Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Selita“ ir Ko atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei J. M.-M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Selita“ ir Ko skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčijamame nutarime taip pat nurodyta, kad teiginys „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Tokia atsakovo išvada yra niekuo nepagrįsta bei neteisinga. Vartodama teiginį „gundantis kaip nuodėmė“ siekė suteikti vartotojui teisingą bei išsamią informaciją apie gaminamo produkto skonines savybes, todėl jokios klaidinančios informacijos šiame teiginyje nėra. Palyginimas „gundantis kaip nuodėmė“ yra itin abstraktaus pobūdžio, jis neturi konkrečios nei teigiamos, nei neigiamos reikšmės.

Taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad teiginys „pagamintas iš aukščiausios kokybės baltųjų (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“ klaidina vartotoją, nes nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl neva nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo. Vartodama teiginį „pagamintas iš aukščiausios kokybės baltųjų (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“ pareiškėja siekė suteikti vartotojui išsamią bei teisingą informaciją apie gaminamo produkto kokybines savybes. Pažymėjo, kad teiginys „pagamintas iš aukščiausios kokybės baltųjų (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“ ne tik yra teisingas bei atitinkantis tikrovę, bet ir apskritai nelaikytinas alkoholio reklama Alkoholio kontrolės įstatymo prasme.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė turi nedaug patirties gaminant vynuogių vyno gėrimus, juos įmonė gamina tik kelis mėnesius, todėl nurodydama gėrimų apibūdinimus etiketėse stebėjo, kokia yra nusistovėjusi praktika alkoholinių gėrimų rinkoje, kokie tekstai naudojami alkoholiniams gėrimams apibūdinti. Atsakovo ginčijamo nutarimo išvada, kad visi dviprasmiškumai turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai, yra nepagrįsta bei prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (b. l. 1-12).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja, turi 2009-08-28 išduotą Alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, gamybos licenciją Nr. 12L-197, ir platina Lietuvos Respublikos rinkoje alkoholinius gėrimus, kurių butelių etiketėse pateikta draudžiama alkoholinių gėrimų reklama, pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 6 p., 11 p., draudžiančius Lietuvos Respublikoje visų formų reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikiant neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Departamentui 2013-12-04 atliekant neplaninį patikrinimą UAB „Merata“ priklausančiame didmeninės prekybos sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sandėlyje laikomi (saugomi) alkoholiniai gėrimai gauti 2013-11-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG20131908 iš UAB „Sileda“, turinčios licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 4L-234a, išduotą 2012-11-05, pagaminti pareiškėjos:

aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas (duomenys neskelbtini) (brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini)) 1,5 1 talpos plastikiniuose buteliuose, 7,0 proc. alk. tūrio, likutis sandėlyje 34 buteliai, kurio vienoje iš etikečių yra tekstas: „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“, tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus; aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas (duomenys neskelbtini) (brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini)), 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 8,5 proc. alk. tūrio, likutis 34 buteliai, kurio vienoje iš etikečių yra tekstas: „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė - (duomenys neskelbtini) vyno gėrimas“, tai yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus;aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas (duomenys neskelbtini) (brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), 1.5 1 talpos plastikiniuose buteliuose, 8,5 proc. alk. tūrio, likutis 40 butelių, kurio vienoje iš etikečių, kaip ir minėto aromatinto vyno gėrimo (duomenys neskelbtini) etiketėje, pateiktas tekstas: „Pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“, kuris klaidina vartotoją, nes nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo.

Tai yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Tokiu būdu, pareiškėja, nurodytų alkoholinių gėrimų butelių etiketėse (alkoholinio gėrimo etiketė yra reklamos priemonė), pateikdama Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytą draudžiamą tekstą, pažeidė šio įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 6 p., 11 p. reikalavimus. Šiuo atveju pateiktos frazės yra komercinė informacija arba reklama, kadangi skatina vartotojus pirkti ir vartoti pareiškėjos gaminamus ir platinamus alkoholinius gėrimus - aromatintą (aromatizuotą) vyno gėrimą (duomenys neskelbtini), aromatintą (aromatizuotą) vyno gėrimą (duomenys neskelbtini), aromatintą (aromatizuotą) vyno gėrimą (duomenys neskelbtini) teigiant, kad jų vartojimas gerina fizinę būklę, gerina psichinę veiklą, pateikiant neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Tokiu būdu formuojamas ir palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis. Pareiškėja gaminamų alkoholinių gėrimų pateikta komercine informacija siekia daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktos komercinės informacijos turinyje esanti informacija atitinka Alkoholio kontrolės įstatyme suformuluotą reklamos sąvoką, į kurią patenka informacija, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pažymi, kad tokio pobūdžio teiginių turiniu daromas poveikis vartotojų pasirinkimams, todėl teigti, jog tai informacija, neturinti reklamos požymių, neteisinga.

Kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad Departamentas neva nenustatė nė vieno reklamos požymio, t. y. nei informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimo, nei tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Šiuo atveju pareiškėja yra alkoholinių gėrimų gamintoja, turinti licenciją gaminti alkoholinius gėrimus, t. y. juridinis asmuo, kuris siekia naudos ir pelno iš savo gaminamos ir realizuojamos produkcijos, todėl yra tiesiogiai suinteresuota reklamuoti savo gaminamus alkoholinius gėrimus siekdama finansinės naudos.

Teiginys „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“ yra alkoholinių gėrimų reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „fizinis“ reiškia kūniškas. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, kad reklamoje esančiu teiginiu teigiama, jog alkoholinių gėrimų vartojimas gali pagerinti fizinę būklę: sudaromas įspūdis, kad vartojant aromatizuotą vyno gėrimą galima pasilepinti ir tokiu būdu pagerėja fizinė būklė, o tokia alkoholinių gėrimų reklama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p. prasme yra draudžiama. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodžiai „psichinis“, „psichika“ reiškia smegenų funkciją atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Todėl teiginys „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“ yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu. Žodis „nuotaika“, reiškia psichinę emocinę būseną, veikiančią visą žmogaus laikyseną pergyvenimus; dvasinį nusiteikimą, gerą nusiteikimą. Taigi, pateikta informacija sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, teigiant, kad būtent vartojant alkoholį yra gerinama smegenų veikla: sukuriama ypatinga nuotaika, geras dvasinis nusiteikimas, proga pasilepinti, o tokia alkoholinių gėrimų reklama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. prasme yra draudžiama. Pagal minėtą reklamą, būtent alkoholio vartojimas suteikia galimybę smegenims teigiamai, pozityviai atspindėti aplinką, tokiu būdu yra gerinama psichinė žmogaus veikla. Teiginys „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė - (duomenys neskelbtini) vyno gėrimas“, „Pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“ pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Departamentas nustatė, kad pareiškėjos pateikta informacija apie alkoholinius gėrimus patenka į alkoholio reklamos sąvoką, todėl tokiai reklamai yra taikomi ir visi teisingai reklamai keliami reikalavimai. Pateiktų reklaminių teiginių turinys yra klaidinantis ir neteisingas, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholinių gėrimų vartojimas turi su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu susijusių savybių, kaip teisingos, t. y. sieti jos su ypatingų progų sukūrimu, progomis pasilepinti. Taip pat pateiktų reklaminių teiginių turinys yra klaidinantis ir neteisingas, nes negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholinių gėrimų vartojimas yra saldus ir gundantis kaip nuodėmė, be to, neteisinga teigti, kad aromatizuotas vyno gėrimas yra pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno, kai tokia klasifikacija nenumatyta teisės aktų reikalavimuose. Pažymėjo, kad alkoholio vartojimas gali pakenkti žmonių sveikatai, jog bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme yra apsinuodijimas. Atsakovė kritiškai vertintina pareiškėjos skundo argumentus, kad teiginyje „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ žodis „saldus“ vartojamas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgiant į produkto saldumą. Pažymėjo, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į informacijos pateikimo kontekstą, teiginys „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ vertintina kaip reklamos visuma. Kritiškai vertina ir pareiškėjos argumentus, kad dėl minėtų teiginių atliko apklausas/tyrimus ir apklausė lietuvių kalbos specialistą. Pareiškėjos pateiktoje lietuvių kalbos specialisto nuomonėje nėra aiškiai nurodyta, kad frazė „saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ gali asocijuotis su žodžiu „skanus“. Pažymėjo, kad inkriminuodamas pareiškėjai Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. nustatytus pažeidimus vadovavosi ne tik lingvistiniu teisės normų aiškinimu, bet ir teleologiniu, sisteminiu aiškinimu, tokio pobūdžio bylose suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (b. l. 87-97).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjos ir atsakovo atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamentas, vykdydamas 2013-11-27 pavedimą Nr. ATK1-227, 2013-12-04 atlikęs patikrinimą UAB „Merata“ didmeninės prekybos sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), 2013-12-04 faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-285 nustatė: sandėlyje laikomi/saugomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai: gazuotas vynuogių vyno gėrimas (duomenys neskelbtini), 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 7 % alk. konc., likutis 2013-12-04 – 34 buteliai; gazuotas vynuogių vyno gėrimas (duomenys neskelbtini)“, 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 7 % alk. konc., likutis 2013-12-04 – 76 buteliai; gazuotas pusiau saldus vynuogių vyno gėrimas (duomenys neskelbtini), 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 8,5 % alk. konc., likutis 2013-12-04 – 40 buteliai; gazuotas saldus vynuogių vyno gėrimas (duomenys neskelbtini), 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 8,5 % alk. konc., likutis 2013-12-04 – 34 buteliai. Alkoholinio gėrimo (duomenys neskelbtini) etiketėje pateikta informacija „Karštoje saulėje sunokusių baltųjų vynuogių vynas ir nepriekaištingi, subtilūs aromatai – tai (duomenys neskelbtini) išskirtinio skonio paslaptis. Šis vyno gėrimas puikiai tinka prie vaisių, sūrių ir desertų.“. Alkoholinio gėrimo (duomenys neskelbtini) etiketėje užrašai – „Ypatingos rūšies vynuogių vynas – puikus pagrindas atsiskleisti (duomenys neskelbtini) skonio simfonijai. Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti.“. Alkoholinio gėrimo (duomenys neskelbtini) etiketėje pateikta informacija „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – (duomenys neskelbtini) vyno gėrimas. Pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno, turtingas savo skoniu ir ryškiu muskato aromatu. Puikiai tinka ir kaip aperityvas, ir prie deserto.“. Alkoholinio gėrimo (duomenys neskelbtini) etiketėje informacija – „Pusiau saldus (duomenys neskelbtini) vyno gėrimas pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno. Švelnus ir lengvas skonis, turtingas aromatas, šviesi aukso spalva – tai klasikinis (duomenys neskelbtini) gėrimas. Puikiai dera prie įvairių maisto patiekalų.“ (b. l. 103-104).

Departamentas 2014-02-03 UAB „Selita“ ir Ko surašė protokolą nr. ATK2-017, kuriame nustatė, kad pareiškėja, turinti Alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, gamybos licenciją Nr. 12L-197, išduotą 2009-08-28, platina Lietuvos Respublikos rinkoje alkoholinius gėrimus, kurių butelių etiketėse pateikė draudžiamą alkoholinių gėrimų reklamą, tuo pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p., 6 p., 11 p. draudžiančią Lietuvos Respublikoje visų formų reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Departamentui 2013-12-04 atliekant neplaninį patikrinimą UAB „Merata“ priklausančiame didmeninės prekybos sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sandėlyje laikomi (saugomi) alkoholiniai gėrimai, pagaminti UAB „Selita“ ir Ko: aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas (duomenys neskelbtini) 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 7 % alk. tūrio, likutis sandėlyje – 34 buteliai, kurio vienoje iš etikečių – tekstas (alkoholinius gėrimus reklamuojantis draudžiamas tekstas paryškintas) „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“. Tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (Įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6 ir 11 punktai); aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas (duomenys neskelbtini), 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 8,5 % alk. tūrio, likutis – 34 buteliai, kurio vienoje iš etikečių yra tekstas – „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – (duomenys neskelbtini) vyno gėrimas“. Tai yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (Įstatymo 29 str. 1 d. 11 p.); aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas (duomenys neskelbtini), 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 8,5 % alk. tūrio, likutis – 40 butelių, kurio vienoje iš etikečių, kaip ir minėto aromatinto vyno gėrimo (duomenys neskelbtini) etiketėje pateiktas, be kita ko, tekstas – „Pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“, kuris klaidina vartotoją, nes nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo (Įstatymo 29 str. 1 d. 11 p.). Tokiu būdu UAB „Selita“ ir Ko, nurodytų alkoholinių gėrimų butelių etiketėse (alkoholinio gėrimo etiketė yra reklamos priemonė), pateikdama Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytą draudžiamą tekstą, pažeidė šio įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6 ir 11 punktus, atsakomybė už šiuos pažeidimus nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. (b. l. 101-102).

Departamentas 2014-02-05 pranešimu informavo UAB „Selita“ ir Ko apie padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, paskirtą bylos nagrinėjimo datą ir laiką bei pasiūlė pateikti paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo (b. l. 99-100).

Pareiškėja 2014-02-11 įsakymu Nr. 1402/11.1 laikinai sustabdė gazuotų aromatizuotų vyno gėrimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gamybą ir prekybą, kol nepaaiškės, ar nurodytų gėrimų etiketėse naudojami teiginiai neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymui (b. l. 163).

Pareiškėja 2014-02-17 pateikė Departamentui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su nustatytais pažeidimais nesutinka ir prašo bylą nutraukti (b. l. 131-139).

Departamentas ginčijamu 2014-02-20 nutarimu Nr. ATK2-17/14 UAB „Selita“ ir Ko už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6 ir 11 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, už kuriuos atsakomybė nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d., paskyrė 10 000 Lt baudą (b. l. 176-183).

Ginčas byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014-02-20 nutarimo Nr. ATK2-17/14, kuriuo UAB „Selita“ ir Ko taikyta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja tiek paaiškinimuose Departamentui, tiek skunde teismui teigia, kad ginčo teiginiai nėra alkoholio reklama ir neklaidina vartotojų.

Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, kad reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, išskiria joje pateiktą nuostatą apie alkoholio reklamos pateikimo būdus: „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“. Ši nuostata parodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu nėra svarbu išskirti kokią nors informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimo priemonę, nes šiame sąvokos apibūdinime kaip tik akcentuojamas alkoholio reklamos skleidimo formų ir priemonių įvairumas. Tai reiškia, kad visos atitinkamos informacijos skleidimo priemonės, tarp jų ir tos, kurių egzistavimas nėra sureglamentuotas kitų teisės aktų arba sureglamentuotas nepakankamai, patenka į aptariamos sąvokos apibūdinimą ir tuo pačiu Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo sferą (LVAT 2010-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-977/2010). Konstitucinis Teismas 2004-01-26 nutarime konstatavo, kad pagal AKĮ reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-717/2010 konstatavo, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Aiškinant ir konkrečioms faktinėms aplinkybėms taikant alkoholio reklamos sąvoką sudarantį pirmąjį elementą pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (LVAT 2004-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004).

Teismo vertinimu, ginčo frazės atitinka alkoholio reklamos sąvoką, kadangi informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, tuo pačiu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip atitinkamas aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis (LVAT 2012-09-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012). Šiuo atveju ginčo frazės iš pirmo įspūdžio (momentinės asociacijos) formuoja pozityvią nuomonę apie minėtų gėrimų vartojimą, todėl laikytinos skatinančiomis vartoti aptariamą vyno gėrimą. Taip pat atitinka ir kitą reikalavimą – informacijos sąsajos su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla, buvimas, kadangi pareiškėja yra minėtų gėrimų gamintoja ir turi komercinį ir kitokį suinteresuotumą dėl alkoholinių gėrimų populiarinimo ir platinimo. Pateikta informacija ant pareiškėjos gaminamo vyno gėrimo daro tiesioginę įtaką pareiškėjos verslui, frazės skatina vartotojus pirkti gaminamus alkoholinius gėrimus. Apibendrinant galima teigti, kad pareiškėjos gaminamo aromatinto (aromatizuoto) vyno gėrimo „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) etiketėse esantys užrašai „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“, „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – (duomenys neskelbtini) vyno gėrimas“, „Pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“, atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas bei suformuotą LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, yra alkoholio reklama.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, be kita ko, ir siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.); siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.); pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. įtvirtintas alkoholio reklamos draudimas yra absoliutus (LVAT 2010-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–395/2010), draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (LVAT 2009-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A261–1160/2009). Vertinimas, ar tam tikra informacija yra klaidinanti, skatinanti vartoti alkoholinius gėrimus ir formuojantį palankų alkoholio vartojimo įvaizdį, turi būti atliekamas pagal vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų. Vidutinis vartotojas - vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Tai reiškia, kad konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas, atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką.

Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai ginčo frazes: „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“ pripažino pažeidžiančia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6 ir 11 p. nuostatas, nes ši frazė alkoholio vartojimą sieja su teigiamu fizinės būklės pagerėjimu. Perskaitęs nurodytą informaciją, vidutinis vartotojas supras, kad, pavartojus reklamuojamo alkoholinio gėrimo, atsiras ypatinga nuotaika, proga pasilepinti, suteiks malonumą, atitinkamai pagerės fizinė būklė. Kaip pagrįstai atsiliepime bei ginčijamame nutarime pažymėjo Departamentas, kad vartojant vyno gėrimą galima pasilepinti ir tokiu būdu pagerinti fizinę (kūnišką) būklę.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai pripažino, kad ginčo frazė sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, kadangi sukuria ypatingą nuotaiką, gerą nusiteikimą, progą pasilepinti, t. y. veikia psichinę emocinę būseną. Atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad pagal šią alkoholio reklamą būtent alkoholio vartojimas suteikia galimybę smegenims teigiamai atspindėti aplinką, tokiu būdu yra gerinama psichinė žmogaus veikla.

Taigi, minėtos alkoholio reklamos draudimas yra nustatytas AKĮ 29 str. 1 d. 4 ir 6 punktuose, be to, teiginiai, leidžiantys suprasti, kad alkoholio vartojimas turi minėtą teigiamą poveikį žmogaus savijautai, nuotaikai, fizinei ir psichinei būklei, taip pat vertintini kaip klaidinanti reklama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. nuostatų prasme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje 2013-10-02 administracinėje byloje Nr. A525-1565/2013 pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės ar psichinės veiklos pagerėjimu, socialine sėkme yra neteisinga ir klaidinant, nes joje pateikiama informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui, kuris visais atvejais sukelia neigiamas pasekmes, žmogaus organizmui (LVAT 2013-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-643-13, 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644-12).

Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Minėto įstatymo 5 str. 7 d. nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (LVAT 2008-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).

Taigi pareiškėja, gaminamo aromatinto (aromatizuoto) vyno gėrimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) etiketėse nurodydama „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“, „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – (duomenys neskelbtini) vyno gėrimas“, pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodytuose alkoholinių gėrimų aprašymuose, teismo vertinimu, nesiekė pateikti alkoholinių gėrimų skoninių savybių apibūdinimo, priešingai, šios frazės gali būti siejamos išimtinai su alkoholinių gėrimų vartotojui sukeliamais teigiamais fiziniais pojūčiais, skatinančiais jį vartoti alkoholinius gėrimus, nes taip pagerinama fizinė ir psichinė būklė. Tam, kad pateikiama informacija galėtų būti pripažinta alkoholinio gėrimo skonio aprašymu, joje neturėtų būti konkretizuojama, kokius fizinius pojūčius tam tikro gėrimo skonis sukelia, kaip keičia bendrą vartotojo fizinę būklę, kokius sukelia psichologinius pojūčius ir pan. Pareiškėja siekė susieti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, maloniais pojūčiais, palankiai pavaizduoti alkoholinių gėrimų vartojimą ir taip formuoti palankų požiūrį į alkoholį.

Pareiškėja taip pat pripažinta pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p., kadangi, atsakovo teigimu, teiginys „pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“ yra neteisingas ir klaidinantis vartotoją, nes nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo.

Pareiškėja prie skundo pridėjo 2014-02-20 raštą, kuriame teigiama, kad firmos (duomenys neskelbtini) vynas gaminamas iš aukščiausios kokybės vynuogių (b. l. 41-42), taip pat 2014-02-17 kokybės sertifikatą, kuriame nurodyta, kad raudonasis ir baltasis vynas klientui UAB „Selita“ yra 100 % vynas iš (duomenys neskelbtini), pagamintas iš aukščiausios kokybės vynuogių (b. l. 44-45). Taigi, šiuose dokumentuose kalbama ne apie aukščiausios kokybės vyną, o apie aukščiausios kokybės vynuoges, todėl pareiškėjos teiginys, kad pareiškėja siekė suteikti vartotojui išsamią bei teisingą informaciją apie gaminamo produkto kokybines savybes, nepagrįstas. Žemės ūkio ministerija 2014-01-28 rašte Nr. 2D-407 (1156) Departamentui nurodė, kad netinkama nuoroda „pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“, kadangi nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo (b. l. 129).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog dalis teksto yra teisinga, nepaneigia bendro užrašo reklaminės paskirties. Pateiktas tekstas turi būti vertinamas, neišskiriant, kuri informacija leistina, o kuri turi reklamą apibūdinančių požymių, nes visuma teksto bendrai formuoja atitinkamą teigiamą alkoholinio gėrimo įvaizdį ir tai sukelia tam tikras emocijas skatinančias vartoti alkoholinį gėrimą (LVAT 2009-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1020/2009). Todėl net ir pripažinus, kad frazė „pagamintas iš aukščiausios kokybės (duomenys neskelbtini) vynuogių vyno“ nėra klaidinanti, nepaneigia bendros frazės reklaminės paskirties. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą paneigti prezumpciją, kad nurodytose frazėse yra pateikta klaidinanti ir neteisinga alkoholinių gėrimų reklama, todėl teismas neturi pagrindo paneigti Departamento išvadų.

Taigi, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą bei teisinį reglamentavimą yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominių sankcijų už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo taikymo teiseną negalimą, pareiškėjos UAB „Selita“ ir Ko veika pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6 ir 11 punktus kvalifikuota teisingai, pažeidimai, kurių padarymu kaltinama pareiškėja, įrodyti minėtais byloje esančiais įrodymais.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 str., nustatančiame ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymą, 1 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo pažeidimus baudas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas <...>. To paties įstatymo 34 str. 6 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos (34 str. 7 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (34 str. 8 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (34 str. 9 d.).

Nagrinėjamu atveju Departamentas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, tai pripažino pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl paskyrė pareiškėjai minimalią 10 000 Lt baudą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai UAB „Selita“ ir Ko paskirtos baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis ar neproporcingas padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas alkoholio reklamos pateikimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.

Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Selita“ ir Ko skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.