatymus ir turėdamas Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą vadovautis įstatymais, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų 2 punkte ir Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų 2 punkte nustatytą pareigą vadovautis Bausmių vykdymo kodeksu, Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų 4 punkte nustatytą pareigą veikti vadovaujantis teisėtumo principu, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą vykdant skyriui priskirtas funkcijas ir sprendžiant skyriaus kmpetencijai priskirtus klausimus, pats nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos (b. l. 22–62).
Nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, jog jis, eidamas Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos nariu, siūlė 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokoliniuose sprendimuose ir teikimuose laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nepagrįstas nuobaudų rūšis – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nesilaikydamas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, jog nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – gali būti skiriama tik pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – negalėjo būti skiriama pagal nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusį BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto reglamentavimą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus Drausmės komisija, kurios nariu buvo pareiškėjas, siūlė 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokoliniuose sprendimuose ir teikimuose laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nepagrįstas nuobaudų rūšis – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nesilaikydamas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, jog nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – gali būti skiriama tik pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. Nėra ginčo ir dėl to, kad pagal BVK 143 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.), BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos, tarp jų ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (BVK 143 str. 7 d. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.).
Taigi, teikimas, kuriuo siūloma konkreti nuobaudos rūšis už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantiems nuteistiesiems, yra būtina ir neatskiriama nuobaudos skyrimo procedūros dalis, jo pagrindu pataisos įstaigos direktorius skiria nuobaudas nuteistiesiems. Nesant teikimo nuobauda negali būti paskirta, todėl Drausmės komisijos veiksmai priimant protokolinius sprendimus ir pasirašant teikimus su pasiūlymais įstaigos direktoriui skirti atvirosios kolonijos nuteistiesiems nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, nenumatytas BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 dalyje, akivaizdžiai sukėlė pasekmes, nes nuteistiesiems buvo siūloma teisės aktais nepagrįsta nuobaudų rūšis, kuri buvo paskirta nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus nutarimais.
Pareiškėjas argumentuoja, kad jo, eilinio komisijos nario, nuomonė nenulėmė nutarimų rezultatų, tarnybinio nusižengimo aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, neaiškiai, pažeidžiant pareiškėjo teisę gintis nuo neapibrėžto kaltinimo, Tarnybinio patikrinimo išvadoje neištirta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė, nepasisakyta, kaip pasireiškė jo kaltė, neatsižvelgta į kitas jo asmenybę ir tarnybinę veiklą apibūdinančias aplinkybes.
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje įtvirtinti tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijai, nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas kaltinamas netinkamai atlikęs Drausmės komisijos nario pareigas Drausmės komisijos procedūros metu nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą siūlydamas nepagrįstą nuobaudų rūšį – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nors teisinis reglamentavimas to nenumatė. Tačiau netinkamas Drausmės komisijos nario (pareiškėjo) pareigų atlikimas siejamas su teisės aktais, nesusijusiais su jo veikla Drausmės komisijoje (Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalis, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos nuostatų 2 punktas ir Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų 2 ir 4 punktai, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktis, Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 papunktis).
Teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti duomenis, susijusius su Drausmės komisijos veiklos reglamentavimu. Vykdydama tokį teismo nurodymą, atsakovė pateikė į bylą Pravieniškių PN drausmės komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-125 (b. l. 90–92). Iš Aprašo turinio matyti, kad Komisija yra įstaigos direktoriaus patariamoji institucija (1 punktas), priima sprendimus, kuriais siūlo įstaigos direktoriui atlikti tam tikrus veriksmus (4 punktas), Drausmės komisija kiekvienu klausimu balsuoja atskirai. Sprendimas yra teisėtas, jeigu dėl jo balsavo posėdyje dalyvaujančių Drausmės komisijos narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia Drausmės komisijos pirmininko balsas (13 punktas), komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo šios komisijos pirmininkas, komisijos posėdyje dalyvavę nariai ir sekretorius. Protokole gali būti pateikta Drausmės komisijos nario, nesutinkančio su sprendimu, atskira motyvuota nuomonė (14 punktas).
Iš į bylą pateiktų Drausmės komisijos protokolų matyti, kad protokolus yra pasirašę visi komisijos nariai, pareiškėjas nėra pateikęs atskirų motyvuotų nuomonių (b. l. 83–87).
Taigi, nepaisant to, jog pareiškėjas buvo paskirtas Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus Drausmės komisijos nariu (b. l. 88–89) ir siūlė 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokoliniuose sprendimuose ir teikimuose laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nepagrįstas nuobaudų rūšis, nei Aprašas, nei Pravieniškių PN direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. V-123 „Dėl Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje sudarymo“, detaliai nereglamentavo Drausmės komisijos narių veikos principų, pareigų, atsakomybės ribų už netinkamai atliekamas pareigas. D. Č. buvo tik eilinis Drausmės komisijos narys, todėl negalėjo ir neprivalėjo rengti šios komisijos nuostatų ar kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių komisijos veiklą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo, kaip Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko, veiksmai Drausmės komisijoje neatitiko susiformavusios gerosios praktikos principų, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo vertinama (nepasisakyta), kaip pasireiškė jo kaltė Aprašo bei Pravieniškių PN direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje sudarymo“ netinkamo vykdymo kontekste. Tarnybinio patikrinimo išvados nepagrindžia pareiškėjo kaltės, nes, kaip minėta, Aprašas ir Pravieniškių PN direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. V-123 „Dėl Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje sudarymo“, detaliai nereglamentavo Drausmės komisijos narių veikos principų, pareigų, atsakomybės ribų už netinkamai atliekamas pareigas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamos ir pareiškėjo 2021 m. kovo 30 paaiškinime nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad Drausmės komisijoje nebuvo jokio balsavimo, kitokios pareiškėjo nuomonės nebuvo priimamos, komisijos nariai protokolus pasirašydavo tik kaip dalyvavę komisijos posėdyje asmenys, Drausmės komisijos posėdžio protokolo turinį apspręsdavo komisijos pirmininkas (b. l. 36).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, kai teisės aktai nenustato aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams lengvai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reguliavimo spragų ar kitų priežasčių atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-12-150/2004, 2007 m. birželio 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N-3-1257/2007).
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo ištirtos ir atskleistos visos reikšmingos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė, todėl panaikintinas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. P-597 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č.“ (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Č. skundą patenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. P-597 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č.“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.