- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- A15.-3243-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02931-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. 2020 m. spalio 13 d., 13.11 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatyta 1,42 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas bei kelio ypatumus ir nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė ir nulaužė medį (eglę). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Paaiškino, kad jam reikėjo nuvažiuoti į parduotuvę, pakeliui sutiko senai matytą pažįstamą, kuris jį pavaišino. Išgėrė nedaug, šiek tiek alaus. Iškart nesėdo už vairo, paskambino žmonai, bet ji buvo labai užsiėmusi, todėl jam neliko jokios išeities ir jis sėdo už vairo. Po lietaus buvo slidu, iš dešinės pusės pamatęs kažką pradėjo staigiai stabdyti, bet automobilis slydo. Pirmąkart tokia situacija nutiko. Automobilis registruotas žmonos vardu. Šiaip jis nevartoja alkoholinių gėrimų, buvo kontūzytas. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes į darbą viešuoju transportu nelabai nuvažiuosi. Taip pat turi vaiką, kurį reikia vežti į mokyklą.
Tyrimo metu V. D. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. apie 13.20 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. M., važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini). Lijo. Į kelią išbėgo lapė ir kiškis. Tai įvyko posūkyje, jis staigiai stabdė ir mašina nuslydo į dešinę. Kliudė gruntą ir medį. Automobilis apdraustas bendrovėje (duomenys neskelbtini). 40 minučių iki įvykio išgėrė truputį degtinės (b. l. 11).
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą ir V. D. kaltę, be jo paties prisipažinimo,įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:
- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1-3);
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 13 d., apie 13.14 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. Š. (Š.), iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, eismo įvykis, kurio metu automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į medį. Atvykę minėtu adresu, rado minėtą automobilį, kuris buvo atsitrenkęs ir nulaužęs eglę. Šalimais jo rado vyriškį, kuris prisistatė V. D., gimusiu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje), ir pasakė, kad tai jis vairavo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) netikėtai į kelią išbėgo kiškis ir lapė. V. D., siekdamas nenutrenkti gyvūnų, staigiai stabdė, bet automobilio nepavykus suvaldyti, jis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė bei nulaužė eglę. Bendraujant su juo pajautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Jo paklausė, ar jis nevartojęs alkoholio. V. D. pasakė, kad gėrė alkoholį po eismo įvykio, bet vėliau prisipažino, kad degtinę gėrė maždaug prieš 40 min. iki eismo įvykio. 2020 m. spalio 13 d., 13.33 val. patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075 (patikros sertifikato Nr. 1302733), jam buvo nustatytas 1,42 promilės girtumas. Su padarytais KET pažeidimais V. D. sutiko, gailėjosi. Su V. D. bendravo jam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, vertėjo paslaugų jis atsisakė. Atvykusi jo žmona D. M. taip pat papildomai jam vertė į (duomenys neskelbtini) kalbą. Dėl šių KET pažeidimų V. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Teisės ir pareigos išaiškintos tinkamai, protokolo kopija įteikta. Apie administracinės bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuotas žodžiu ir raštu. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Automobiliui uždrausta dalyvauti eisme dėl apgadinimų. Atvykus į įvykį buvo filmuojama „body“ kamera Nr. 1801 (b. l. 5);
- policijos registruojamų įvykių duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 13 d., 13.11 val. pranešėjas pranešė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į medį, pokalbio metu vairuotojas kažkur pasišalino palikęs automobilį (b. l. 6);
- alkotesterio rodmenų kvitas ir patikros sertifikatas, kurie patvirtina, kad V. D. 2020 m. spalio 13 d. 13.13 val. buvo nustatytas 1,42 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 12);
- nuotraukos, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta ir į medį atsitrenkęs automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-26);
KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu; KET 127 punktas nurodo, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad V. D. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,42 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas bei kelio ypatumus ir nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė ir nulaužė medį, šiais veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad yra viena V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į V. D. asmenybę – per pastaruosius penkerius metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 4), todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus V. D. baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus, numatytas straipsnio sankcijose.
ANK 423 straipsnio 4 dalis nustato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės, kaip kelionė automobiliu į darbą ar vaiko nuvežimas į mokyklą savaime nėra išskirtinės, dėl kurių galima būtų neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Jokių kitų aplinkybių, galimai švelninančių atsakomybę, V. D. teismui nenurodė. Jis, kaip minėta, per 5 metus nebaustas administracine tvarka, tačiau, kita vertus, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi tik nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad V. D. pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, su nusižengimu sutiko ir gailėjosi, į tai, kad teismui paklausus dėl galimybės vairuoti transporto priemonę, kurioje įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, – prašymo ar sutikimo neišreiškė, jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, atitinkančiam straipsnio sankcijoje nustatyto termino minimumą.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog transporto priemonė, kurią nusižengimo padarymo metu vairavo V. D., nuosavybės teise priklauso ne jam pačiam, o jo žmonai D. M.. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju, atsižvelgus į bylos aplinkybes, manytina, jog nėra tikslinga skirti automobilio konfiskavimo. Nors V. D. ir padarė eismo įvykį, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas net 1,42 promilės girtumas, tačiau eismo įvykio metu asmenims ar jų turtui nebuvo padaryta žala, todėl manytina, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas nebus efektyvi ir proporcinga priemonė, turto konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu,572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646straipsniais, teismas
nutaria:
V. D. (V. D.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, taikyti V. D. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.