Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsiimantis (duomenys neskelbtini), teistas (duomenys neskelbtini) Lietuvos BK 146 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) Lietuvos BK 271 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) Lietuvos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y.:

2020 m. birželio 29 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru "(duomenys neskelbtini)", esančiu (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje su pėsčiųjų salele, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, R. P., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma (dešine) eismo juosta, turėdamas pareigą imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų, turėdamas objektyvią galimybę iš tolo pamatyti, ir matydamas kliūtį - per pėsčiųjų perėją dviračiu iš kairės pusės važiuojantį mažametį M. P. gim. (duomenys neskelbtini), turėdamas galimybę sustabdyti transporto priemonę neprivažiuojant pėsčiųjų perėjos, savalaikiai nestabdė vairuoto automobilio ir partrenkė per pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusį M. P. M. P. eismo įvykio metu patirti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo neatsargiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių, 24 p. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų; 128 p. „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“ reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-06-29 apie 18 val. važiavo po darbo namo. Buvo blaivus. Vairavo jam priklausantį automobilį. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nepamatė, kad pėsčiųjų perėją dviračiu važiuoja vaikas. Tik kada automobilio gale sėdintys bendradarbiai pradėjo šaukti, kad vaikas, tada stabdė automobilį. Automobilis slydo ir atsitrenkė į dviračio, kurio važiavo vaikas, galinį ratą. Vaikas virto ant žolyno. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Iš karto iškvietė greitąją med. pagalbą. Vaikas buvo sąmoningas. Nežino kas nutiko ir kodėl nepamatė vaiko. Gailisi dėl padarytos veikos. Nukentėjusiojo mamos atsiprašė ir su ja susitaikė. Automobilis buvo apdraustas, todėl iš karto apie įvykį pranešė draudimui. Ten pasakė, kad nukentėjusiems atlygins visą žalą.

Nukentėjusio įstatyminė atstovė Ž. P. parodė, kad ji yra nukentėjusio berniuko mama. Tą dieną liepė sūnui M. nueiti į parduotuvę. Per langą matė, kad jis šoko ant dviračio ir nuvažiavo. Praėjus kelios minutės sūnus paskambino ir pasakė, kad jį partrenkė mašina ir liepė jai neiti į įvykio vietą, nes tuojau grįš. Tačiau ji greitai atbėgo į įvykio vietą, kur jau greitoji buvo atvažiavusi ir išvežė vaiką į ligoninę. Ten peršvietė ranką ir nustatė, kad skilęs rankos kaulas, todėl uždėjo gipsą. Kadangi jam nosis kraujuodavo ir anksčiau, tai po eismo įvykio dar labai kraujas bėgo. Išgyveno baimę ir bemiegių naktų. Sūnus žinojo, kad reikia vestis dviratį per pėsčiųjų perėją, bet per ją važiavo. Draudimas atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Jiems buvo išmokėta 55 eurai turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos. Nurodė, kad tiek turtinė tiek neturinė žala pilnai atlyginta. Su kaltinamuoju susitaikė ir jam neturi jokių pretenzijų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šią vasarą, bet koks buvo mėnesis ir diena, jis neprisimena, jis dviračiu buvo atvažiavęs į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", kuri yra arčiausiai jo namų, kurie yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Koks yra gatvės pavadinimas, kurioje yra "(duomenys neskelbtini)", jis nežino. Išėjęs iš parduotuvės jis užlipo ant savo dviračio ir juo atvažiavo iki gatvės. Atvažiavo iki pėsčiųjų perėjos. Jis stabtelėjo ir pasižiūrėjo ar gatvėje nėra mašinų. Nulipęs nuo dviračio nebuvo, tik paspaudė stabdį, kad dviratis stabtelėtų. Mašinų nebuvo. Tada jis įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Tada nepagalvojo, kad reikia nuo dviračio nulipti ir jį per perėją persivesti. Jis į perėją dviračiu įvažiavo. Važiavo per ją. Kai jau buvo ties gatvės viduriu, jis pamatė, kad jam iš dešinės atvažiuoja mašina. Jam atrodė, kad ta mašina važiavo truputį greičiau nei kitos mašinos. Atsimena, kad jis pradėjo dar greičiau važiuoti, kad greičiau pervažiuoti per perėją. Daugiau į tą mašiną jis nežiūrėjo. Po to atsimena, kad per perėją beveik pervažiavo. Atsimena, kad priekinis jo dviračio ratas buvo prie pat šaligatvio. O paskui neprisimena kas atsitiko. Atsimena tai, kad jis stojasi nuo žemės ir mato šalia nukritusį savo dviratį. Tada dar pamatė, kad gatvėje netoli jo yra sustojusi mašina. Paskui pamatė, kad gatvėje pradėjo stoti kitos mašinos, ir link jo pradėjo eiti žmonės. Tada dar pajuto, kad jam skauda dešinės rankos riešą. Suprato, kad jį partrenkė mašina. Suprato ir tai, kad jį partrenkė ta mašina, kuri buvo sustojusi pirmoji. Dabar jis jaučiasi gerai. Ranka jam sugijo, jos nebeskauda. Tik atsirado tokia baimė. Jis bijo eiti per kelią, o ypač per tą perėją, kur buvo partrenktas. Kelis kartus ją perėjo vienas, tačiau jam buvo baisu, nejauku. Į psichologės klausimą: įvykio metu nei šalmo, nei apsaugų neturėjo, visada važinėja be jų. Jis neprisimena, ar tas automobilis, kuris prie jo artėjo, buvo su šviesomis. Po įvykio jo dviratis buvo sugadintas, jo grandinė liečiasi į galinį ratą. Kai krito, jis į žolę susitrenkė nosį. Kraujas galėjo bėgti dėl to. (b.l. 91-93).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-29 visai prieš pat 18 val. ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu. Ėjo ta puse, kurioje yra "(duomenys neskelbtini)" parduotuvė. Nuo parduotuvės ėjo viaduko kryptimi. Tuo metu kažkiek lynojo, todėl ji ėjo su skėčiu. Ir tuo metu, kai ji priėjo pėsčiųjų perėją, kuri buvo ties ta vieta, kur kitoje gatvės pusėje parduotuvė "(duomenys neskelbtini)", ji pamatė, kad per perėją, iš tos pusės, kur yra parduotuvė "(duomenys neskelbtini)", link jos dviračiu parvažiuoja berniukas. Berniukas dviračiu važiavo per pėsčiųjų perėją. Vaikas važiavo normaliu greičiu. Jis nei "lėkė", nei važiavo labai lėtai. Ji jį pamatė tuo momentu, kai jis jau buvo bebaigiąs pervažiuoti perėją. Ir tuo momentu, kai ji žiūrėjo į vaiką, ji išgirdo trenksmą. Ji pakėlė akis, ir pamatė, kad į galinį vaiko dviračio ratą atsitrenkė automobilis. Ji tą automobilį pamatė tik to smūgio momentu, anksčiau jo nematė. Gali būti, kad iš priekio atvažiuojančio automobilio vaizdą jai užstojo jos skėtis. Ji, kaip sakė, išgirdo trenksmą, ir tuojau pat pamatė, kad tas atvažiavęs automobilis priekiu trenkėsi į berniuko dviračio galinį ratą. Automobilis į galinį dviračio ratą trenkėsi dešinine priekinio bamperio puse. Tada pamatė, kad berniukas kartu su dviračiu persivertė ore ir nukrito ant žalios vejos, kuri buvo visai

prie pat važiuojamosios dalies. Berniuko automobilis nenubloškė tolyn. Automobilis į jį atsitrenkė, jis pakilo į orą, ir nukrito beveik toje pačioje vietoje. Jis nukrito ant žolės, kuri buvo visai prie pat važiuojamosios dalies. Matė, kad į žemę berniukas trenkėsi veidu. Ji iš karto puolė prie jo. Berniukas tuojau pat pašoko nuo žemės. Matėsi, kad vaikas buvo šoke. Jis pradėjo blaškytis, lyg norėjo bėgti. Jis sakė, kad jam reikia namo, kad reikia sesei parnešti valgyti. Jis sakė, kad jam nieko nėra. Tada ji jam sakė, kad jis sėstų ant žemės, kad nusiramintų. Ji jo klausė ar jam nebloga, ar nesvaigsta galva. Jis sakė, kad jam viskas gerai. (b.l. 85-87).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir schemos matyti, jog užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonių požymiai. (b.l. 10-22).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo papildomai apžiūrėta eismo įvykio vieta, užfiksuotos oro sąlygos, apšvietimas, atstumai.(b.l. 41-51).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vaizdas užfiksuotas įraše iš miesto vaizdo kamerų. (b.l. 62-64)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta kelių eismo įvykio kilimo priežastys, asmenys, kurių veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu. Be to nurodyta, kad automobilio vairuotojas R. P. savalaikiai stabdydamas savo automobilį, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su dviračiu. Tokie vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini.(b.l. 52-61)

Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.(b.l. 26).

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rašytinio paaiškinimo matyti, draudikas visiškai patenkino civilinio ieškovo reikalavimą dėl neturtinės 1000 eurų žalos atlyginimo ir, nesant reikalaujamą išmokėti 500 eurų sumą grindžiamų konkrečių įrodymų, išmokėjo 55 eurų dydžio sumą turtinei žalai atlyginti. (t.2, b.l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir jo veika teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis su nukentėjusio įstatyminiu atstovu susitaikė, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, prašo bylą nutraukti. R. P. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusio asmens įstatyminiu atstovu ir yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms R. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina ( BK 38 str. 1d.).

Vadovaujantis Lietuvos BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p. R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 8 MGL (400 Eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą

(Duomenys neskelbtini) komisariato prašymas pripažinti proceso išlaidomis 51, 97 Eur, išlaidas už psichologės dalyvavimą nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje ir jas priteisti iš kaltinamojo, atmestinas (t.1,b.l.104). Nustatyta, kad psichologė nepilnamečio nuketėjusiojo apklausoje dalyvavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pagrindu, t. y. psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį ar liudytoją dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai yra privalomas. Pagal Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo 22 punktą, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 338, psichologui užmokestį moka ir patirtas išlaidas kompensuoja ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri pakvietė psichologą dalyvauti nepilnamečio apklausoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina ( Baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P. padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. vadovaujantis baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p. paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę - 8 MGL (400 Eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Atmesti (duomenys neskelbtini) komisariato prašymą dėl 51,97 Eur dydžio išlaidų už psichologės dalyvavimą nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo.

Išaiškinti kaltinamajai R. P., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir per vienerius metus padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.