- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-940-560/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- M. S., A. S.
- Atsakovas
- T. V., E. C.
- Trečiasis asmuo
- J. B., V. Š., J. J., R. U., Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. S., A. S. ieškinį atsakovams T. V., E. C. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys J. B., V. Š., J. J., R. U., Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Geovisata“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: M. S. ir A. S. skirti atskirai naudotis 641 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, koordinuota taškais: 19, 20, 15, 14, 13; T. V. ir E. C. skirti atskirai naudotis 641 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, koordinuota taškais: 19, 20, 15, 16, 17, 18; M. S., A. S., T. V. ir E. C. skirti bendrai naudotis 181 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, koordinuota taškais: 19, 13, 12, 11, 18.
2. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Geovisata“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: M. S. ir A. S. skirti atskirai naudotis 641 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, koordinuota taškais: 19, 20, 15, 14, 13; T. V. ir E. C. skirti atskirai naudotis 641 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, koordinuota taškais: 19, 20, 15, 16, 17, 18; M. S., A. S., T. V. ir E. C. skirti bendrai naudotis 181 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, koordinuota taškais: 19, 13, 12, 11, 18.
3. Nurodė, kad atsakovai nuo 2020 m. vasario mėnesio pradėjo trukdyti ieškovams naudotis žemės sklypu, uždarydami vienintelį esantį privažiavimo kelią prie ieškovų nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir joje esančios dvibučio namo dalies. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovai jau du mėnesius yra priversti palikti savo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje ir eini į savo namus aplink žemės sklypą esančiomis pievomis. Tokia padėtis gerokai apsunkina ieškovų ir jų vaikų gyvenimą, trukdo jiems naudotis savo nuosavybe, suvaržo konstitucines asmens teises į būstą. Ieškovai negali užtikrinti jiems priklausančio automobilio apsaugos, nes automobilis yra statomas keliasdešimties metrų atstumu nuo ieškovų gyvenamosios patalpos, dėl to ieškovai jau sudarė automobilio Kasko draudimo sutartį. Procesiniu sprendimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų užtikrinta ieškovų bei atsakovų interesų pusiausvyra, tuo tarpus išsamus įrodymų vertinimas bus atliekamas, bylą nagrinėjant iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovų prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, taigi ieškovo prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone iš esmės siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevencinių tikslų – naudotis tam tikra žemės sklypo dalimi iki teismas patvirtins naudojimosi žemės sklypu tvarką. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Ieškinio reikalavimas bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, nes sukelia teisines pasekmes atsakovų teisėms, t. y. apriboja jų daiktines teises, todėl teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Tik prevencinio pobūdžio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais.
5. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas jokiais įrodymais dėl realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat ieškovai nenurodė jokių argumentų kokiu būdu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Šiuo atveju, pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų suteikta išimtinai per daug teisių vienai ginčo šaliai ir neatitiktų prašančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir asmenų, kuriems laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyros bei CK įtvirtintų šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai M. S. ir A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones ir į prevencines priemones. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareikštų reikalavimų pobūdį. Būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo teismas negali vertinti atsietai nuo ieškovų reikalavimo teisės. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ir ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimus, jomis iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo yra siekiama sureguliuoti ginčo situaciją, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių vyrauja konfliktiški santykiai, atsakovai savo savavališkais veiksmais trukdo ieškovams naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, įskaitant gyvenamąjį būstą. Ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę. Egzistuoja išimtinės aplinkybės, susijusios su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Viena iš tų aplinkybių yra antstolio užfiksuotas faktas, kad būtent atsakovai savavališkais veiksmais pakeitė visą laiką faktiškai egzistavusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią yra pastatytas ir ieškovams priklausantis būstas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ieškovų šeimos teisės į būstą įgyvendinimo užtikrinimui.
7. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovų galimybės naudotis jiems priklausančiu būstu yra iš esmės suvaržytos ir apsunkintos, o tai reiškia didžiulę turtinę ir neturtinę žalą ieškovams. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai bus arba priversti išsikelti iš savo gyvenamojo būsto arba imtis tokių pačių savavališkų veiksmų kaip atsakovai, t. y. išgriauti jų neteisėtai žemės sklype pastatytą tvorą, arba iškirsti medžius ir pradėti važinėti per trečiųjų asmenų žemės sklypą, kas neabejotinai reikš naujus teisminius ginčus, žalą ir pan. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų prašomos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra ginčo išsprendimas iš esmės. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią žalai atsirasti ar padidėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų prašymą, nustatęs, jog ieškovai neįrodė, jog egzistuoja grėsmė ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tai yra, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymas. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovai neįrodė, kad egzistuoja grėsmė ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui. Tenkinus ieškovų ieškinį, būtų patvirtinta ieškovų prašoma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo nurodyti aplinkybes, kurios tokios jų prašomos nustatyti tvarkos įgyvendinimą apsunkintų ar padarytų nebeįmanomą priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną naudojimosi turtu tvarką ieškovai grindžia tarp šalių susiklosčiusiais konfliktiškais santykiais dėl naudojimosi žemės sklypu, t. y. siekiant sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovų argumentai sudaro pagrindą jiems kreiptis į teismą su ieškiniu ir spręsti kilusį ginčą, tačiau savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nenustačius laikinos ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos nebus įmanoma ar pasunkės galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymas, t. y. jog nebebus galimybės įgyvendinti galutiniu teismo sprendimu nustatytos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
11. Ieškinio pateikimas pats savaime negali suteikti ieškovams pranašumo atsakovų atžvilgiu ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovai byloje prevencinio ieškinio nereiškia. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovų argumentais, kad ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi savaime nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau, minėta, ieškovai nepateikia įrodymų, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui ir tai yra vienintelis būdas užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.
12. Ieškovai atskirajame skunde teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, jog atsakovai suvaržė ieškovų teises naudotis būstu, jų santykiai konfliktiški, ieškovai patirs turtinę žalą. Šioje byloje ieškovai yra išreiškę reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Byloje ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pritaikius ieškovų prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. būtų išspręstas ginčas ieškovų naudai iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovams būtų suteikta išimtinai per daug teisių, tai neatitiktų ieškovų ir atsakovų saugomų interesų pusiausvyros.
13. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovų M. S. ir A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.