Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Dainos Vaidachavičienės ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės neatlikta dalimi – 20 (dvidešimčia) parų, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį, būdamas savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt ir internetiniame – socialiniame tinkle FACEBOOK patalpindamas melagingą skelbimą apie parduodamus latviškus medienos pjuvenų briketus ir 2021 m. rugsėjo 30 d. du padėklus briketų už 280 Eur ketinančiai pirkti R. V. melagingai nurodydamas, kad prekė bus atvežta sumokėjus jos kainą, 2021 m. spalio 1 d. pinigus į paties tvarkomą banko sąskaitą gavęs, bet prekės neperdavęs ir pinigų negrąžinęs, apgaule įgijo svetimą turtą – R. V. 280 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltės, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, išanalizavusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, nustatydamas jos dydį bei subendrindamas šią bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, sprendimą tinkamai motyvavo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas dėl paskirtos bausmės sušvelninimo atmestinas.

8. Sprendžiant klausimą dėl apeliantui paskirtos bausmės pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė nuteistajam arešto bausmę -90 parų, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu teisiamas 11 kartą, šį nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą padarė neatlikęs už analogišką veiką ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus per 1 metus matyti, kad nuteistasis administracinėn atsakomybėn per šį laikotarpį patrauktas net 24 kartus, daugiausia apeliantas baustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššsvaistymas). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o anksčiau net už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės nuteistajam nebuvo efektyvios. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus maksimalią arešto bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui.

9. Pažymėtina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su nuteistojo kaltės pripažinimu ir gailesčiu, dėl ko buvo byloje atliktas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas, sumažino arešto bausmę 1/3 iki 60 parų, todėl šiuo aspektu dar kartą švelninti bausmės nėra pagrindo.

10. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat yra teisinga, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistasis inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu įvykdė neatlikęs Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 90 parų arešto bausmės, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bei skyrė nuteistajam 80 parų arešto bausmę. Pažymėtina, kad, bendrindamas šias bausmes, teismas šiuo atveju apeliantui taikė palankiausią galimą BK 64 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes bendrino ne visiško (BK 64 straipsnio 2 dalis), o dalinio (BK 64 straipsnio 3 dalis) bausmių sudėjimo būdu bei skyrė nuteistajam švelnesnę subendrintą bausmę, nei ji būtų paskirta bausmes subendrinus visiškai. Tokia bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei jo įvykdyto nusikaltino aplinkybes, negali būti laikoma per griežta. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskyrus galutinę subendrintą bausmę, taip pat nebuvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, teisingumo principas įgyvendintas tinkamai, bausmė paskirta teisinga.

11. Kitos apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su tėviško autoriteto formavimu bei pareigų atlikimu sūnui yra svarios, tačiau nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, nes, akivaizdu, kad apelianto nurodomos šeiminės aplinkybės, nesulaikė apelianto nuo nusikalstamų veikų darymo. Apelianto argumentai apie jo suvokimas, kad jis turi priklausomybę azartiniams lošimams, kurią siekia pažaboti, taip pat nesudaro bausmės švelninimo pagrindo.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. T. K. nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

15. Nors byloje nurodoma, kad apeliantas vykdo individualią veiklą, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad jis paskirtų administracinių nuobaudų, kurių piniginė išraiška yra santykinai didelė, nevykdo. Tikslesnių duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Taip pat įvertintina ir tai, kad nuteistasis A. A. turės atlyginti nukentėjusiajai priteistą civilinį ieškinį. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į bylos duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo iš nuteistojo A. A. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.