- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-188-350-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- R. K., ir E
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-11 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., ir nubaustas trisdešimties parų areštu.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. D., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2009-07-12 d., apie 11.00 val., UAB „P“ priklausančioje parduotuvėje „I“, esančioje (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. D. ir nenustatytu asmeniu, vardu S., pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „P“ priklausantį turtą bendros 209,14 litų vertės, t.y. 2 butelius 0,7 l tūrio degtinės „Ledo degtinė“ 51,98 Lt vertės (25,99 Lt×2), 2 butelius 0,5 l tūrio degtinės „Ledo degtinė“ 37,18 Lt vertės (18,59x2), 1 butelį degtinės „Absolut Mandrin“ 59,99 Lt vertės ir 1 butelį degtinės „Absolut Raspberry“ 59,99 Lt vertės, bet dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių nebaigė nusikalstamos veikos, nes buvo sulaikyti parduotuvės apsaugos darbuotojo.
Nuteistasis R. K. skundžia 2010-01-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį, arba skirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus arba baudą.
Nurodo, kad nagrinėjant bylą, buvo netinkamai nustatyta pasikėsinto pagrobti turto vertė. Iš teismui pateiktų prekių įsigijimo važtaraščių matyti, kad viso pasikėsinto pavogti turto vertė sudaro tik 126,86 lt, kas neviršija 1 MGL, todėl padarytą veiką reikėtų vertinti ne kaip baudžiamąjį nusižengimą, o kaip administracinės teisės pažeidimą. Tokiu būdu nuosprendis naikintinas, nesant jo veikoje BK 178 str. 4 d., numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliacinės instancijos teismui įvertinus, kad jo veikoje vis tik yra baudžiamojo nusižengimo požymių, prašo atsižvelgti į BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo principus ir skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą. Jo pasikėsinta padaryti veika buvo nutraukta pasikėsinimo stadijoje, todėl neigiamų pasekmių nesukėlė. Bandęs pagrobti turtą jis prisipažino, tik nesutiko su turto verte ir tai, kad veikė bendrininkaudamas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus švelnesnę bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis prašo jam skirtą bausmę pakeisti į baudą, nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. BK 190 str. išaiškinta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Teismų praktikoje pagrobto turto vertė nustatoma pagal nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią daikto rinkos vertę (mažmeninę jo kainą). Šioje byloje daiktų, kuriuos R. K. kėsinosi pagrobti, bendra vertė mažmeninėmis kainomis, t.y. kainomis, kokiomis jie pardavinėjami parduotuvės klientams, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų (1 T, b.l. 14,29), yra 209,14 Lt, t.y. ji viršija 1 MGL dydį. Todėl veika, kurią kėsinosi padaryti R. K., teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo R. K. veiką, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje atsižvelgė ir jame motyvuotai išdėstė jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – pasikėsintas padaryti baudžiamasis nusižengimas, nuteistojo asmenybę- nuteistas devintą kartą, baustas administracine tvarka, nedirba. Veiką, už kurią R. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pasikėsino padaryti turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs už analogišką baudžiamąjį nusižengimą- pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą- 2009-05-15 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad apeliantas iš esmės pripažino savo kaltę apylinkės teismas paskirdamas bausmę jau atsižvelgė, o tai, kad jis turi šeimą, įvykdė ankstesniu nuosprendžiu teismo paskirtus įpareigojimus nesukliudė jam vėl nusikalsti ir todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, nes akivaizdu, jog anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos apelianto asmenybei nepadarė, gyvenimo būdo jis nepakeitė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą arešto bausmę.
BK 49 str. 3 d. numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. R. K. paskirta 30 parų arešto bausmė artima pagal BK 49 str. 3 d. galimam arešto bausmės vidurkiui ir savo trukme, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.