- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 1-279-616/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01803-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- D. Š., I. P.-B., A. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 9 klasių profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 5 kartus:
1) 2001-07-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246¹ str. 1 d. 12500 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 3 metams;
2) 2002-03-27 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 246¹ str. 3 d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo su 12500 Lt bauda, atimant teisę 5 metus vairuoti transporto priemones;
3) 2005-03-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2006-11-14 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę;
4) 2007-05-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 242 str. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus bausmes, galutinė bausmė paskirta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 2009-09-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas neatlikus 3 mėnesių 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2009-10-06 paleistas iš Alytaus pataisos namų; 2010-01-11 išbrauktas iš įskaitos Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos;
5) 2011-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį areštu 70 parų, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2012-11-15, apie 15.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus ranka suduodamas savo mamai nukentėjusiajai A. R. į pakaušį ir vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajai I. P.-B. į galvą, taip sukėlė nukentėjusioms A. R. ir I. P.-B. fizinį skausmą, bei du kartus suduodamas ranka nukentėjusiajai D. Š. į veidą, taip padarydamas kraujosruvas kairiame akies voke ir dešinės akies apatiniame voke, padarė D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad D. Š. sudavė smūgius, I. P.-B. galėjo suduoti, jei lindo į tarpą, neprisimena, bet mamos nemušė. Įvykis įvyko prieš Naujuosius metus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis ten negyveno, gyveno pas D. Š.. Pas mamą jie atėjo iš draugų penkiese. Ėjo ir D. Š., ir I. P.-B.. Tą vakarą visi girti buvo, todėl ir gavosi nemalonumai. Viską darė alkoholis, dėl to, kas įvyko labai gailisi. Įvykio metu buvo labai girtas, bet tvirtina, jog mamai negalėjo suduoti smūgių. Mama, kai prisigeria sako, kad jis mušasi. Sesei kartą buvo sakiusi, kad ją jis primušė, o jam mama sakė, kad ją sesuo mušė. Policijos pareigūnus jam kvietė pirmą kartą. Išsiblaiviusi mama sakė, kad jai kažkas „kepštelėjo“, bet pati nežino kas. Niekas neprisimena, kas tą vakarą įvyko, nes visi buvo girti. Nurodė, jog D. Š. sudavęs vieną kartą, gal ir daugiau smūgių galėjo suduoti. Po to, ji dar griuvo koridoriuje ir susitrenkė galvą į sekciją, greitajai medicinos pagalbai atvažiavus, ji nugriuvo nuo laiptų. Be to D. Š. buvo sumušęs anksčiau kitas asmuo, todėl jai veide ir buvo likę sužalojimai. Gal I. P.-B. gelbėjo D. Š., o gal negelbėjo. I. P.-B. sakė, kad jis jai sudavė į šoną, o paskui atsirado pasakymas, kad sudavė į galvą. Kur sudavė smūgius, jis neprisimena, nes buvo labai girtas. Jo nuomone, I. P.-B. nori jį apkalbėti, laiko ant jo pyktį, nori jam „įkąsti“, nors po įvykio jie dar kartu „baliavojo“. Iki įvykio jie su I. P.-B. taip pat apsižodžiuodavo, jų santykiai niekada nebuvo geri ir draugiški. Nežino, kodėl taip yra. Posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė visų nukentėjusiųjų. Nurodė, kad per girtumą visko pasitaiko. Labai gailisi dėl to, kas įvyko.
Nukentėjusioji I. P.-B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jos draugė D. Š. bendrauja su R. R.. Kartą D. Š. eidama pas jį, kartu eiti į svečius pasikvietė ir ją. Pas R. R. „baliavojo“. Viskas galėjo būti lapkričio 15 d., apie 15.20 val., Gardino gatvėje. R. R. bute buvo daug asmenų, buvo ir keli jo draugai. Vienu metu ji nuėjo į kambarį ir pamatė sumuštą draugę gulinčią ant žemės, verkiančią, kambaryje taip pat buvo R. R. ir kažkas iš jo draugų. Ji pradėjo šaukti, tada R. R. sudavė jai į veido sritį, viskas įvyko labai greitai. Nematė, kaip buvo suduota D. Š.. Taip pat gali patvirtinti, jog matė, kaip virtuvėje R. R. mušė savo mamą, nes ji su R. R. susipyko. Matė kaip jis sudavė ranka savo mamai kažkur į nugaros pusę, kur tiksliai sudavė – pasakyti negali. R. R. sudavė A. R. jau po to, kai buvo sudavęs D. Š.. Savo mamai R. R. sudavė 2-3 smūgius į nugarą ar galvą, tiksliai pasakyti negali. Įvykio metu R. R. mamą matė pirmą kartą. Policijos pareigūnus kvietė ji ir R. R. mama, todėl, kad buvo sumušta D. Š.. Policijos pareigūnai atvažiavo greitai, o kol jie atvyko – D. Š. verkė. Įvykio dieną nurodė alkoholio negėrusi, buvo gėrusi iš vakaro, todėl viską prisimena gerai. D. Š. buvo išgėrusi, bet su sąmone. A. R. taip pat buvo išgėrusi, tačiau nenusišnekėjo, negriuvinėjo. R. R. draugai nieko nedarė, sėdėjo ir R. nedrausmino. R. R. tuo metu buvo neblaivus. Civilinio ieškinio nereiškia. R. R. jos neatsiprašė.
Ekspertas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. Š. buvo apžiūrėta 2012-11-16, buvo rasti du sužalojimai: kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinės akies apatiniame voke. Abi kraujosruvos buvo vienodo senumo, specialisto išvadoje pažymėta, kad jos padarytos vienu metu ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Duomenų ekspertizei nebuvo pateikta apie ankstesnius sužalojimus. Buvo pareikalauti medicininiai dokumentai, iš kurių matosi, kad dėl ankstesnių sužalojimų nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė. Iš medicininių dokumentų matyti, jog ankstesnių sužalojimų nebuvo nustatyta. Buvo nustatytas kairės akies abiejuose vokuose patinimas ir kraujosruva, o dešinės akies apatiniame voke kraujosruva. Pagal spalviškumą sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Negali būti, kad tie sužalojimai būtų kokios savaitės senumo, nes per savaitę būtų pasikeitusi kraujosruvos spalva. Tas būtų akivaizdu, nes būtų atsiradęs gelsvas arba žalsvas atspalvis.
Liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje vykdė ikiteisminį tyrimą, apklausė įtariamąjį R. R. ir nukentėjusiąsias. Nukentėjusiosios D. Š. pirmąją apklausą vykdė ne ji, kitą apklausą – ji. Kaip kaltinamojo sugyventinė ji neatsisakė duoti parodymų. Kai apklausė A. R., ji sakė, kad prieš ją smurtas nebuvo naudotas. I. P.-B. ji apklausė. Pagal pirminę medžiagą ji davė nuoseklius parodymus, o kitos nukentėjusiosios keitė savo parodymus pagal pirminę medžiagą. R. R. pareiškė įtarimą, jis davė pirminius parodymus. Per pirmąją apklausą jis pripažino kaltę, nurodė, kad sumušė D. Š., o mama ir I. P.-B. juos skyrė, todėl galėjo ir joms netyčia suduoti. Kaltinamąjį apklausė po to, kai dieną prieš apklausą jis buvo sulaikytas. Atrodo, kad jis sulaikymo metu buvo išgėręs. Nežino, kiek laiko praėjo nuo R. R. sulaikymo iki jo apklausos, tačiau visada stengiasi, kad būtų praėjęs nustatytas laikas. Ji apklausė nukentėjusiąsias – jos buvo blaivios, sąmoningai davė parodymus. Savo minčių į apklausos protokolą nerašė – teigė rašanti tai, ką sako apklausiami asmenys. Apklausos protokolus visi perskaitė ir pasirašė.
Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio nelabai prisimena, nes tokių atvejų kartais būna net trys per dieną. Tarnybiniame pranešime surašyta viskas, ką sakė nukentėjusiosios. Atvykus į įvykio vietą, įtariamasis buvo ramus, sėdėjo prie stalo, jis sakė, kad nieko niekam nedarė. Schema, kurioje nurodyti sužalojimai, buvo daryta tik tos nukentėjusiosios, kurios veidas buvo sužalotas, nes buvo akivaizdžiai sutinęs veidas ir akys. Nurodė, kad jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kitos dvi moterys taip akivaizdžiai nebuvo sumuštos. Visos moterys buvo išsigandusios, pasimetusios ir verkė. A. R. sakė visą tai, kas surašyta tarnybiniame pranešime. Paprastai, kai jie atvyksta į įvykio vietą dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtas dažniausiai jau būna pasibaigęs, vyksta konfliktai, rietenos, aiškinamasi kas ką darė. Bute, kur jie buvo iškviesti, buvo daug žmonių, pašalinius jie išvarė, o nukentėjusiosios nurodė, kad smurtavo R. R.. Bute visi asmenys buvo akivaizdžiai girti. Asmenų paaiškinimus paėmė kriminalistai, o jie tik nutraukė smurtą ir sulaikė įtariamąjį. Visos trys moterys nurodė tą patį smurtautoją. Pagalbos prašyti skambinančiojo telefono numerio jie nemato, nes jiems vykti į įvykio vietą nurodo budėtojai. Kas kvietė policijos pareigūnus, jie nustatė iš nukentėjusiųjų žodžių.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo, nukentėjusiosios, eksperto ir liudytojų parodymų R. R. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
2012-11-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (4-6 b. l.).
2012-11-15 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog R. R. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė savo motiną A. R., sugyventinę D. Š. ir sugyventinės draugę I. P.-B.. A. R. sumušta galva, D. Š. stipriai sumuštas veidas, I. P.-B. sumušta galva (7-9 b. l.)
2012-11-29 specialisto išvadoje Nr. G 1896/12(04) nurodyta, kad D. Š. padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinės akies apatiniame voke. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. Rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (14-15 b. l.).
2012-11-30 apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašas, kuriuo buvo pranešta policijai apie nusikaltimo padarymą (18-19 b.l.).
Iš asmens blaivumo testo , matyti , jog 2012-11-15d. 16.08 val. R. R. nustatytas girtumas- 2,41 prom. ( b.l. 40).
Siekiant patikrinti byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, buvo perskaityti nukentėjusiųjų D. Š. ir A. R., atsisakiusių duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu, parodymai, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji D. Š. nurodė, R. R., gim. 1979-07-11, nėra jos sugyventinis, jie yra tik pažįstami, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ką nurodė 2012-11-15 savo apklausoje, ji gerai neatsimena, nes tuo metu buvo neblaivi. Tuo pat metu dėl jos sumušimo buvo išduotas pavedimas nuvykti atlikti ekspertizę, dėl jos sužalojimo lygio nustatyto. 2012-11-15 po sumušimo ją nuvežė į priėmimo skyrių, kur po apžiūros išleido namo. 2012-11-16 ji nuvyko pas šeimos gydytoją G. į Lieporių šeimos centrą, kur jai davė siuntimą į ligoninę, tačiau ligoninėje ją apžiūrėjo ir išleido gydytis ambulatoriškai. Dabar ji paaiškina, kad 2012-11-15 būdama bute (duomenys neskelbtini), ji susižalojo pati, iškrisdama iš lovos, nes buvo neblaivi. Ką sakė policijos pareigūnams apklausos metu, ji dėl girtumo neatsimena. Kas ir dėl kokios priežasties iškvietė policiją, ji nežino. Ji pareiškia, kad 2012-11-15 bute, (duomenys neskelbtini), R. R. jos nemušė, ji susižalojo pati, iškritusi iš lovos. Kas ir dėl ko iškvietė policiją ir ką pasakė policijos pareigūnams apklausos metu dėl girtumo neatsimena. R. R. jokių pretenzijų neturi ir bylą jo atžvilgiu prašo nutraukti. Dėl savo susižalojimo niekam jokių pretenzijų neturi. Daugiau nieko paaiškinti negali (37-38 b. l.) Pirminiuose parodymuose ji paaiškino, kad 2012-11-15 kartu su savo sugyventiniu R. R. ir drauge I. P.-B. nuėjo pas R. mamą A. R. (duomenys neskelbtini). Ten gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 15.20 val. ji nutarė nueiti atsigulti ir nuėjo į svetainės kambarį. Tuomet į kambarį atėjo R. R. iš virtuvės ir be jokių žodžių pradėjo ją gulinčią lovoje mušti kumščiais į veidą, sudavė 4 kartus. Išgirdusi triukšmą atbėgo I., kuriai jis vieną kartą ranka sudavė į galvos dešinę pusę. Parodė, kad R. R. ją yra mušęs ir anksčiau, bet į policiją nesikreipė (29 b. l.). Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus ir ji žino, kad pagal jos pareiškimą jam yra pareikštas įtarimas. Jai paaiškinta, kad vadovaujantis LR BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, ji sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad 2012-11-15 pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jos sūnaus R. ir jo draugės D. Š.. Jų konfliktas vyko svetainėje, o ji tuo metu buvo virtuvėje. Išgirdusi triukšmą ji ėjo į svetainė ir priešais sutiko savo sūnų, tada jis jai du kartus iš delno sudavė per pakaušį. Jai jokie sužalojimai nepadaryti ir nuo smūgių jai net neskaudėjo, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Kodėl jis jai sudavė nežino, tuo metu visi buvo neblaivūs. Policiją iškvietė D. draugė. Ji pareiškė, kad jokių pretenzijų savo sūnui R. R. neturi, 2012-11-15 įvykio metu jai sužalojimai nebuvo padaryti ir nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (27-28 b. l.). Pirminiuose savo parodymuose ji parodė, kad R. R. sudavė savo sugyventinei Š.. Parodė, kad ir jai sudavė į pakaušį du kartus kumščiu ir dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas (25 b. l.). Taip pat siekiant patikrinti byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, buvo pagarsintas A. R. protokolas – pareiškimas ( b.l. 20), kuriame A. R. nurodo, jog išgertuvių metu ją sumušė jos sūnus R. R., ir nurodė, jog jai buvo suduota du kartus į pakaušį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą.
Kaltinamojo R. R. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo A. R. ir I. P.-B. bei nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto D. Š., visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. R. R. pripažįsta sudavęs kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajai D. Š., neneigia sudavęs I. P.-B.. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis trečios nukentėjusiosios A. R. nemušė, nurodydamas, kad įvykio metu buvo labai girtas, nieko neprisimena, bet mamai suduoti smūgių negalėjo, vertindamas šiuos jo parodymus, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Tai, kad A. R. buvo suduoti du smūgiai patvirtina nukentėjusioji I. P. – B., kurios parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Ji patvirtina, jog matė kaip R. R. sudavė savo motinai kažkur į nugarą , tik negalėjo tiksliai nurodyti į kurią kūno vietą buvo suduoti smūgiai. Kad buvo suduoti smūgiai A. R. patvirtina ir pačios A. R. bendravimas telefonu su policijos pareigūnu ( b.l. 19) , kur pati nukentėjusioji nurodo, jog sūnus jai davė į galvą iš rankos du kartus. Tai, kad buvo A. R. suduoti du smūgiai į pakaušį ir jai sukeltas fizinis skausmas netiesiogiai, tačiau bendrame visų įrodymų kontekste patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti pačios A. R. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu ir matyti, jog A. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jai buvo suduoti du smūgiai į pakaušį. Apklausos protokole ( b.l. 25) nurodo, jog kumščiu sudavė, o liudytojo papildomos apklausos protokole ( b.l. 27), jog suduota delnu. Šie netikslumai nekeičia kaltinimo esmės, kur nurodoma, jog ranka suduoti A. R. du smūgiai į pakaušį, nes A. R. galėjo sąžiningai klysti, t.y. spėti, atsižvelgiant į smūgių sudavimo vietą- pakaušį. Vertinant išdėstyta, teismas mano, jog neginčijamai nustatyta, jog A. R. buvo suduoti ranka du smūgiai į pakaušį. Atmestini A. R. nurodymai, jog jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi iš pačios A. R. veiksmų : bendravime telefonu su policijos pareigūnu, prašant atvažiuoti ( b.l. 19), pirminių liudytojos apklausos protokole nurodytų aplinkybių išdėstymo, protokolo- pareiškime nurodytų įvykio aplinkybių išdėstymo, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotų duomenų ( b.l 7-9), matyti, jog fizinis skausmas jai buvo sukeltas, tai patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuotas garsinis įrašas, kuriame asmuo, prisistatęs nukentėjusios dukterimi V. A. praneša policijos pareigūnams, nurodant, jog jos mama ( A. R.) skambino verkdama, kad ją sūnus sumušė ( b.l. 18), o vėlesni jos nurodymai, jog jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas- teismas vertina kaip nukentėjusios norą sušvelninti kaltinamojo, sūnaus, atsakomybę. Tai patvirtina ir liudytoja A. A., kuri nurodė, jog nukentėjusios A. R. ir D. Š. apklausiant papildomai liudytojomis - keitė parodymus
Kaltinamojo R. R. kaltę dėl D. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patvirtina specialisto išvada, dėl padarytų sužalojimų laiko, būdo lokalizacijos ir pasekmių, eksperto J. S. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nuoseklūs nukentėjusios I. P.- B., liudytojo A. D., A. A. parodymai. Dėl I. P. – B. sukelto fizinio skausmo taip pat nustatyta, jog R. R. sudavė nukentėjusiajai ranka į galvą, ką patvirtina pačios nukentėjusios parodymai, bei visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų: liudytojų A. A., A. D. parodymai teisiamojo posėdžio metu tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris vertintas bendrame įrodymų kontekste ( b.l 7-9), įvykio vietos apžiūros protokolas ( b.l. 4-6). Kad sudavė I. P.- B.- iš esmės neneigia ir pats R. R..
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytus veiksmus tyčia, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas A. R. ir I. P.-B. bei nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas D. Š., abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės nurodytos, jog R. R. sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. R. ir ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajai I. P.- B.. Šalintinos aplinkybės – „ ne mažiau“ , kadangi tai nekonkretus plečiamasis kaltinimas, kuris nurodo galimybę didesnį galimai suduotų R. R. smūgių. Kaltinime nustatomas tikslus , teisiamojo posėdžio metu nustatytų smūgių skaičius, t.y. , jog A. R. suduoti du smūgiai, o I. P.- B.- vienas. Taip pat iš kaltinimo šalintinas nurodymas, jog D. Š. suduota ne mažiau kaip du kartus , nustatant , jog jai suduota du kartus, dėl jau aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat šalintina aplinkybė- fizinio skausmo sukėlimas, kadangi nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinį skausmą. Kaltinimas pareikštas R. R., jog du kartus buvo suduota D. Š., teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog tų dviejų smūgių pasekoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o dėl fizinio skausmo sukėlimo nebuvo kaltinime pateikta kokiais veiksmais jis buvo sukeltas, todėl aplinkybė dėl fizinio skausmo sukėlimo- šalintina iš kaltinimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi R. R. atsiprašymas teisiamojo posėdžio metu buvo formalus iš jo elgesio matyti, jog dėl padarytos veikos jis nesigaili.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, paskirdamas R. R. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamasis R. R., padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis R. R. anksčiau teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs (59 b. l.), administracine tvarka baustas (66 b. l.), nedirba, registruotas darbo biržoje (62-63 b. l.), įrašytas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro ligų registrą (69 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numatyta, kad už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytą nusikalstamą veiką R. R. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, nustatant terminą didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kadangi, teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str.
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.
Kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., 4 d., teismas
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką R. R. įskaityti laikiną sulaikymą: nuo 2012-11-15 iki 2012-11-16 (1 parą).
R. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.