Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-09-13 · Byla Nr. ATP-470-300/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
ATP-470-300/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Pažeidėjas
S. R.
Kategorijos
  • 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-470-300/2013Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00469-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.1.; (S) 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens S. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties, kuria S. R. skundas netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus 2013 m gegužės 3 d. nutarimu Nr. ATPN 216 S. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalį 500 Lt dydžio bauda už tai, kad 2013 m. balandžio 29 d. atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) rajonas, nustatyta, kad darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujanti direktorė S. R. 2013-03-26 (duomenys neskelbtini) teritorinės Darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė prašymą „Sprendimą dėl įdarbinimo“. Sprendime nurodė, kad į savo įmonę įdarbino D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) maisto ruošėja-virėja nuo 2013-04-02 dienos, o 2013-03-28 VSFDV (duomenys neskelbtini) skyriui pranešė apie D. R. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2013-04-02, tačiau S. R. nesudarė rašytinės darbo sutarties su D. R. prieš darbuotojos darbo pradžią įmonėje, neįteikė darbuotojai D. R. antro darbo sutarties egzemplioriaus, prieš jai pradedant dirbti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalis. Direktorė S. R., nesudarydama rašytinės darbo sutarties su D. R. prieš D. R. pradedant dirbti, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.

S. R., nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2013 m gegužės 3 d. nutarimu Nr. ATPN 216, Telšių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą nutarimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi S. R. skundo netenkino ir paliko Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2013 m gegužės 3 d. nutarimą Nr. ATPN 216 nepakeistą.

Šalies argumentai

Skundu Šiaulių apygardos teismui S. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį, 2013 m gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nutarimą ir jai iškeltą bylą pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Skunde nurodo, kad ji pateikė D. R. du darbo sutarties egzempliorius pasirašyti, tačiau, apeliantės teigimu, pati D. R. atsisakė pasirašyti darbo sutartį ir išvyko iš UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) išbuvo keliolika minučių, ir, pasak S. R., jokio darbo nei 2013-04-02, nei 2013-04-03 nedirbo, nes ji kategoriškai atsisakė pasirašyti darbo sutartį, ir todėl jai nebuvo leista pradėti darbą. Dėl to teigia, kad jos veikoje nėra Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, o nesant darbo įstatymų pažeidimo, nėra teisinio pagrindo skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į S. R. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinis skyrius prašo apeliantės skundo netenkinti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo nutartį ir 2013 m gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados argumentuotos, priimtos išsamiai išnagrinėjus visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. R., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, nesudarydama rašytinės darbo sutarties su D. R. prieš D. R. pradedant dirbti, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį, ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.

Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, kurią pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą).

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Administracinės bylos medžiaga tvirtina, kad grįsdamas apeliantės kaltę ir pripažindamas ją kalta pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų – D. R., O. R. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, S. R., S. R., D. R., O. R. paaiškinimais, valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktu, išrašu iš „Sodros“ duomenų, iš kurių turinio matyti, kad darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujanti direktorė S. R. 2013 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės Darbo biržos Telšių skyriui pateikė prašymą „Sprendimą dėl įdarbinimo“. Sprendime nurodė, kad į savo įmonę įdarbino D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) maisto ruošėja-virėja nuo 2013 m. balandžio 2 d. Taip pat nustatyta tvarka 2013 m. kovo 28 d. VSFDV (duomenys neskelbtini) skyriui pranešė apie D. R. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2013 m. balandžio 2 d. Taigi, D. R. darbo pradžia turėjo būti 2013 m. balandžio 2 d., o pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį, rašytinę darbo sutartį S. R., kaip darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujantis asmuo, su būsima darbuotoja D. R. turėjo sudaryti viena diena anksčiau, tai yra iki 2013 m. balandžio 2 d., tačiau rašytinė darbo sutartis prieš darbo pradžią su D. R. sudaryta nebuvo, antras darbo sutarties egzempliorius taip pat įteiktas nebuvo.

Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. R. pažeidė darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį ir taip padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaip matyti iš 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo, S. R. buvo pripažinusi padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, ir nurodė, kad pažeidimą padarė dėl įstatymo nežinojimo, gailisi, nurodė datą – 2013-05-03 ir pasirašė (9–10 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubaustos S. R. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. birželio 27 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl šių priežasčių naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą, administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Telšių rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o S. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė