Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, Joniškio Žemės ūkio mokyklos II kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013 m. lapkričio 14 d. apie 14 val. 50 min., autobusų sustojimo aikštelėje, esančioje Žagarės g. 16, Joniškio m., iš chuliganiškų paskatų, tyčia, vieną kartą galva smogė mažamečiui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam R. M. nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-11-14, apie 14 val. 50 min. buvo autobusų sustojimo aikštelėje, esančioje Žagarės g. 16, Joniškio m., kur laukė autobuso grįžti į namus. Stotelėje verkdamas prie jo priėjo brolis M. K. ir pasakė, kad prie jo kabinėjasi R. M.. Tada jis nuėjo ir paklausė R. M., kodėl šis kimba prie jo brolio. R. M. į tai nekreipė jokio dėmesio, todėl jis galva jam vieną kartą sudavė į veido sritį ir taip nukentėjusįjį sužalojo. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė tą pačią dieną. Nukentėjusysis prie jo brolio kabinėdavosi dažnai, atiminėdavo kepurę. Su pareikštu Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl 3153,39 Lt turtinės žalos atlyginimo sutinka. Taip pat, sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl 590,66 Lt turtinės žalos priteisimo, tačiau mano, kad prašomas priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis. Šiuo metu mokosi, nedirba, todėl neturi lėšų atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 8 punkte, įrodoma:

- 2013-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti Žagarės g. 16, Joniškio m. (4-6 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-19 specialisto išvada Nr. G 1830/13(04), kurioje nurodyta, kad R. M. padaryti nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (23 b. l.).

Kaltinamojo A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 8 punktą, nes jis iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą galva suduodamas į veido sritį mažamečiui R. M., padarė jam nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją – baigtinė, kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, teismo anksčiau neteistas (36 b. l.), administracine tvarka nebaustas (37 b. l.), nedirba, mokosi Joniškio žemės ūkio mokyklos II kurse, mokymosi įstaigos charakterizuojamas labai gerai (39 b. l.), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, todėl bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytą nusikaltimą paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, teismo vertinimu, A. K. padaryta veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam pareigą nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje.

Nukentėjusysis R. M. byloje pareiškė kaltinamajam A. K. civilinį ieškinį dėl 590,66 Lt turtinės ir 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (82-83 b. l.).

Patirtą 590,66 Lt turtinę žalą, t. y. 264,18 Lt vaistų ir gydymosi priemonių įsigijimo išlaidas bei 326,48 Lt vykimo į gydymosi įstaigas išlaidas, nukentėjusysis pagrindė teismui pateiktais rašytiniais duomenimis. Kaltinamasis su nukentėjusiojo ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, žalos dydžio neginčijo, todėl ši suma iš kaltinamojo priteistina.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis formuojama teismine praktika, teismas, priteisdamas asmeniui padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į žalą patyrusio, bet ir į pagrįstus žalą padariusio asmens interesus, t. y. į jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusio ir už žalą atsakingo asmens skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių teisėjų kolegijų nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006). Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl jam padarytų nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžių nuo 2013-11-29 iki 2013-12-04 buvo gydomas ligoninės stacionare, jam atlikta nosies kaulų repozicija bendrinėje nejautroje, tačiau išlieka nosies deformacija. Taip pat nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų jautė didelius skausmus, nepatogumus, pažeminimą, jam buvo atliktos kelios operacijos, jis negalėjo normaliai bendrauti su artimaisiais ir draugais. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiajam R. M. patyrus neturtinę žalą, tačiau laiko, kad pareikštas ieškinys dėl prašomos priteisti neturtinės žalos sumos nėra pagrįstas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesus, pastarojo finansinę padėtį. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, į kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad protingas ir teisingas, atitinkantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajam, yra 2000,00 Lt, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 3153,39 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, prašydama iš A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 3153,39 Lt žalos už R. M. gydymą (27-29 b. l.). Byloje nėra pateikta duomenų, jog kaltinamasis A. K., kuris teismo pripažintas įvykdęs nusikaltimą, kurio metu buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, būtų atlyginęs 3153,39 Lt žalą civiliniam ieškovui, be to, kaltinamasis teismo posėdyje civilinio ieškinio ir jo dydžio neginčijo, todėl ši suma iš kaltinamojo priteistina.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas,

nusprendė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą A. K. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. K. 590,66 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt litų 66 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. M. naudai.

Priteisti iš A. K. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. M. naudai.

Priteisti iš A. K. 3153,39 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris litus 39 ct) žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Nuosprendį per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.