- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1379/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Poškus, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- akcinei bendrovei ,,Kelmės melioracija“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alvydo Poškaus, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų akcinės bendrovės ,,Kelmės melioracija“ ir N. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal atsakovės N. K. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei ,,Kelmės melioracija“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Kelmės melioracija“ ieškinį atsakovei N. K. dėl įsiskolinimo priteisimo ir atsakovės N. K. priešieškinį dėl permokos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo AB ,,Kelmės melioracija“ ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovės N. K. priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovės N. K. priešieškinio reikalavimai dėl 37 571,45 Lt permokos priteisimo bei 238 842 Lt nuostolių atlyginimo, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
2004 m. rugsėjo 10 d. tarp atsakovės N. K. (užsakovė) ir ieškovo AB ,,Kelmės melioracija“ (rangovas) buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo pastatyti triušių prieauglio fermą, pagalbines patalpas ir dezobarjerus už bendrą 462 513 Lt sumą. Sutartyje numatyta, kad sutarties objektui nustatomas 5 m. garantinis terminas. Atliktų darbų aktus atsakovės vardu pasirašė E. A. J., kurį atsakovė buvo pasamdžiusi statinio statybos techninio prižiūrėtojo funkcijoms atlikti. Atliktų darbų sumai ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė pasirašė, taip pat atsakovė pasirašė atliktų darbų išlaidų pagal technologinius etapus ir darbų vertės kompleksinę pažymas. 2005 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities viršininko sudarytos komisijos aktu triušių fermos pagalbinių patalpų blokas ir triušidė pripažinti tinkamais naudoti. Atsakovė pagal šią sutartį yra visiškai atsiskaičiusi. Atsakovės 2009 m. vasario mėn. užsakymu UAB ,,Skena“ patikrino pagal minėtą sutartį atliktų darbų kokybę ir paskaičiavo lėšas, reikalingas trūkumams pašalinti. UAB ,,Skena“ 2009 m. kovo 21 d. ataskaitoje išvardyti statybos defektai bei nurodyta, kad tirtuose pastatuose defektų taisymui iš viso reikia 238 842 Lt.
2004 m. spalio 2 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2004 m. gruodžio 25 d. atlikti triušių fermos gerbūvio darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti 89 500 Lt. Atliktų darbų aktuose užfiksuota, kad 2004 m. spalio – gruodžio mėn. ieškovas atliko darbų už 84 970 Lt. Atliktų darbų aktus atsakovės vardu pasirašė E. A. J., atliktų darbų sumai ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė pasirašė, taip pat pasirašė atliktų darbų išlaidų pagal technologinius etapus ir darbų vertės kompleksinę pažymą. Atsakovė minėtas sąskaitas iš dalies apmokėjo – sumokėjo 66 970 Lt. Atsakovės 2009 m. sausio 26 d. užsakymu UAB ,,Skena“ patikrino, ar ieškovas darbų atlikimo aktuose nurodyti darbai yra visiškai ir kokybiškai atlikti. Minėtoje ataskaitoje išvardyti darbai, kurių ieškovas neįvykdė; nurodyta, kad faktiškai atliktų darbų kaina yra 29 398,55 Lt, o ne 84 970 Lt, kaip deklaruojama ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose. Kadangi atsakovė už atliktus darbus sumokėjo 66 970 Lt, todėl, jos teigimu, ji yra permokėjusi 37 571,45 Lt (66 970 Lt – 29 398,55 Lt).
Šalies argumentai
Pateiktu priešieškiniu atsakovė N. K. prašė priteisti iš ieškovo AB ,,Kelmės melioracija“ 238 842 Lt išlaidų, statybos defektams šalinti, 37 571,45 Lt permokėtą sumą už gerbūvio darbus ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu atsakovės N. K. priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovo AB ,,Kelmės melioracija“ 37 571,45 Lt nuostolius (permokėtą sumą), 119 451 Lt statybos defektų šalinimo išlaidoms atlyginti, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistų sumų ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti 37 571,45 Lt dydžio permoką pagal 2004 m. spalio 2 d. sutartį, teismas, vadovaudamasis UAB ,,Skena“ ataskaita, nustatė, kad atliktų darbų aktuose, kuriuos pasirašė techninis prižiūrėtojas E. A. J. ir ieškovas (rangovas), nurodyti didesni atliktų darbų kiekiai negu faktiškai darbų atlikta. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas iš esmės šioje ataskaitoje nustatytų aplinkybių neneigė ir neįrodinėjo, jog atliktų darbų aktuose užfiksuoti darbų kiekiai atitinka faktinę situaciją. Be to, teismo nuomone, pats ieškovas šias aplinkybes iš esmės pripažino, nurodydamas, kad buvo užsakovės (atsakovės) valia sutaupyti lėšų, todėl ,,bordiūrų“ ieškovas sudėjo mažiau. Teismas konstatavo, kad rangovo (ieškovo) veiksmai surašant realios padėties neatitinkančius atliktų darbų aktus negali būti pripažinti sąžiningais. Teismas sprendė, kad dėl šių nesąžiningų ieškovo veiksmų atsakovė patyrė 37 571,45 Lt dydžio nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės sumokėta suma už neatliktus darbus (CK 6.245 str. 2 d.), pažymėdamas, kad permokos dydžio ieškovas neginčijo. Kartu teismas nustatė, kad atsakovė praleido reikalavimui dėl 37 571,45 Lt žalos atlyginimo taikytiną 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.), tačiau sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti šį terminą. Teismas nurodė, kad ieškovas (rangovas), būdamas savo srities profesionalas statybos rangos santykiuose su atsakove (užsakove), kuri nors ir verslo srities atstovė (ūkininkė), tačiau neturinti jokio ryšio su statyba ir jos subtilybėmis, elgėsi nesąžiningai. Pasak teismo, atsakovė dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų patyrė realią žalą, ir tik visiškai supratusi, kad ieškovas jos sąskaita pelnėsi, aktyviai, savo lėšomis ir pastangomis siekė nustatyti jos patirtų nuostolių apimtis, kreipėsi į šios srities specialistus. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, nors ir buvo neatidi bei nepakankamai rūpestinga, tačiau senaties termino praleidimą lėmė daug objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios, ieškovo nesąžiningų veiksmų kontekste, pripažintinos svarbiomis. Atnaujindamas ieškinio senaties terminą teismas taip pat pažymėjo, kad formalaus pobūdžio senaties termino praleidimas, esant kitos šalies nesąžiningiems veiksmams bei esant pakankamam pagrindui šią ieškinio dalį tenkinti, negali būti pagrindas atmesti pagrįstą ieškinio reikalavimą.
Iš dalies tenkindamas priešieškinio reikalavimą dėl 288 842 Lt dydžio nuostolių, kildinamų iš netinkamai įvykdytos 2004 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties, atlyginimo ir priteisdamas atsakovei 119 451 Lt dydžio nuostolius, teismas sprendė, kad nekokybiškai atliktų darbų sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad minėtoje sutartyje šalys numatė 5 m. garantinį terminą, 2005 m. lapkričio 30 d. aktu statiniai pripažinti tinkamais naudoti, todėl atsakovė priešieškinio reikalavimus teisme dėl statybos darbų kokybės ir trūkumų ištaisymo pagal minėtą sutartį galėjo pareikšti iki 2010 m. lapkričio 30 d., t. y. per sutartyje ir įstatyme nustatytą garantinį laiką. Tačiau teismas konstatavo, kad UAB ,,Skena“ ataskaitoje, kuria atsakovė rėmėsi prašydama priteisti nuostolius, nurodyti trūkumai buvo akivaizdūs ir turėjo būti fiksuojami iš karto pasirašant darbų aktus, nes ieškovas, atlikdamas darbus, nesilaikė STR reikalavimų bei projektinės dokumentacijos. Teismo nuomone, teigti, kad šie trūkumai yra paslėpti ar atsirado dėl netinkamos pastato eksploatacijos, nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje yra pateikti atliktų darbų pagal technologinius etapus aktai, kurie pasirašyti statybos techninio prižiūrėtojo E. A. J. be pastabų apie atliktų statybos darbų trūkumus ar jų neatitikimą techniniam projektui, taip pat atliktų darbų ir išlaidų pagal technologinius etapus ir darbų kompleksus vertės pažymos, kuriose pasirašė pati atsakovė, statybos darbų žurnalas, liudijantys apie ginčo objekto statybos darbų eigą. Teismo vertinimu, minėtų dokumentų analizė leidžia pagrįstai spręsti, jog atliekant statybos darbus atsakovė ir jos pasamdytas statybos darbų techninis prižiūrėtojas E. A. J. jokių pastabų dėl nekokybiškai atliekamų statybos rangos darbų neteikė. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad aprašytieji statybos darbų trūkumai nebuvo paslėpti, bet buvo matomi juos perduodant atsakovei ir dėl jų atsakovė jokių pastabų ir pretenzijų nereiškė, teismas sprendė, kad arba atsakovei šie pažeidimai nebuvo reikšmingi objekto ar atskirų jo darbų etapų perdavimo metu, arba darbai buvo priimami tinkamai jų neapžiūrėjus ir neįvertinus technologiškai pagal statomo objekto techninį projektą. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.662 straipsniu, konstatavo, kad atsakovė pagal galiojančius teisės aktus gali būti vertinama kaip praradusi teisę reikšti ieškovui pretenzijas dėl aptariamų darbų trūkumų. Kita vertus, pasak teismo, byloje yra darbų techninę priežiūrą vykdžiusio asmens E. A. J. paaiškinimai, kad jis dėl sveikatos problemų ir blogo aprūpinimo statybos technikos įranga, tinkamai negalėjo atlikti techninio prižiūrėtojo pareigų. Duomenų apie tai, kad jis informavo apie savo pareigų atlikimo problemas atsakovę, byloje nėra, be to, dar neužbaigus statybos darbų, triušių ferma buvo pradėta eksploatuoti. Todėl teismas sprendė, kad techninė darbų priežiūra tinkamai nebuvo vykdoma, techninis statybos darbų prižiūrėtojas tinkamai nesidomėjo statybos darbais, aktus pasirašydavo neįvertinęs ir neapžiūrėjęs statomo objekto ir atliktų darbų pagal technologinius etapus. Ieškovo argumentus, kad trūkumai atsirado eksploatuojant statinius, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad juos paneigia trūkumų detalizacija ir prigimtis – nesilaikymas techninio projekto, darbų technologinių reikalavimų, STR reikalavimų ir pan. Taip pat teismas kaip neįrodytus atmetė ieškovo argumentus, kad techninį projektą ir kitus pakeitimus, kaip pvz. stogo konstrukcijų keitimą, vidaus darbų atskirus elementus (sienas, grindis, langus) ir kt. nurodė atlikti atsakovė dėl lėšų taupymo. Teismo nuomone, net ir konstatavus, kad tokius nurodymus (nesilaikyti techninio projekto ir kt., STR reikalavimų) buvo davusi atsakovė, ieškovas (rangovas), kaip statybos darbų specialistas, turėtų spręsti, ar tęsti darbus ar juos stabdyti atsisakant sutarties tolesnio vykdymo. Todėl, teismo nuomone, ieškovas šiame kontekste elgėsi taip pat pakankamai neapdairiai ir nerūpestingai, o savo sutartinius įsipareigojimus atliko pažeisdamas esminius sąžiningumo, kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju formalus CK 6.662 straipsnio taikymas susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tik juo remiantis atsakovės reikalavimas neturėtų būti atmestas. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, teismo nuomone, atliktų darbų ištaisymo sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, t. y. per pusę, todėl priešieškinio reikalavimą dėl 238 842 Lt sumos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 119 451 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB ,,Kelmės melioracija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai priteisė 37 571,45 Lt nuotolius pagal 2004 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį:
1.1. Teismas nevertino 2004 m. spalio 2 d. statybos rangos sutarties, pagal kurią buvo atliekami gerbūvio darbai, nuostatų. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad rangovas (ieškovas) privalo vykdyti visus užsakovo (atsakovės) reikalavimus. Atsakovė įsipareigojo teikti lokalinę sąmatą, reikalingus duomenis ir informaciją darbams atlikti. Sutarties nuostatas rengė atsakovė, todėl kilusios abejonės turi būti aiškinamos ieškovo naudai.
1.2. Teismas, konstatuodamas, kad buvo neatlikti visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai, nepagrįstai vadovavosi UAB ,,Skena“ ataskaita. UAB ,,Skena“ atliktas teritorijos tvarkymo darbų kiekių ir kokybės įvertinimas pagal atsakovės teiktą informaciją yra nepilnas ir visiškai neatspindi atliktų darbų apimties. Ataskaitoje nurodoma, kuo atlikti darbų kiekių matavimai (rulete), tačiau nėra faktinių duomenų (išskyrus fotonuotraukas), kaip nustatytos neatliktos darbų apimtys. Ataskaitoje neteisingai nurodytos datos, iškraipytos sutarties sąlygos, iš nuotraukų matyti, kad ties vartais ir tvora yra statybinių medžiagų, žemės ūkio technikos, kelias važinėtas sunkiasvore technika, užfiksuotas ne vienas kelias. Esant tokiai situacijai, nebuvo galima nustatyti realios padėties.
1.3. Teismas priėmė sprendimą visiškai nevertindamas ieškovo paaiškinimų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad darbai buvo atlikti pilnai ir tai patvirtina atliktų darbų aktai. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas ,,bordiūrų“ rengė mažiau, nes ieškovas buvo paaiškinęs, kad bordiūrai buvo rengiami ir kiti darbai atliekami pagal atsakovės poreikį ir jų įrengta tiek, kiek nurodyta atliktų darbų aktuose. Nėra suprantama, kodėl teismas priteisė tokias sumas, visiškai nevertindamas ieškovo paaiškinimų, kad galimi defektai atsirado netinkamai eksploatuojant objektą; šią aplinkybę įrodo ir fotonuotraukos.
1.4. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė buvo nurodžiusi, kad ji laiku neatsiskaitė už atliktus darbus dėl to, kad darbai nebuvo pilnai atlikti ir tai prieštarauja jos teiginiui, kad apie neatliktus darbus sužinojo tik po UAB ,,Skena“ ieškovo atliktų darbų įvertinimo.
1.5. Teismas nepagrįstai atnaujino atsakovei ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį dėl žalos, susidariusios permokėjus už atliktus darbus, atlyginimo. Teismas neanalizavo priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas, atsakovė prašymo atnaujinti terminą nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė priežasčių, dėl kurių reikia atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pagal įstatymą svarbiomis priežastimis gali būti laikomos tik nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai sudarė kliūtis realizuoti įstatymo numatytas teises.
2. Teismas nepagrįstai priteisė 119 451 Lt nuostolius statybos defektams šalinti pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį:
2.1. Teismas, neišreikalavęs iš atsakovės ieškovo prašytų dokumentų, nepagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovės visos apimties techninę dokumentaciją. Iš byloje atsakovės pateiktų dokumentų nė vienas neatitinka dokumentų, kuriuos ieškovas perdavė atsakovei, ir dokumentų, prijungtų prie statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. 2014 m. sausio 10 d. ieškovas prašė teismo pakartotinai išreikalauti iš atsakovės dokumentus, atitinkančius statinį, kuriame techninio prižiūrėtojo atlikti įrašai: ,,pritariu statyti“, ,,taip pastatyta“, ir rangovo įrašas ,,tinka vykdymui“. Tokia dokumentacija su priedais ir eksploatacijos instrukcija perduoti atsakovei kartu su statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Kad pakeitimai projekte buvo daromi, patvirtina pati atsakovė, nurodydama, jog tas faktas, kad buvo nukrypstama nuo projekto, neturėjo įtakos defektų atsiradimui. Net statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad patvirtinti projekto pakeitimai bei nuokrypos buvo nustatyta tvarka suderinti bei pateikti techninėje dokumentacijoje. Atsakovė pakeistų projektų nepateikė nei UAB ,,Skena“, nei teismui, todėl nebuvo galima įvertinti tikrųjų priežasčių, dėl kurių atsirado defektai. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė savo veiksmais siekė nuslėpti tikrąsias priežastis, kad defektai išryškėjo eksploatuojant statinius. Apie statinių netinkamą priežiūrą, jų nešildymą fiksuota ir antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokole.
2.2. Visas teismo sprendimo tekstas iš esmės yra perkeltas iš UAB ,,Skena“ ataskaitos. UAB ,,Skena“ specialistas, vertindamas atliktų darbų ir medžiagų kokybę bei mastą, vadovavosi atsakovės pateikta technine dokumentacija, kuri neturi nieko bendro su įvykdytais darbais ir statiniu. Teismo posėdžio metu specialistas patvirtino, kad atlikdamas analizę su statybos žurnalu nesusipažino, grįsdamas tuo, kad jam nebuvo tokios užduoties. Tokia ataskaita yra niekinė; tą pripažino ir atsakovės atstovas advokatas R. L. posėdžio metu, nurodydamas, kad bylą norint išnagrinėti objektyviai reikia skirti ekspertizę, tuo pripažindamas, kad UAB ,,Skena“ pateikta ataskaita yra niekinė. Projektuotojų patikslinta ir užsakovo patvirtinta pagalbinių patalpų bloko metalinė konstrukcija pakeista į medinę, tačiau UAB ,,Skena“ ataskaitoje nuostoliai skaičiuojami metalinei konstrukcijai. Techniniame projekte pakeistos ir naudotinos medžiagos; projektas finansuojamas iš SAPARD lėšų, Nacionalinė mokėjimų agentūra vykdo kiekvieno atliktų darbų akto kontrolę. Teismas netinkamai vertino ieškovo teiktus paaiškinimus; neįvertino, kad UAB ,,Skena“ ataskaita atlikta pagal neegzistuojantį projektą, kad statinio pripažinimo naudoti akte nurodyta statybos techninė dokumentacija atitinka STR reikalavimus, patvirtinto projekto pakeitimai ir nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti ir nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje.
2.3. Specialistas, atlikdamas tyrimą privalėjo vadovautis statybos žurnalu, kaip to reikalauja statybos įstatymas. Bet kokios pastabos, trūkumai, reikalavimai, susiję su statyba tiek užsakovo, tiek techninio prižiūrėtojo bei kontroliuojančių asmenų privalomai įrašomi statybos žurnale. Be to, atsakovės pateiktame statybos žurnale trūksta lapų. Tikėtina, kad tai padaryta sąmoningai, nes kaip tik trūksta projektinės dokumentacijos pakeitimų registravimo formos A-5, bendrųjų statybos darbų vykdomo formos F-7, darbų įrašai pasibaigia 2005 m. sausio 21 d., nors objektas priduotas eksploatuoti 2005 m. lapkričio 30 d. Atsakovės statybos žurnalas ir kita dokumentacija tinkamai nesutvarkyta.
2.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą, atsakovė nesikreipė į ieškovą, prašydama atlyginti nuostolius.
2.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nuostolių realiai nėra patyrusi.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Teismas nurodė, kad ieškovas atsisakė atlikti teismo ekspertizę, tačiau nenurodė pagal ką ją atlikti, jei atsakovė nepateikė teismui statinio techninės dokumentacijos.
2.7. Atlikęs statybos rangos sutartyje numatytus darbus, ieškovas juos perdavė atsakovei 2005 m. lapkričio 30 d. galutiniu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Atsakovė, kaip užsakovė, jokių pretenzijų priimdama šiuos darbus nereiškė. Šis galutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojantis ir patvirtinantis, kad ieškovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
3. Teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas, nes atsakovė tokio reikalavimo nebuvo nurodžiusi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomai iš ieškovo defektų šalinimo išlaidoms priteisti 71 622 Lt sumą bei 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, teismas neteisingai nustatė atsakovės ir ieškovo atsakomybės ribas bei nekokybiškai atliktų statybos darbų ištaisymui reikalingų lėšų proporciją. Pasak atsakovės, Valstybinės priėmimo komisijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistai trūkumų nekonstatavo, nes Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistai dėmesį koncentravo į atliktų darbų kiekius ir jų atitikimą sąmatai, o Valstybinė priėmimo komisija tikrino, ar statinys formaliai atitiko projektą. 2005 m. lapkričio 30 d. aktu buvo leista eksploatuoti patalpas, vadinasi, patalpos minėto akto surašymo metu buvo tinkamos naudoti ir eksploatuoti. Tačiau, pasak atsakovės, šis faktas neįrodo, kad po to negalėjo išryškėti ieškovo atliktų darbų defektai. Atsakovė nurodo, kad ieškovo atliktų darbų defektai buvo arba paslėpti, arba vizualiai nepastebimi. Brokas pradėjo ryškėti palaipsniui, po statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Atsakovė pažymi, kad statinio priežiūrą vykdęs E. A. J. savo paaiškinimuose nurodė, kad tinkamai negalėjo atlikti savo pareigų, nors apie tai statytojos (atsakovės) neinformavo. E. A. J. buvo atestuotas statybos specialistas, kuriam keliami didesni reikalavimai, taip pat kaip ir ieškovui (rangovui). Pažymi, kad įstatymų leidėjas statytojui nekelia jokių specialių kvalifikacinių reikalavimų, priešingai nei rangovui. Atsakovė savo pareigą paskirti atestuotą, turintį atitinkamą kvalifikaciją techninį prižiūrėtoją, įvykdė. Tai, kad jis nevykdė savo pareigų, galbūt net susitaręs su ieškovu, nepašalina ir nesumažina ieškovo atsakomybės dėl atliktų darbų kokybės. Nurodo, kad atsakovės kaltė pasireiškė nebent tuo, kad ji tinkamai ir laiku nereiškė rašytinių pretenzijų dėl išryškėjusių trūkumų, nesikreipė anksčiau į teismą dėl išryškėjusių trūkumų ir tuo apsunkino bylos nagrinėjimą. Atsakovės nuomone, įvertinant įstatymo keliamus reikalavimus statytojui ir rangovui, rangovo (ieškovo), visiškai neigiančio savo kaltę, nesąžiningumo mastą, teismo sprendimas padalinti atsakomybę šalims po lygiai pažeidžia teisingumo principą. Atsakovės teigimu, atsakomybė turėtų būti padalinta atsakovei priskiriant 20 proc. lėšų, reikalingų nekokybiškų darbų ištaisymui, o ieškovui – 80 proc.
Atsiliepime į ieškovo AB ,,Kelmės melioracija“ apeliacinį skundą atsakovė N. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad byloje yra pateiktos atestuoto statinio eksperto UAB ,,Skena“ ekspertizės išvados; UAB ,,Skena“ ir A. Z. turimi atestatai suteikia teisę atlikti statinio ekspertizes, todėl laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, kuriuos būtų galima paneigti tik teismo paskirtų ekspertų išvadomis. Kadangi ieškovas nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių UAB ,,Skena“ išvadas, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo analizuoti šias atestuoto specialisto išvadas, kurių analizei reikalingos specialios žinios. Atsakovės atstovui advokatui R. L., skirtingai nei teigia atsakovė, UAB ,,Skena“ išvados nesukėlė jokių abejonių, nes išvados yra nepaneigtos kitais įrodymais.
Atsiliepime į atsakovės N. K. apeliacinį skundą ieškovas AB ,,Kelmės melioracija“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Nurodo, jog nepagrįstas atsakovės teiginys, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai koncentravo dėmesį į atliktų darbų kiekius ir jų atitikimą sąmatai, kadangi toks teigimas visiškai prieštarauja atliktų darbų vertinimui. Kontrolė atliekama visapusiškai įvertinant tiek atliktų darbų apimtis, tiek panaudotų medžiagų (pagal medžiagų atitikties deklaracijas) ir atliktų darbų kokybę. Darbai sutikrinami pagal statybos darbų žurnalą ir atliktų darbų aktus. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovo atliktų darbų defektai buvo paslėpti ir vizualiai nepastebimi, tačiau 2009 m. kovo 18 d. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, pastebėtas brokas. Ieškovas pažymi, jog pati atsakovė pripažįsta, kad ji nesirūpino statiniais, nurodydama savo užimtumą žemės ūkio veikloje. Be to, apie statinių nepriežiūrą, netinkamą patalpų eksploatavimą įrodo ir antstolio faktinių aplinkybių nustatymo aktas bei teismui pateikti sunaudotos elektros energijos dokumentai. Pasak ieškovo, esant tokiam aplaidumui pastatai palikti be priežiūros ir šildymo sezono laikotarpiu nešildomi; dėl drėgmės statybai panaudotos medžiagos palaipsniui nyko. Ieškovas pažymi, jog atsakovė iki šiol jokių nuostolių nėra patyrusi ir reikalavimas priteisti iš ieškovo avansu nuostolius yra absurdiškas. Pasak ieškovo, visiškai nesuprantami ir atsakovės kaltinimai techniniam prižiūrėtojui, kadangi iš teismui pateiktos darbo sutarties su techniniu prižiūrėtoju matyti, kad ji sudaryta terminuotam laikotarpiui, t. y. iki 2004 m. gruodžio 31 d., objektas priduotas eksploatacijai 2005 m. lapkričio 30 d. Pasak ieškovo, tai rodo dar vieną atsakovės aplaidumą, kadangi visus metus oficialiai nebuvo techninio prižiūrėtojo. Ieškovas pažymi, kad atsakovės reikalaujama priteisti suma žymiai viršija jos nuosavas lėšas, skirtas io objekto statybai ir jų priteisimas iš ieškovo padarytų žalą valstybei.
Trečiasis asmuo V. J. atsiliepime į atsakovės ir ieškovo apeliacinius skundus, prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis nėra nei ieškovo, nei atsakovės pusėje. Pasak trečiojo asmens, atsakovės reikalavimas suformuluotas nepilnai ir neaiškiai, prašoma suma nepagrįsta aritmetiniais skaičiavimais ir atliktų darbų būtinumu. Pasak trečiojo asmens šioje byloje materialinį teisinį suinteresuotumą turi Nacionalinė mokėjimų agentūra, išmokėjusi atsakovei paramos lėšas, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, grąžinusi atsakovei dalį pridėtinės vertės mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas AB ,,Kelmės melioracija“ bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka (5 t., b. l. 144), tačiau nepateikia jokių šio prašymo motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas (CPK 321 str. 1 d., 322 str.). Todėl byla pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl 37 571,45 Lt nuostolių priteisimo pagal 2004 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį.
Skundžiamu sprendimu teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 37 571,45 Lt nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės ieškovui permokėta suma už gerbūvio darbus, atliktus pagal 2004 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį. Ieškovas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi dviem esminiais argumentais. Pirma, atsakovė neįrodė, kad ieškovas atliko mažiau darbų nei nurodyta atliktų darbų aktuose, kurių pagrindu išrašytos ir iš dalies atsakovės apmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Antra, teismas nepagrįstai atnaujino atsakovei ieškinio senaties terminą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės reikalavimas priteisti 37 571,45 Lt permoką yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo, t. y. atsakovė ieškovo atžvilgiu prašo taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovo civilinei atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti ieškovo neteisėtus veiksmus, atsakovės patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei ieškovo kaltę (CK 6.245-6.249 str.). Pareiga įrodyti tris pirmąsias atsakomybės sąlygas tenka atsakovei (CPK 178 str.).
Įrodinėdama, kad ieškovas atliko mažiau darbų nei nurodyta atliktų darbų aktuose, atsakovė pateikė UAB ,,Skena“ ataskaitą, kurioje tyrimą atlikęs specialistas A. Z. konstatavo, kad faktiškai atliktų darbų kaina yra 29 398,55 Lt, o ne 84 970 Lt, kaip nurodyta ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose. Ieškovas nesutinka su minėta UAB ,,Skena“ ataskaita, nurodydamas, kad UAB ,,Skena“ atliktas gerbūvio darbų kiekių ir kokybės įvertinimas pagal atsakovės pateiktą informaciją yra nepilnas ir visiškai neatspindi darbų apimties, be to, pasak ieškovo, nėra aišku, kaip nustatytos neatliktos darbų apimtys. Kolegija tokius ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
UAB ,,Skena“ ataskaitos turinys patvirtina, kad tyrimą atlikęs specialistas A. Z. nustatė, kiek ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose (3 t., b. l. 17-20) nurodytų darbų realiai buvo atlikta. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad iš minėtos ataskaitos neaišku, kaip buvo nustatyti neatliktų darbų kiekiai, kadangi pačioje ataskaitoje nurodyta, jog atliktų darbų kiekiai nustatyti atlikus apmatavimus (Ataskaitos įvado 3 p.); matavimai atlikti rulete (Ataskaitos 6 p.). Byloje nustatyta, kad vykdydamas 2004 m. spalio 2 d. sutartį, ieškovas atliko tokio pobūdžio darbus: tvėrė tvorą, įrengė metalinius tvoros vartus, klojo betono trinkelių ir šaligatvių bordiūrų dangas ir kt. Vykdydamas tyrimą specialistas rulete apmatavo atliktų darbų kiekius (tvoros ilgį, įrengtų dangų plotus ir kt.) ir tokiu būdu nustatė, kad realiai atliktų darbų yra mažiau, nei nurodyta ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose. Vadovaudamasis šalių numatytomis (sutartinėmis) kainomis, tyrimą atlikęs specialistas perskaičiavo, kiek už realiai atliktus darbus turi būti sumokėta. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad neaišku, kaip atliktoje ataskaitoje nustatytos atliktų darbų apimtys.
Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad iš prie ataskaitos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vertinant atliktų darbų kiekį, nebuvo galima nustatyti realios atliktų darbų apimties. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Priešingai nei teigia ieškovas, iš pateiktų fotonuotraukų ir vertintų darbų pobūdžio matyti, kad nei prie tvoros pastatyta technika ir statybinės medžiagos, nei ant trinkelių esantis sniegas, nesudarė kliūčių išmatuoti atliktų darbų (išmatuoti aptvertos tvoros ilgio, išklotų betoninių trinkelių ir gelžbetoninių plokščių dangų, nustatyti, ar yra pastatytas sargo namelis, ar įrengti žvyruoti keliai ir kt). Ieškovas, be savo žodinių paaiškinimų, nepateikė jokių duomenų, paskaičiavimų, kurie galėtų paneigti ataskaitoje padarytą išvadą dėl realiai atliktų darbų apimties. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėta ataskaita parengta specialistui realiai išmatavus atliktų darbų kiekius, ataskaita yra išsami ir nėra nuneigta jokiais įrodymais, neturi pagrindo ja nesivadovauti (CPK 179 str., 185 str.).
Minėta ataskaita patvirtina atsakovės patirtą žalą ir jos dydį (skirtumas tarp atsakovės sumokėtos sumos už atliktus darbus ir realiai atliktų darbų vertės), taip pat ieškovo nesąžiningus veiksmus surašant realios padėties neatitinkančius atliktų darbų aktus. Ieškovo veiksmai surašant realios padėties neatitinkančius atliktų darbų aktus yra nesąžiningi ir laikytini neteisėtais (CK 6.246 str. 1 d.); dėl šių ieškovo veiksmų atsakovė permokėjo sumą už atliktus darbus, t. y. ieškovo neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės patirtais nuostoliais (CK 6.247 str.).
Kaip jau minėta, atsakovės reikalaujamus priteisti 37 571,45 Lt nuostolius sudaro skirtumas tarp atsakovės sumokėtos sumos už atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, kurių dalis realiai nebuvo atlikti, ir realiai atliktų darbų vertės. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad pagal 2004 m. spalio 2 d. sutarties sąlygas ieškovas turėjo vykdyti visus atsakovės, kaip užsakovės, reikalavimus, taip pat ieškovo teiginys, kad šalys turi teisę susitarti dėl sutarties kainos, šiame kontekste yra neaktualūs, nes reikalavimas dėl 37 571,45 Lt nuostolių priteisimo kildinamas ne dėl netinkamai atliktų darbų ar netinkamai nustatytos darbų kainos, bet dėl to, jog atsakovė, vadovaudamasi klaidingai surašytais atliktų darbų aktais, apmokėjo už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo 37 571,45 Lt dydžio nuostolius.
Kolegija nesutinka ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atnaujino atsakovei ieškinio senaties terminą. Ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą negrindė jokiais įrodymais. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė atnaujinti šį terminą, atsižvelgiant į tai, kad darbus priėmė ne ji pati, o techninis prižiūrėtojas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, netinkamai vykdė savo pareigas. Be to, kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti; įstatyme nereikalaujama, kad ieškovas pateiktų prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).
Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą iš esmės laikė aplinkybę, jog atsakovė nuostolius patyrė dėl ieškovo, kaip savo srities profesionalo, nesąžiningų veiksmų, todėl sprendė, kad vien formalus ieškinio senaties termino taikymas, įvertinus ieškovo veiksmus ir esant aiškiam pagrindui tenkinti atsakovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, būtų pernelyg formalus. Kolegija, įvertinusi faktinės aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino atsakovei ieškinio senaties terminą.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013). Nagrinėjamu atveju, kolegija sprendžia, kad atsisakymas atnaujinti atsakovei ieškinio senaties terminą pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus (CK 1.5 str.). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė, ginčo santykyje su ieškovu būdama silpnesnioji šalis (ieškovas veikė kaip profesionalas rangos santykiuose), nuostolius patyrė dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų surašant realios padėties neatitinkančius aktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nesąžiningus ieškovo veiksmus, taip pat aplinkybę, kad darbus priėmė ne tiesiogiai atsakovė, bet įgaliotas asmuo, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, sprendžia, kad šioje byloje socialinis teisingumas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, kurį apsaugoti yra ieškinio senaties paskirtis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovei priteisti 37 571,45 Lt dydžio nuostoliai, todėl ji paliekama nepakeista.
Dėl 238 842 Lt nuostolių priteisimo pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį
Minėta, kad pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį ieškovas atliko triušių fermos, pagalbinio pastato ir dezobarjerų statybos darbus. Atsakovė įrodinėjo, kad darbus ieškovas atliko su trūkumais, todėl prašė atlyginti atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Reikalavimą atlyginti šias išlaidas atsakovė grindė UAB ,,Skena“ ataskaita, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų trūkumams ištaisyti reikalinga 238 842 Lt suma. Skundžiamu sprendimu teismas, įvertinęs šalių veiksmus, sprendė, kad nekokybiškai atliktų darbų sąnaudas ir išlaidas šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, todėl priteisė atsakovei iš ieškovo 119 451 Lt sumą. Dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinius skundus pateikė abi šalys.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas pareiškė per garantinį terminą. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, pirmiau paminėtas jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010.).
Minėta, kad defektų faktą ir dydį atsakovė įrodinėjo UAB ,,Skena“ ataskaita. UAB ,,Skena“ ataskaitoje konstatuoti darbų trūkumai iš esmės siejami su techninio projekto ir statybos techninių reglamentų nesilaikymu, taip pat joje nurodyti tam tikri defektai, patvirtinantys akivaizdų darbų broką (pvz., vietoje lauko durų sumontuotos vidui skirtos durys, durų staktos įtvirtintos per aukštai ir nesiekia grindų, dviejų durų spynos įstatytos apverstos ir pan.).
Ieškovas nesutikimą su atsakovės reikalavimu dėl 238 842 Lt nuostolių priteisimo grindžia dviem argumentais. Pirma, sutarties vykdymo metu buvo pakeistas techninis projektas ir statybos darbai šalių susitarimu buvo vykdomi pagal kitą šalių suderintą techninį projektą, negu tas, kuris pateiktas byloje. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, negalima remtis UAB ,,Skena“ ataskaita, nes joje atlikti darbai buvo vertinami pagal pirminį projektą, o ne pakeistą projektą. Antra, ataskaitoje nurodyti trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl netinkamo statinių eksploatavimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti visus turimus techninio projekto pakeitimus; atsakovė nurodė kitokių techninių projektų nei pateikti byloje neturinti. Kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad egzistavo kiti patvirtinti statinių techniniai projektai nei yra pateikti byloje (CPK 185 str.). Ieškovas, būdamas rangovas, ir įrodinėdamas, kad egzistavo kitas projektas, galėjo pats pateikti teismui minėtą projektą (jo kopiją), tačiau jo nepateikė. Nė vienai iš šalių nepateikus kitokio projekto, nei yra pateiktas byloje ir kuris buvo pateiktas UAB ,,Skena“ specialistui, nėra pagrindo nesivadovauti UAB ,,Skena“ ataskaita vien dėl ieškovo neįrodyto teiginio, kad minėta ataskaita buvo surašyta darbus vertinant pagal neegzistuojančius techninius dokumentus (CPK 185 str.).
Ieškovo argumentą, kad UAB ,,Skena“ ataskaitoje nurodyti trūkumai atsirado dėl to, jog patalpos buvo netinkamai eksploatuojamos, paneigia nustatytų defektų pobūdis, iš kurių matyti, kad ataskaitoje nurodyti defektai atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų, įskaitant ir netinkamą statybos techninio projekto ir statybinių reglamentų laikymąsi, o ne dėl netinkamo pastatų eksploatavimo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovui nesutinkant su UAB ,,Skena“ ataskaitoje nurodytais trūkumais, taip pat ginčijant jų atsiradimo priežastį, pirmosios instancijos teismas ne kartą šalims siūlė skirti teismo ekspertizę, tačiau ieškovas jos atsisakė, nurodydamas, kad atsakovė neturėtų iš ko padengti jo išlaidų, patirtų ekspertizei apmokėti. Kolegijos vertinimu, nesant teismo paskirtos ekspertizės dėl statinių defektų nustatymo, taip pat kitokių duomenų, paneigiančių UAB ,,Skena“ ataskaitoje nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas defektų faktą ir išlaidų, skirtų šiems defektams pašalinti, dydį, pagrįstai vadovavosi UAB ,,Skena“ ataskaita, kurią surašęs specialistas pats tiesiogiai dalyvavo nustatydamas darbų trūkumus, įvertino jų pašalinimo būdus ir nustatė sąnaudas, taip pat buvo apklaustas teismo posėdyje.
Ta aplinkybė, kad 2005 m. lapkričio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu ieškovo statyti statiniai pripažinti tinkamais naudoti, nepašalina užsakovės teisė per garantinį terminą reikšti reikalavimus rangovui dėl netinkamai atliktų darbų. Minėta, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartyje numatytas 5 metų garantinis terminas (Sutarties 8 p., 4 t., b. l. 156). Atsakovė reikalavimą rangovui (ieškovui) atlyginti defektų šalinimo išlaidas pareiškė per garantinį terminą (pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. lapkričio 30 d.; atsakovė priešieškinį pareiškė 2009 m. balandžio 2 d.). Ta aplinkybė, kad atsakovė reikalavimą dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti kreipėsi po to, kai ieškovas teisme pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, nesudaro pagrindo netenkinti jos reikalavimo.
Įstatymas numato, kad nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų rangovui, vienas iš kurių yra atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurį šiuo atveju atsakovė ir pasirinko (CK 655 str. 1 d. 3 p.). Tas faktas, kad atsakovė prašo priteisti išlaidas, kurių dar realiai nepatyrė, nesudaro pagrindo netenkinti šio reikalavimo, kadangi CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. Šiuo atveju atsakovė prašomų priteisti išlaidų tikėtiną dydį pagrindė UAB ,,Skena“ ataskaita ir prie jos pateiktomis lokalinėmis sąmatomis.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei išlaidas, skirtas atliktų darbų trūkumams šalinti, sprendė, kad šias išlaidas šalys turi padengti lygiomis dalimis. Atsakovė apeliaciniu skundu įrodinėja, kad teismas netinkamai nustatė šalių atsakomybės proporcijas.
Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės, teismas konstatavo, kad statybos darbų defektai buvo akivaizdūs, tačiau jie buvo priimti be pastabų, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį atsakovė galėtų būti laikoma kaip netekusi teisės remtis darbo trūkumų faktu. Kolegija, įvertinusi UAB ,,Skena“ ataskaitoje nurodytus darbų defektus, sprendžia, kad dalis trūkumų buvo akivaizdūs, kurie turėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė priimdama darbus ir nenurodžiusi akivaizdžių trūkumų, negalėtų remtis šių defektų faktu (CK 6.662 str. 3 d.). Liudytoju apklaustas UAB ,,Skena“ specialistas A. Z. nurodė, kad statant pagalbinių patalpų bloką įstatyminiai aktai buvo pažeisti abiejų šalių, pastatas ir konstrukcijos buvo pastatytos ne pagal projektą, pastatytam statiniui nėra išduotas statybos leidimas (4 t., b. l. 160-164). Tai, kad atsakovė dėl netinkamų pareigų vykdymo turi pareigą prisiimti dalį išlaidų, susijusių su atliktų darbų trūkumų šalinimu, pripažįsta ir pati atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama tik su teismo nustatyta šių išlaidų dalimi.
Kolegijos nuomone, įvertinus abiejų šalių veiksmus, netinkamą sutartinių prievolių vykdymą, atsakovės aplaidumą, atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra spręsti, jog atsakovė turi prisiimti mažesnę, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, išlaidų, skirtų trūkumams šalinti, dalį.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsakovei nuo tenkintų reikalavimų dalies priteisė procesines palūkanas, nurodydamas, kad atsakovė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti; procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2013; 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-307/2014).
Bylos duomenys patvirtina ieškovo teiginį, kad atsakovė procesinių palūkanų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu priteisti neprašė, todėl sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neturėjo pagrindo jų priteisti. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, panaikinama.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 37 571,45 Lt nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės permokėta suma, ir 119 451 Lt statybos darbų defektų šalinimo išlaidoms padengti, teisingai nustatė bylos faktinės aplinkybes ir taikė materialines teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas. Tačiau teismas nepagrįstai nesant atsakovės prašymo priteisė atsakovei iš ieškovo procesines palūkanas. Dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis, kuria priteistos 6 procentų procesinės palūkanos nuo priteistų 37 571,45 Lt ir 119 451 Lt sumų, panaikinama.
Skundžiamą sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, šalių apeliacinės instancijos tesime patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Kelmės melioracija“ atsakovei N. K. priteistos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistų 37 571,45 Lt ir 119 451 Lt sumų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.