- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- ATP-1119-397/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00925-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-09-10 nutarimu A. B. pripažino padariusį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. ir skyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
A. B. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2014-08-02 ir 2014-08-16 nuo 13 val. iki 19 val. nebendravo su dukra V. B. pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką. Tuo A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 3 str., 21 str. 1 d., 2 d, 24 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 181 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pažymėjo, jog CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. A. B. pažymėjo, kad savo paaiškinime, esančiame Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad 2014-08-02 ir 2014-08-16 nebendravo su dukterimi V. B. būtent dėl G. B. kaltės. Todėl priešingai nei G. B. yra nurodžiusi savo 2014-08-04 ir 2014-08-19 prašymuose Vaiko teisių apsaugos skyriui, kurie yra byloje, kad jis niekada neatvyksta pasimatyti su dukterimi pagal nustatytą bendravimo tvarką, kad nesidomi ir nepaskambina dukteriai ir, kad apie neatvykimą jis nepraneša, yra visiškai neteisingi. A. B. taip pat nurodė, kad G. B. su dukterimi V. gyvena Kaune, o jis gyvena Alytuje. Todėl kiekvieną kartą prieš atvykdamas į Kauną jis telefonu ar SMS žinutėmis susisiekia su G. B. dėl galimybės pasimatyti su dukterimi. Taip pat pažymėjo, kad buvo ne vienas atvejis, kai buvo atvykęs aplankyti dukterį teismo nustatyta tvarka, bet G. B. nieko nepaaiškinusi neleisdavo pasimatyti su ja. Nuo 2014-06-16 iki 2014-08-21 A. B. teigia neturėjęs jokio ryšio su G. B. ir taip pat apie dukters V. išvykimą į Jungtines Amerikos valstijas sužinojo jau pavėluotai, tik tuomet kai bandė susisiekti su G. B. dėl pasimatymo su dukterimi. Todėl atsižvelgiant į tokį G. B. elgesį darytina išvada, kad G. B. piktybiškai dėl A. B. nežinomų ir nesuprantamų priežasčių trukdo bendrauti su dukterimi. Todėl 2014-08-02 ir 2014-08-16 jis nebuvo aplankyti dukters tik dėl G. B. kaltės, t.y. dėl jos nenoro bei neatsakymo į telefoninius skambučius, todėl su pažeidimu nesutiko. A. B. teigimu, administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, kadangi jam surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas neatitinka pažeidimo sudėties, numatytos ATPK 181 str. 1 d., todėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo, skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
A. B. skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad būtų siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje ir rūpintis juo (VTAPĮ 6 str. 1 d.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (VTAPĮ 21 str. 1 ir 2 d.). Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Ginčus dėl tokių vaiko teisių įgyvendinimo sprendžia teismas (VTAPĮ 24 str. 2 ir 3 d.).
Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 str. apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai jie piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.
Sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 181 str. 1 d. klausimą, būtina nustatyti šio straipsnio dispozicijoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tai reiškia, kad pagal ATPK 181 str. 1 d. traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje turi būti nustatyta tiek neteisėta veika, tiek ir priežastinis ryšys tarp asmens veikos bei pasekmių. Siekdamas šių tikslų teismas turi nustatyti ir įvertinti visas bylai spręsti svarbias aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-03-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (b. l. 10 – 11) nutraukiant santuoką tarp G. B. ir A. B. buvo nustatyta ir tėvų bendravimo su dukra V. B., gimusia 2004-10-20, tvarka, V. B. gyvenamąją vietą nustatant su motina. Pažeidimo padarymo dienomis A. B. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką turėjo bendrauti su dukra. Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2014-08-02 ir 2014-08-16 nuo 13 val. iki 19 val. nebendravo su dukra V. B., pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką. Iš byloje esančių G. B. pranešimo ir prašymo (b. l. 7, 8-9) matyti, jog G. B. kreipėsi į Alytaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, pranešdama, jog A. B. nevykdo teismo sprendimo ir teismo nustatytu laiku neatvyksta bendrauti su savo dukra.
Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad nepilnametės dukters V. B. teisės ir interesai nebuvo pažeisti, kadangi šiuo atveju buvo pažeisti ne vaiko interesai, o teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.
Pažymėtina, kad teismo sprendimo nevykdymo ir pažeidimo klausimus ir tvarką reglamentuoja ne administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o civilinio proceso normos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu nutrauktina neesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., įvykio ir sudėties.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog A. B. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., todėl jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. B. atžvilgiu nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 181 str. 1 d. ir skirta nuobauda - įspėjimas, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.