- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- ATP-51-312/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2015 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 10N-34330843-15 paliktas nepakeistu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2015 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 10N-34330843-15 nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 10 d., 04:43 val., Vilniuje, Kauno g. - Raugyklos g. sankryžoje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 154 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „BMW“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), važiuojančiam pagrindiniu keliu, susidūrė, dėl ko nuo smūgio „BMW“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ir buvo nežymiai sutrikdyta „BMW“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), vairuotojo R. I. bei keleivės K. B. sveikata. Tuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 1 d., 2 d. ir jam paskirta 280 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2015 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 10N-34330843-15 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. V. prašo Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba sumažinti paskirtą baudą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties motyvai ir išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad transporto priemonių susidūrimo metu kontaktas buvo slystantis - automobilis „BMW“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), važiavęs Kauno gatve link Algirdo gatvės, Vilniuje, nubraukė automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), išvažiavusio iš šalutinio kelio, bamperį, stabdomas nučiuožė 35 metrus į įkalnę ir, apsisukęs 180 laipsnių kampu, vairuotojo puse trenkėsi į jo važiavimo juostos šalikelėje buvusį medį. Visa tai rodo, kad automobilis „BMW“ važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, todėl nepagrįstas nutartyje nurodytas argumentas, kad R. I. vairuojamas automobilis tapo nevaldomas dėl automobilių stipraus kontakto. Apelianto nuomone, eismo įvykį ir jo padarinius lėmė abiejų transporto priemonių važiavimo greitis, keleivė, neprisisegusi saugos diržo, ir susidūrimas. Nukentėjusioji K. B. teismo posėdžio metu teigė, kad buvo prisisegusi saugos diržą, bet eismo įvykio metu ji, sėdėjusi už priekyje esančio keleivio, trenkėsi į priekinę sėdynę, o smūgio į medį metu nuslydo į vairuotojo pusę ir trenkėsi į vairuotojo pusės durelių stiklą. Savo paaiškinime ji nurodė, kad trenkėsi į priekinės sėdynės atlošą. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti, o iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad keleivė nebuvo prisisegusi saugos diržo, kadangi užsegtas saugos diržas neleistų už priekinėje sėdynėje sėdinčio keleivio sėdinčiam asmeniui smūgio metu nulėkti į kitą pusę ir trenktis į vairuotojo pusės durelių stiklą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindiniai automobilio „BMW“ apgadinimai įvyko atsitrenkus į medį, matyti, kad smūgio į medį metu, nepaisant stabdymo, automobilis važiavo dideliu greičiu, kad lėmė smūgio stiprumą ir galimai keleivių sužalojimus.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje yra vadovaujamasi apylinkės teismų priimtomis nutartimis, tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas, precendento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precendentas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad D. V. nesigailėjo, yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tokių kaip pakartotinumas. Apelianto nuomone, tai, kad D. V. siekia išsamiai ir objektyviai išaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, negali patvirtinti, kad jis nesigaili, ir tai negali būti traktuojama kaip sunkinanti aplinkybė. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuobauda yra per griežta. Nebuvo atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę ir bylos aplinkybes, nepagrįstai pripažinta, kad nėra jokios lengvinančios aplinkybės ir nėra nuoširdaus gailėjimosi, neatžvelgta, kad per metus apelianto padaryti pažeidimai yra smulkūs (nedideli greičio viršijimai), netyčiniai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. V. ginčija savo kaltę dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nesutinka su jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl D. V. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir liudytojus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. V. kaltės, padarius ATPK 127 str. 1 d. numatytą pažeidimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo eismo įvykio mechanizmą, pagrįsdamas kiekvieną elementą administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis ir pakartotinai dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, analizuotinas tik ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis – priežastinis ryšys (dėl padarytos veikos, t. y. KET 9, 154 p. pažeidimų, ginčo nekyla, taip pat neginčijamas ir K. B. nustatyto sveikatos sutrikdymo faktas (b. l. 60)).
Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant, atitinkama veika nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad būtent D. V. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t. y. jis nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „BMW“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), važiuojančiam pagrindiniu keliu, dėl ko transporto priemonės susidūrė ir eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė. Greičio nustatymo ekspertizės skyrimas konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi net ir nustačius, kad automobilio „BMW“ vairuotojas viršijo leistiną greitį, nebūtų įmanoma nustatyti, kiek šis greičio viršijimas turėjo įtakos K. B. nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui. Jei D. V. analogiškoje situacijoje būtų laikęsis KET reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiavo automobilis „BMW“, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, eismo įvykio metu šiame automobilyje važiavę keleiviai ir automobilio vairuotojas patvirtino, kad greitis viršytas nebuvo, jų parodymai yra nuoseklūs, logiški ir neprieštaraujantys tarpusavyje, todėl jais pagrįstai vadovautasi. Apeliaciniame skunde keliama prielaida, kad eismo įvykio mechanizmas leidžia daryti išvadą, kad automobilio „BMW“ vairuotojas viršijo leistiną greitį, yra subjektyvi ir neargumentuota. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, kai dėl transporto priemonių susidūrimo ta transporto priemonė, kurios vairuotojas nepažeidė KET ar jo KET pažeidimai nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, tampa nebevaldoma ir atsitrenkia į medį, laikoma, kad vairuotojo, kurio KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, padaryti KET pažeidimai sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.
Analogiški argumentai paneigia ir apeliacinio skundo teiginius, kad eismo įvykio metu kilę padariniai priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kad K. B. nebuvo prisisegusi saugos diržo. Šių aplinkybių šiuo metu nustatyti nėra įmanoma, nes mergina tiksliai neprisimena visų įvykio detalių, kitas automobilio „BMW“ keleivis ir jo vairuotojas to nematė, K. B. tvirtina, kad saugos diržas buvo užsegtas (b. l. 96). Net ir nustačius, kad ji nebuvo prisisegusi saugos diržo, nebūtų įmanoma nustatyti, kiek šis faktas turėjo įtakos jai nustatytam konkrečiam sveikatos sutrikdymui (t. y. kada tiksliai ir kaip atsirado poodinė kraujosruva viršugalvyje). Nors teismo posėdžio metu K. B. negalėjo tiksliai nurodyti, į kurias automobilio salono dalis ji atsitrenkė, tačiau ji tiksliai galėjo įvardinti, kad tuo metu, kai į jų automobilį atsitrenkė apelianto vairuotas automobilis, ji trenkėsi į kažką kieto, po to dar kartą. Galvą jai skaudėjo iš abiejų pusių, bet labiau iš dešinės. Duodama paaiškinimus ji nurodė, kad galva stipriai atsitrenkė į sėdynės atlošą (b. l. 46). Tokią prielaidą mergina iškėlė ir teismo posėdžio metu, patikslindama, kad galimai šonu trenkėsi į greta esantį atlošą, taip pat paneigė sakiusi, kad trenkėsi konkrečiai į stiklą. Specialisto paaiškinime padaryta išvada, kad K. B. nustatyta poodinė kraujosruva viršugalvyje, kuri kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60). Kyla pagrįstų abejonių apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad eismo įvykio metu ji, sėdėjusi už priekyje esančio keleivio, trenkėsi į priekinę sėdynę, o smūgio į medį metu nuslydo į vairuotojo pusę ir trenkėsi į vairuotojo pusės durelių stiklą. Tokių aplinkybių K. B. nenurodė, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus jos parodymų prieštaravimų. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytoja apklausta ekspertė J. M.-Č., nėra galimybės nustatyti, kurio smūgio galva metu mergina buvo sužalota (b. l. 104). Taigi, K. B. eismo įvykio metu ne kartą galva atsitrenkė į automobilio salono dalis, pirmasis smūgis buvo transporto priemonių susidūrimo metu, tačiau neįmanoma tiksliai nustatyti, nuo kurio smūgio ir kokiu būdu jai atsirado poodinė kraujosruva viršugalvyje, kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jei D. V. analogiškoje situacijoje būtų laikęsis KET reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar automobilio „BMW“ keleivė buvo prisisegusi saugos diržą, ar ne, eismo įvykis nebūtų įvykęs, o tai reiškia, kad nebūtų kilę nustatyti padariniai.
Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama ir D. V. paskirta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad už ATPK 127 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą sankcijoje numatyta bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų.
ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str. 1 d.).
D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad apelianto nurodomas nuoširdus gailėjimas pagrįstai nelaikytas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmiausia, toks gailėjimasis iki apeliacinio skundo nebuvo išreikštas, teismo posėdžių metu apeliantas neatsiprašė nukentėjusių nuo eismo įvykio asmenų. Be to, jis neigia savo kaltę dėl vieno administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl negali būti pripažįstama, kad jis dėl pastarojo gailisi. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai nebuvo laikoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe. D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tik tai, kad jis per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Nors apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. V. per metus iki nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo yra padaręs ne vieną pažeidimą (ATPK 124¹ str. 4 d., 124 str. 2 d.), numatytą ATPK X skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“, kaip ir ATPK 127 str. 1, 2 d., todėl šie pažeidimai laikytini tos pačios rūšies (b. l. 28-36). Šios aplinkybės rodo, kad D. V. yra linkęs pažeidinėti įstatymu nustatytas elgesio taisykles. Nepaisant to, kad apeliantas nurodo, jog jo padaryti greičio viršijimo pažeidimai yra smulkūs, pažymima, kad per metus iki įvykio apeliantas greitį viršijo šešis kartus, tokie pažeidimai laikomi padarytais tik tyčia. Šį kartą padaryti du administraciniai teisės pažeidimai, kuriais buvo sugadintas svetimas turtas, taip pat kilo padariniai ir kitų žmonių sveikatai. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių D. V. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų švelninti jo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2015 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 10N-34330843-15 D. V. paskirtą administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui pagal ATPK 127 str. 1 d. paskirta artimesnė sankcijoje numatytam maksimaliam dydžiui bauda, nepažeidžiant ATPK 30 str., 30² str. 1 d. nuostatų.
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o D. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.