Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (toliau – V. S.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Kardomosios priemonės V. S. nuspręsta neskirti.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, jos naudai iš V. S. priteisiant 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš V. S. priteista 112 (vienas šimtas dvylika) eurų valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, priteistą sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 09.40 val., pagal skelbimą pasiūlė nukentėjusiajai D. K. pirkti į futbolo varžybas du bilietus, kurių neturėjo ir neketino parduoti, bei sutarė dėl 140 eurų kainos. 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 10.39 val., vykdydama susitarimą, nukentėjusioji D. K. pervedė 140 eurų į S. V. priklausančią UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. K. parašė žinutę, kad pervestų pinigų negavo, nes stringa bankiniai pavedimai ir pasiūlė 140 eurų pervesti į V. S. banko sąskaitą. 2019 m. rugsėjo 10 d. 15.52 val. D. K., vykdydama susitarimą dėl tų pačių bilietų pirkimo, 140 eurų pervedė į V. S. priklausančią UAB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. S. iš jam priklausančios UAB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Šiaulių bankas“ Marijampolės klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 137 eurus, bei 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 09.31 val., S. V. iš jam priklausančios UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Marijampolės klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 140 eurų, kuriuos perdavė V. S.. Tokiu būdu V. S. savo naudai apgaule įgijo D. K. priklausančius 280 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo V. S. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik nuteistojo apeliaciniame skunde savaip pateikiamomis, tačiau objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintomis analizuojamo įvykio versijomis, nėra pagrindo. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

6. Bylos duomenimis, 2019 m. spalio 9 d., 10.39 val. nukentėjusioji D. K. už tariamai parduodamus bilietus į futbolo varžybas Lietuva-Portugalija pervedė 140 eurų į S. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. spalio 9 d., 15.52 val. dar 140 eurų į V. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 17). D. K. teigimu, internetiniame portale www.skelbiu.lt ji buvo įdėjusi skelbimą, jog ieško, kas parduoda bilietus į futbolo varžybas Lietuva-Portugalija. Jai telefonu paskambinęs vyriškis nurodė, jog turi du tokius bilietus ir pasiūlė juos abu įsigyti už 140 eurų. Ji sutiko, nes bilietai jau buvo išparduoti. Pervedė pinigus į S. V. banko sąskaitą, tačiau asmeniui nurodžius, jog pinigų negavo, ji pakartojo 140 eurų pavedimą į jai nurodytą jau V. S. banko sąskaitą. Tačiau ir po to jokių bilietų ji negavo.

7. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. S. neneigė į savo banko sąskaitą gavęs 140 eurų, tačiau nurodė, kad juos išgrynino I. S. J. nurodymu ir visus juos atidavė I. S. J.. Nuteistasis pabrėžė, kad apie tai, jog pinigai gauti neteisėtu būdu, jis nežinojo, jokių bilietų nepardavinėjo ir apskritai nemoka naudotis nei išmaniuoju telefonu, nei kompiuteriu. Už šios nusikalstamos veikos padarymą yra atsakingas ne jis, bet I. S. J.. Iš esmės analogiškais motyvais grindžiamas ir nuteistojo apeliacinio skundo prašymas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šių V. S. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, prieštarauja ir liudytojų parodymams, pagrįstai aptariamą V. S. įvykių versiją vertino kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su tuo, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, sutinka ir teisėjų kolegija.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek jo paties skirtingose proceso stadijose duotų parodymų vertinimas, lyginant juos tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

9. Tuo tarpu V. S. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nuosekli. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirmojoje apklausoje (2020 m. sausio 6 d.) V. S. pripažino savo kaltę visiškai, nurodė, kad yra naudojęsis I. S. J. telefonu ir jame buvusia SIM kortele, pažymėdamas ir tai, kad I. S. J. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo (4 t., b. l. 104-105). Antrosios apklausos metu V. S. savo parodymus pakeitė iš esmės. Jo teigimu, I. S. J. į internetą įdėjo skelbimą dėl bilietų pardavimo (bylos duomenimis, D. K. jokio skelbimo internete nerado, tai ji įkėlė skelbimą, jog ieško pirkti bilietų ir asmuo, atsiliepdamas į jos skelbimą, jai paskambino nurodytu telefono numeriu ir pasiūlė du bilietus už 140 eurų). I. S. J. telefonu, pasak V. S. jis nesinaudojo, turėjo savo telefoną. D. K. nepažįsta, su ja nebendravo. I. S. J. prašė jo banko sąskaitos, į kurią vėliau buvo pervesti 140 eurų, kuriuos V. S., I. S. J. nurodymu, išgrynino ir perdavė I. S. J.. Nemanė, kad jo banko sąskaita bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui. S. V. surado ir jam banko sąskaitą atidarė vėlgi I. S. J. nurodymu. Į S. V. banko sąskaitą taip pat buvo pervesta 140 eurų sumą, kurią šis išgrynino ir perdavė V. S., o jis pinigus perdavė I. S. J. (4 t., b. l. 124-125). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. S. iš esmės atkartojo tas pačias aplinkybes, papildomai pažymėdamas, kad nei kompiuteriu, nei išmaniuoju telefonu naudotis nemoka, skelbimus į internetą dėjo I. S. J..

10. Vertinant aptartus nuteistojo parodymus, sprendžiant jų pagrįstumo ir objektyvumo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad nors V. S. tvirtina nemokantis naudotis nei kompiuteriu, nei išmaniuoju telefonu, tačiau, šie jo parodymai paneigti kitais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis. Darant šią išvadą svarbu paminėti, kad praeityje už iš esmės analogiško pobūdžio neteisėtų veiksmų atlikimą V. S. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, jo praeityje buvęs veikimo modelis iš esmės sutampa su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pvz. 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. S. inkriminuotas nusikaltimas, V. S. pasisavino T. K. priklausantį smulkųjį svetimą turtą, t. y. 150 eurų, kuriuos T. K. banko pavedimu pervedė į V. S. banko sąskaitą (tą pačią, į kurią pinigus pervedė ir D. K.) už neva parduodamą bilietą į renginį (D. K. buvo siūloma įsigyti bilietus į futbolo varžybas), už ką V. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį (4 t., b. l. 72-79). Remiantis šios administracinio nusižengimo bylos duomenimis, V. S. pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be kita ko, pažymėdamas, kad 2019 metų vasaros laikotarpiu jis užsiėmė internetine prekyba, pardavinėjo įvairius daiktus (3 t., b. l. 39-40). Neabejotina, kad tam, jog asmuo užsiimtų internetine prekyba (parduodamų daiktų įkėlimas į įvairius internetinius skelbimus, kontaktavimas su galimais pirkėjais, skelbimų redagavimas ir pan.) yra būtinos tiek elementarios kompiuterinio raštingumo žinios, tiek ir mobilaus ryšio telefono veikimo išmanymas, todėl vien tai, kad pats V. S. komentuojamoje administracinio nusižengimo byloje pripažino vertęsis tokia prekyba, paneigia jo teiginius, jog jis nemoka naudotis nei kompiuteriu, nei išmaniuoju telefonu. Šią išvadą sustiprina ir kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį už tai, kad www.skelbiu.lt paskelbė apie parduodamą paspirtuką, už kurį pinigus jam pervedė R. M., esantys duomenys. Šioje byloje V. S. savo kaltę dėl padaryto vėlgi pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o R. M. patvirtino, kad su V. S. jis buvo apsikeitęs „Facebook“ kontaktais ir su juo bendravo „Messenger“ mobilios programėlės pagalba (3 t., b. l. 23-36). Šių duomenų visuma, atsižvelgiant į analogišką V. S. veikimo būdą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, įvertinus tai, kad jis apgavo ir daugiau asmenų, be kita ko, iš esmės tokiu pačiu būdu (asmenys internete surasdavo skelbimą apie parduodamą prekę, susisiekdavo su pardavėju (V. S.), kuris nurodydavo, kur ir kaip jam turi būti pervedami pinigai už parduodamą prekę, kurios V. S. pirkėjui taip ir neišsiųsdavo), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti V. S. parodymų patikimumu ir objektyvumu. Juo labiau, kad paaiškinti savo parodymų pakeitimo pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje priežasčių nuteistasis nesugebėjo, kodėl pakeitė savo pirminius parodymus, apklausiamas antrojoje ikiteisminio tyrimo apklausoje, taip pat nenurodė.

11. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad, bylos duomenimis, savo vardu atsidaryti banko sąskaitą „Medicinos banke“ ir iš jos išgryninti ten pervestus 140 eurų S. V. prašė būtent V. S.. Nors V. S. tvirtino, kad atidarant banko sąskaitą S. V. jis į banką ėjo kartu, o kieme jų laukė I. S. J., tačiau šių aplinkybių S. V. nepatvirtino, pažymėdamas ir tai, kad I. S. J. jis nebuvo matęs, jo nepažįsta. Svarbu ir tai, kad atidarant banko sąskaitą S. V. vardu, prie jo anketinių duomenų yra nurodytas ne kieko nors kito, bet V. S. telefono numeris, kurio priklausomumas V. S. nustatytas objektyviais bylos duomenimis. To iš esmės neneigia ir pats nuteistasis, tačiau tvirtina, jog jo telefonas ten įrašytas tik dėl to, kad tuo metu S. V. neturėjo savo telefono, tačiau ir šios aplinkybės S. V. nepatvirtino, nurodęs, kad naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu, kurio paskutiniai skaičiai – 47, iš ko seka, kad objektyvaus pagrindo nurodyti V. S. telefono numerio bankui S. V. neturėjo. Šių aplinkybių visumoje įvertintina ir tai, kad paimtus iš banko sąskaitos pinigus S. V. perdavė V. S., pats jokios naudos negavo. Be to, V. S. buvo nurodęs S. V., nuėjusiam į banką paimti iš sąskaitos pinigus, stebėti, ar jo niekas neseka. Kokiu tikslu S. V. reikėjo stebėti aplinką, kai pats V. S. nurodo nežinojęs, jog S. V. išgryninti pinigai gauti neteisėtu būdu, lieka neaišku. Netikėti S. V. parodymais, kurių iš esmės neginčija ir pats nuteistasis, nėra pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, jog jis būtų susijęs su komentuojamos nusikalstamos veikos padarymu byloje nėra, su V. S. vertinamo įvykio metu jie buvo pažįstami, palaikė draugiškus santykius, todėl apkalbėti V. S. jis neturėjo jokio pagrindo.

12. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į I. S. J. parodymus. Jis nurodė, jog S. V. nepažįsta, su juo susitikęs nebuvo, jokių santykių su juo nepalaiko. V. S. pažįsta apie 10 metų, šis yra jo sūnaus krikšto tėvas. Yra gyvenę kartu. V. S., I. S. J. teigimu, dažnai naudodavosi tiek jo telefono numeriais, tiek ir mobilaus ryšio telefono aparatais, todėl neatmestina galimybė, kad ir šiam sukčiavimui jis panaudojo jo mobilaus ryšio telefoną (bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai D. K. buvo skambinama iš I. S. J. telefono numerio). Vertinant šių parodymų objektyvumą pažymėtina, kad apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme I. S. J. buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Jo parodymai, priešingai nei V. S., skirtingose proceso stadijose, buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje bei atitiko kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisme įvertinus įrodymus, todėl pagrindo abejoti I. S. J. teiginiais, jog komentuojamos nusikalstamos veikos padaryme jis nedalyvavo, nėra. Juo labiau, kad ir S. V. patvirtino niekada nematęs I. S. J. ir jo nepažinojęs, kas iš esmės prieštarauja V. S. parodymams, jog atidarant banko sąskaitą S. V., dalyvavo ir I. S. J.. Be to, įvertintina ir tai, kad pats V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme I. S. J. nedalyvavo ir nors vėliau šiuos savo parodymus jis pakeitė iš esmės, tačiau, atsižvelgiant į I. S. J. išdėstytas aplinkybes dėl tarp jo ir V. S. įvykusio konflikto bei atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl I. S. J. atžvilgiu išsakytų grasinimų, pagrįstai manytina, kad būtent konfliktiški I. S. J. ir V. S. santykiai galėjo sąlygoti nuteistojo parodymų pakeitimą pirmosios instancijos teisme, kas suponuoja pagrindą abejoti V. S. parodymų, tuo pačiu ir jo apeliaciniame skunde pateiktų motyvų, objektyvumu ir patikimumu.

13. Tuo pačiu pažymėtina, kad dėl komentuojamos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir I. S. J. atžvilgiu, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Kvestionuoti šį įsiteisėjusį ir vykdytiną nutarimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl šio asmens kaltės klausimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nesprendžia. Nors apeliaciniame skunde prašoma I. S. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokių įgaliojimų teisėjų kolegija analizuojamu atveju neturi. Kaip nustatyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu nuosprendžiu I. S. J. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl pateikti apeliacinio skundo dėl galimos šio asmens kaltės jam galimai padarius kitą nusikalstamą veiką, nebuvo pagrindo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiamas ne I. S. J., bet V. S. kaltės klausimas, todėl dėl I. S. J. veiksmų, kuriuos V. S. savo apeliaciniame skunde įvardina kaip nusikalstamus, teisėjų kolegija nepasisako.

14. Šių faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad su nukentėjusiąja buvo bendraujama ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59-61). Remiantis S. V. parodymais, nors jis ir žino, kas yra elektroninis paštas, tačiau jo susikūręs nebuvo ir juo nesinaudojo. Tuo tarpu kaip nustatyta „Google“ pateikta informacija, sukuriant elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 102). Atlikus V. S. telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. (vertinamos nusikalstamos veikos padarymo data) iki 2019 m. spalio 10 d. šis telefono aparatas buvo naudojamas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 106). Iš aptarto seka, kad būtent V. S. sukūrė komentuojamą elektroninį paštą ir juo bendravo su nukentėjusiąja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu.

15. Tai, kad būtent V. S. bendravo su nukentėjusiąja, patvirtina ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti D. K. parodymai. Išklausiusi V. S. parodymų, nukentėjusioji patvirtino telefonu kalbėjusi būtent su juo. D. K. teigimu, tiek V. S. balsas, tiek jo kalbėjimo monotonija atitinka jai skambinusio asmens balsą ir intonaciją. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji galėjo sumaišyti nuteistojo balsą su kito asmens balsu, su kuo iš dalies sutinka ir teisėjų kolegija, tačiau, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, kuri iš esmės patvirtina V. S. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, tuo pačiu leidžia pagrįstai atmesti nuteistojo keliamą versiją, jog nusikaltimą įvykdė ne jis, bet I. S. J., abejoti šiais D. K. parodymais, nėra pagrindo. Juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir šioje nutartyje detaliai aprašyti įrodymai. Nors apeliaciniame skunde prašoma išreikalauti D. K. ir jai skambinusio kaltininko pokalbio įrašą, tačiau slapti tyrimo veiksmai, klausantis D. K. telefoninių pokalbių, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami, duomenų, kad šis pokalbis buvo įrašomas, nėra, todėl atlikti nuteistojo prašomus veiksmus, tame tarpe ir fonoskopinę ekspertizę, nėra galimybės. Tuo tarpu nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių I. S. J. dalyvavimą V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, jo atžvilgiu priėmus įsiteisėjusį ir neskundžiamą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, atlikti papildomus procesinius veiksmus, siekiant patikrinti D. K. teiginius dėl jai skambinusio asmens tapatybės nustatymo – leisti jai paklausyti ir I. S. J. balso, priešingai nei to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

16. Esant šių duomenų visumai, abejoti V. S. kalte padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, kad nukentėjusioji D. K. pinigus pervedė du kartus ir abi jos siųstos pinigų sumos neviršijo 5 MGL, dėl ko, apelianto vertinimu, šiuo atveju jam turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Nesutinkant su šiais nuteistojo motyvais vis tik pažymėtina, jog S. V. betarpiškai patvirtino iš savo banko sąskaitos išgrynintus pinigus atidavęs V. S.. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir nuteistasis. Duomenų, patvirtinančių, kad šiuos pinigus V. S. perdavė I. S. J., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Kitą analogišką 140 eurų pinigų sumą iš savo banko sąskaitos išsigrynino pats V. S. ir nors jis teigia pinigus atidavęs I. S. J., tačiau ir ši aplinkybė aukščiau aptartų duomenų visumoje nepasitvirtino, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad visus iš D. K. gautus ir išgrynintus pinigus, t. y. 280 eurų, savo dispozicijon perėmė ir savo reikmėm panaudojo būtent V. S.. Ši suma viršija 5 MGL dydžio sumą, todėl šiuo atveju V. S. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.

17. Apartų duomenų visumoje teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. S. jam pareikštuose kaltinimuose išdėstytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

18. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti V. S. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

19. Priimant tokį procesinį sprendimą, atmetant V. S. apeliacinį skundą, tenkinti jo prašymą panaikinti skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistas išlaidas už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nėra pagrindo. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi V. S., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Jam, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, išaiškinta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali būti išieškotos į valstybės biudžetą BPK 106 straipsnyje nustatyta tvarka (4 t., b. l. 157-164). Teisiamuosiuose posėdžiuose nuteistojo gynėjas dalyvavo, nuteistasis gynėjo neatsisakė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą, kurios duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nuteistojo atstovavimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sudarė 112 eurų (4 t., b. l. 169). Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, nėra per didelės, jos atitinka proporcingumo reikalavimus, todėl mažinti jas, nebuvo pagrindo. Juo labiau, kad jokių duomenų apie sunkią V. S. turtinę padėtį teismui nuteistasis nepateikė, prašymo mažinti šias išlaidas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neišreiškė. Esant šioms aplinkybėms, šios išlaidos skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai priteistos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 333 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.