- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- 1-1240-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-21886-17-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajam V. S., kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2010-06-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 8 MGL bauda;
2012-09-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei 8 MGL (1040 Lt) bauda;
2014-10-29 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., galutinė subendrinta bausmė - 6 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 8 MGL (1040 Lt) bauda. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2017-05-09, apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą V. S., tai yra tyčia, du kartus įspyrė jam į dešinį šoną, kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgį į veidą, to pasekoje padarė sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais dešinio žasto viršutinės dalies vidiniame paviršiuje ir krūtinės dešinės pusės viršutinėje dalyje ties pažastimi, taip pat smakro ir apatinės lūpos sumušimus ir kraujosruvas, taip smurtaudamas, padarė nukentėjusiajam V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu V. S. ir motina J. S.. 2017-05-09 vakare su draugu vartojo alkoholį, gėrė brendį, apie 23.00 val. grįžo į namus pasiimti mašininį stiprintuvą, kadangi norėjo jį padovanoti draugui, bet tėvas jam jo neleido išsinešti iš namų, dėl to kilo konfliktas. Tada jie susistumdė ir jis, nesuvaldęs pykčio, ir todėl, kad buvo neblaivus, įspyrė tėvui du kartus į šoną ir sudavė į veidą. Kiek tiksliai kartų sudavė, pasakyti negali, nes buvo išgėręs, visko gerai neprisimena. Konflikto metu šalia buvo mama, bet ji nesikišo. Supranta, kad tokiu elgesiu tėvui sukėlė skausmą. Labai gailisi, kad taip įvyko. Kai jis būna blaivus jie sutaria puikiai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, patikino, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.
Išvada dėl V. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad V. S. pareiškė, jog 2017-05-09, apie 23.30 val., namuose, adresu Žemalės g. 9, Kaune, žodinio konflikto metu sūnus įspyrė du kartus į dešinį šoną bei sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apklaustas V. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine J. S. ir sūnumi V. S.. Sūnus namuose nuolat girtauja ir kelia žodinius konfliktus. Puola mušti tiek jį tiek savo motiną. 2017-05-09 sūnus namuose vėl buvo girtas, apie 23.30 val. Jis paprašė jo išeiti iš namų ir jie nuėjo prie lauko durų kur įvyko konfliktas. Tada sūnus susinervino, kad turės išeiti ir du kartus spyrė į dešinį šoną (šonkaulius) bei sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tada jis gindamasis sudavė vieną smūgį sūnui. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 5 – 6).
Iš 2017-05-06 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta ir smurtą galintys rodyti požymiai. Smurtą patyręs asmuo V. S. paaiškino, kas smurtas pasireiškė spyriu į pažasties sritį bei kumščiu trenkiant vieną smūgį į veido sritį. Taip pat nuolatinis grasinimas, kad susidoros (b. l. 7 – 8).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1254/2017(02), matyti, kad V. S. padaryti sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais dešinio žasto viršutinės dalies vidiniame paviršiuje ir krūtinės dešinės pusės viršutinėje dalyje ties pažastimi, taip pat smakro ir apatinės lūpos sumušimai ir kraujosruvomis atitinka nežymų sutrikdymo mastą. Sumušimai dešiniame žaste ir krūtinės šone padaryti du kartus smogiant kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina apauta koja. Į apatinę lūpą ir smakrą buvo suduoti dar bent du atskiri smūgiai kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina kumščiu. Sužalojimų vaizdas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui (b. l. 15).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5633, matyti, kad 2017 m. gegužės 10 d., 00.33 val., V. S. nustatytas 1,23 promilių girtumas (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas fizinio skausmo sukėlimu ir nežymius sveikatos sutrikdymu V. S. pasitvirtino.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Akivaizdu, kad V. S. smurtavo tėvo atžvilgiu, su kuriuo kartu gyvena, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra priskiriama šeimos nariui, tokie V. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia savo tėvo V. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – tyčia, du kartus įspyrė jam į dešinį šoną, kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgį į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus, kurie nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis V. S., tiek ir nukentėjusysis V. S. savo baigiamojoje kalboje pripažino, kad V. S. yra analogiškai smurtavęs ir anksčiau, būdamas neblaivus yra agresyvus, grasina, 2014 m. spalio 29 d., dėl to priimtas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3019-725/2014, dėl kurio kaltinamajam teistumas nėra išnykęs. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra nors ir turėdamas ankstesnės patirties sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja motinos akivaizdoje, prieš fiziškai silpnesnį, senyvo amžiaus asmenį – V. S., ir to norėjo.
V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį ir ją skirdamas teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą susijusį su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, veikė tiesiogine tyčia, tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Vertinant V. S. asmenybę, pažymėtina, kad jo atžvilgiu 2014 m. spalio 29 d., priimtas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3019-725/2014, pagal BK 140 str. 2 d., dėl kurio kaltinamajam teistumas nėra išnykęs, paskirta laisvės apribojimo bausmė atlikta, bauda nesumokėta, dėl iš esmės analogiško elgesio smurtaujant prieš tą patį V. S., praeityje V. S. du kartus teistas dėl tyčinių nusikaltimų, atitinkamai pagal BK 178 str. 4 d. (2010-06-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis), bei pagal BK 178 str. 1 d. (2012-09-24 Kauno apylinkės teismo nuosprendis), praeityje baustas administracine tvarka, yra pakaltinamas, todėl teismas jį vertina kaip nusikalsti ir smurtauti linkusią asmenybę. Dėl šių priežasčių manytina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu V. S. paskirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekė BK 41 str. tikslų, todėl pakartotinai negali būti skiriama. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismo įsitikinimu, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ar areštas – yra per švelnios. Įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo agresyvų elgesį nusikaltimo metu, ir tai, kad jis kartojasi, jam skirtina ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.
Įvertinus tai, kad V. S., savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš esmės jokia žala nepadaryta, atsiprašė nukentėjusiojo V. S., kuris ir pats savo baigiamojoje kalboje prašė suteikti jai ir sūnui dar vieną galimybę pasitaisyti, tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją, siekia integracijos į visuomenę, jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o tam daugiau pakenktų. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Visgi siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. S. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, su kuo jis pats sutiko, taip pat įpareigojimas pradėti dirbti.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Paskyrus bausmę, ji bendrintina vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., su 2014-10-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (subendrintu su 2012-09-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2010-06-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu), paskirta ir neatlikta bausme – 8 MGL (301,21 eurų), bauda, ją skiriant kartu su terminuotu laisvės atėmimu.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju laikinajame sulaikyme M. Š. išbūtas laikas nuo 2017-05-10, 00.20 val. iki 2017-05-11, 10.25 val. (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 str.).
BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – tyčiniai nusikaltimai susiję su fizinio smurto pavartojimu prieš savo šeimos narį (tėvą), sukėlę jam nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą 2017-05-09 padarė būdamas neblaivus (1,23 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam V. S. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – nėra.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-5771, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš V. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2014-10-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (subendrintu su 2012-09-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2010-06-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu), paskirtą ir neatliktą bausmę – 8 MGL (301,21 eurų), baudą, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą ir 8 MGL (301,21 eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S.:
- gydytis priklausomybės ligas;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- pradėti dirbti;
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos šios rūšies bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-10, 00.20 val. iki 2017-05-11, 10.25 val. (dvi dienos).
Skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.