- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- A-63-1306-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eudena“
- Atsakovas
- Muitinės
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Advokatai
- Ingrida Jurgelevičienė
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eudena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eudena“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Eudena“ (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 6 – 7), kurį patikslino (b. l. 4 – 5), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2007 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-267 ir įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2007 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 4ŪS-32-16-20 iš esmės.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2007 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įregistruoti mokestinę prievolę ir apskaičiavo 8 362 Lt importo muito, 31 389 Lt importo PVM, 1 204 Lt kompensacinių palūkanų nepriemoką ir skyrė 12 287 Lt dydžio baudą. Iš dalies nesutikdama su tokiu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, pateikė skundą atsakovui, kuris 2007 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nenumato galimybės palikti mokesčių mokėtojo skundą nenagrinėtu, jei mokesčių mokėtojas nepateikia įrodymų, kurie, skundą nagrinėjančios institucijos nuomone, būtų pakankami, nes įrodymų nepakankamumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant skundą, o ne sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos numato, kad, gavusi skundą, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas atitinka skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Atsakovas, laikydamas skundą nepaduotu ir grąžindamas jį dėl įrodymų trūkumo, pažeidė nešališko ir objektyvaus skundo nagrinėjimo principus. Atkreipė dėmesį, jog reikalavimas nurodyti konkrečius bendrojo administravimo dokumentus (toliau – BAD) ir jų neįvykdymas, nėra ir negali būti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindu. Manė, kad atsakovas, kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, neturi teisės reikalauti pateikti įrodymus, kurie jau buvo pateikti priimant skundžiamą sprendimą, nes buvo skundžiamas sprendimo priėmimo pagrindas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas draudžia reikalauti pakartotinai pateikti dokumentus be motyvacijos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 33 – 35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vykdydamas Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. birželio 22 d. sprendimą, 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pavedė Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Vilniaus teritorinė muitinė 2007 m. kovo 5 d. sprendimu nusprendė patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. gruodžio 18 d. mokestinio patikrinimo aktą, šio akto pagrindu įregistruotą ir 2007 m. sausio 4 d. iš įmonės išieškotą 2 547 Lt muito sumą, Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. vasario 20 d. sprendimu apskaičiuotą ir įregistruotą skolą muitinei, tai yra importo muito – 8 362 Lt, kompensacinių palūkanų – 1 204 Lt, importo PVM – 31 389 Lt ir baudos sumą – 12 287 Lt, patvirtinti ir įregistruoti Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. gruodžio 18 d. mokestinio patikrinimo akte apskaičiuotą skolą muitinei, tai yra 460 Lt importo PVM, 41 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą importo PVM ir 301 Lt baudos sumą, iš viso 802 Lt. Pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius, tai yra 8 362 Lt importo muito, 31 849 Lt importo PVM, 1 204 Lt kompensacinių palūkanų, 41 Lt delspinigių ir 12 588 Lt baudos sumą. Paaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo dalį dėl pirmame, antrame, trečiame, ketvirtame ir šeštame punktuose apskaičiuotų mokestinių nepriemokų ir sprendimo dalį dėl 30 procentų mokėtino mokesčio dydžio baudos, sudarančios 12 287 Lt, skyrimo. Pagal suformuluotą skundo reikalavimo 1 punktą, pareiškėja prašo panaikinti: 10 909 Lt muito, 1 204 Lt kompensacinių palūkanų, 31 849 Lt importo PVM, 41 Lt delspinigių ir visą 12 588 Lt baudą (bendra suma – 56 591 Lt), o skundo reikalavimo 2 punktu prašoma panaikinti jau dalį baudos, t. y. 12 287 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio buvo matyti, jog pareiškėjas prašo panaikinti mokestinę prievolę, kuri yra 29 827 Lt, nes skundo dėstomojoje dalyje nurodo, kad turi būti panaikinta: 22 218 Lt mokestinė nepriemoka (1.6 punktas), 4 250 Lt importo muito, 78 Lt kompensacinių palūkanų ir 779 Lt importo PVM (3 punktas); 1 209 Lt importo muito ir 2 393 Lt importo PVM (4.4 punktas); 12 287 Lt baudos (5.3 punktas). Nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kad iš pateikto skundo nebuvo aišku, dėl kokios konkrečios mokestinės nepriemokos vyksta ginčas, skundo reikalavime nenurodyta nei konkreti suma, nei BAD importo rinkiniai, pagal kuriuos, pareiškėjo manymu, nepagrįstai priskaičiuoti mokesčiai, kodėl jis nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu dalyje dėl papildomų mokesčių ir baudos apskaičiavimo bei įregistravimo, tačiau neprašė panaikinti skundžiamo sprendimo 5 punkto, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius: 8 362 Lt importo muito, 31 849 Lt importo PVM, 1204 Lt kompensacinių palūkanų, 41 Lt delspinigių ir 12 588 Lt baudos, bendra suma yra 54 044 Lt, be to, su 2007 m. kovo 20 d. skundu nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, taip pat nustatęs, kad skundas yra grindžiamas muitinio įforminimo metu bei mokestinio patikrinimo metu pateiktais dokumentais, tačiau kai kurie iš šių dokumentų (sąskaitos faktūros, transporto priemonių nuosavybės liudijimai) įforminti ne valstybine kalba ir muitinio įforminimo metu pateikti be vertimų į lietuvių kalbą, 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teigė, jog kadangi per nustatytą terminą trūkumai pašalinti nebuvo, priėmė skundžiamą sprendimą laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir jį grąžinti mokesčių mokėtojui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą (b. l. 31 – 32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus teritorinė muitinė nurodė, kad atlikusi pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės, susijusios su bendrovės vykdytomis muitinės procedūromis, mokestinį patikrinimą, priėmė 2007 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriuo bendrovei buvo įregistruota mokestinė prievolė bei paskirta 12 588 Lt dydžio bauda. Paaiškino, kad atsakovas priėmė 2007 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją pateikti centriniam mokesčių administratoriui valstybine kalba įformintus dokumentus, pagrindžiančius skundą, t. y. autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą, ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, bei patikslinti savo reikalavimą. Išnagrinėjęs 2007 m. gegužės 25 d. pareiškėjo skundą bei jo papildymą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nurodytų 2007 m. gegužės 5 d. sprendime ir nusprendė pareiškėjo skundą dėl jos 2007 m. kovo 5 d. sprendimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį mokesčių mokėtojui. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų bei neįvykdė centrinio mokesčių administratoriaus reikalavimų, o tik pateikė savo skundo papildymą, kuriame kartojo savo nesutikimą su sprendimu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, nepatikslinęs skundo reikalavimo bei nepateikęs aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, nepašalino 2007 m. gegužės 5 d. sprendime nurodytų skundo trūkumų, manė, kad atsakovas pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį mokesčių mokėtojui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu (b. l. 10 – 15, bylos tomas III) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas dėl mokestinių ginčų nagrinėjimo bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų normas, padarė išvadą, kad mokesčio mokėtojo skundo reikalavimas turi būti suformuluotas aiškiai, jeigu yra prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą iš dalies, skundo reikalavime turi būti konkrečiai nurodoma, kurioje dalyje, nes priešingu atveju centrinis mokesčių administratorius neturi galimybės priimti vieno iš sprendimų, kurių rūšys yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad teisės aktų normose yra įvirtintas imperatyvas, jog mokesčių mokėtojas privalo pateikti skundo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir įrodymus bei, jeigu pateikiami dokumentai yra surašyti užsienio kalba, privaloma pateikti jų vertimus į lietuvių kalbą. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginys, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nenumato galimybės palikti mokesčio mokėtojo skundo nenagrinėtu, jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo reikalavimą, yra nepagrįstas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neteisingai bei netinkamai aiškina teisės aktų normas, reglamentuojančias mokesčius, todėl nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad atsakovas, laikydamas skundą nepaduotu ir grąžindamas jį dėl įrodymų trūkumų, pažeidė skundo nešališko ir objektyvaus nagrinėjimo principus. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, jog pareiškėjas nepatikslino skundo reikalavimo ir nenurodė BAD importo rinkinių, pagal kuriuos nepagrįstai apskaičiuoti mokesčiai, nepateikė dokumentų ir įrodymų, pagrindžiančių skundo reikalavimus, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį mokesčių mokėtojui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir skundo papildymą, nes skundžiamame sprendime yra nurodyti visi skundo trūkumai ir prieštaravimai. Įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, reikalavimo iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, teismas konstatavo, kad tik pakartotinis dokumentų ir informacijos reikalavimas galimas išimtinais atvejais ir turi būti motyvuotas, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytas teiginys, kad atsakovas, reikalaudamas pateikti dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius skundo reikalavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatas, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas, teikdamas skundą atsakovui, nepateikė su juo jokių dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimus, todėl atsakovas, nustatydamas pareiškėjui terminą trūkumams šalinti ir įpareigodamas jį pateikti dokumentus ir įrodymus, nepažeidė pareiškėjo nurodytos teisės normos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 1A-4.14-267, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2007 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 4ŪS-32-16-20 laikė nepaduotu ir grąžinto jį mokesčių mokėtojui, yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 20 – 22, bylos tomas III) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nevertino to, kokie skundo trūkumai buvo nustatyti skundžiamu sprendimu, kurie iš jų turėjo esminę reikšmę skundo nagrinėjimo galimybei, neatsižvelgė į prašymą skundo, pateikto atsakovui, argumentus laikyti sudėtine skundo teismui dalimi, t. y. neišsiaiškino, ar skundo pagrindas negalėjo būti ištirtas ir įvertintas be reikalaujamų patikslinimų.
2. Savo skundą grindė teisiniais argumentais, aiškiai suformulavo nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus, o duomenys apie BAD, mokestinę prievolę buvo patikrinimo akte ir sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei prieduose, kurie kartu su skundu buvo perduoti atsakovui iš Vilniaus teritorinės muitinės, todėl jų pateikti neprivalėjo. Nėra aišku, kokius įrodymus ir kokių aplinkybių paneigimui turėjo pateikti.
3. Atsakovas vertino tik skundo rezoliucinę dalį, tačiau neatsižvelgė į skundo motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 30 – 31, bylos tomas III) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad jis pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, bei pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 26 – 28) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus teritorinė muitinė pakartoja iš esmės tuos pačius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas ginčija 2007m, birželio 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-4-4.14-267, kuriuo UAB „Eudena“ skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2007-03-05 sprendimo Nr. 4ŪS-32-16-20 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
Pagrindines sąlygas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių sumokėjimą ir apskaičiavimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato ir įtvirtina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ( toliau-MAĮ).
MAĮ 153 straipsnis nustato reikalavimus skundo mokestiniame ginče turiniui. Minėto straipsnio 1 dalis reikalauja, kad skunde, paduodamame mokestiniame ginče, turi būti nurodyta: 1. mokesčio mokėtojo pavadinimas ( vardas, pavardė), identifikacinis numeris ( kodas), adresas; 2. skundžiamas sprendimas, jo surašymo data; 3. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; 4. skundo pareiškėjo reikalavimas.
MAĮ 153 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ( ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą), ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti ( nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.
Minėto straipsnio 4 dalis įpareigoja ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją, gavus skundą patikrinti, ar skundas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.
Nustačius, kad skundas neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui minėtas sprendimas buvo įteiktas ( MAĮ 153 str. 5 d.).
Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą 15 dienų terminą įvykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinėjama ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo dienos. Nurodytų reikalavimų laiku neįvykdžius skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam mokesčių mokėtojui ( MAĮ 153 str. 6 d.).
Analogiški reikalavimai skundo turiniui yra įtvirtinti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-05-19 įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatą 17, 18 ir 19 punktuose.
Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad kartu su 2007m. kovo 30 d. skundu pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, pagrindžiančių skundo reikalavimus. Skundas grindžiamas muitinio įforminimo metu bei mokestinio patikrinimo metu pateiktais dokumentais, tačiau dalis iš šių dokumentų ( sąskaitos faktūros, transporto priemonių nuosavybės liudijimai) įforminti ne valstybine kalba ir muitinio patikrinimo metu pateikti be vertimo į lietuvių kalbą. MAĮ 153 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas reikalavimas, jog mokesčių mokėtojas privalo pateikti skundo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir įrodymus, tai pat pateikti vertimus į lietuvių kalbą, jeigu dokumentai yra surašyti ne valstybine kalba.
Šioje situacijoje, pareiškėjas, skųsdamas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą, skundą grindė dokumentais, pateiktais mokestinio patikrinimo metu ir naujų dokumentų prie skundo neteikė, todėl atsakovas nepagrįstai reikalavo pateikti vertimus į valstybinę kalbą dokumentų , kurių pareiškėjas neteikė, o tokie dokumentai, pažeidžiant MAĮ 153 str. 3 d. nuostatas, Vilniaus teritorinės muitinės buvo priimti ir vertinti kaip įrodymai priimant skundžiamą teritorinės muitinės sprendimą. Iš to seka kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas buvo grindžiamas neleistinais įrodymais. Pažymėtina, kad MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nepateikęs dokumentų ir įrodymų ( taip pat vertimų į valstybinę kalbą) , kuriais grindžiamas skundas, pareiškėjas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo metu.
MAĮ 154 straipsnio 2 dalis nustato, kad vietos mokesčių administratorius gautą mokesčio mokėtojo skundą ir jam nagrinėti reikiamą medžiagą per 3 darbo dienas privalo nusiųsti centriniam mokesčių administratoriui. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimą ginčija tuo pagrindu, jog tretysis suinteresuotas asmuo neteisintai taikė taikytinas šiam ginčui teisės normas, o visi dokumentai ir įrodymai yra pateikti atliekant mokestinį patikrinimą, kurio medžiagą su pareiškėjo skundu Vilniaus teritorinė muitinė privalo pateikti atsakovui, todėl pareiškėjas neprivalo teikti pakartotinai jau pateiktus dokumentus.
Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip pagrįstus.
Pažymėtina, kad skundo reikalavimų suformulavimas yra pareiškėjo teisė. Tik jis gali nuspręsti, kokioje apimtyje skųsti sprendimą. Iš pareiškėjo skundo, pateikto Vilniaus teritorinei muitinei, suprantama, kokius mokesčius pareiškėjas ginčija. Tik nagrinėjant skundą iš esmės , galima įvertinti ar pakankami ir leistini įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą.
Esant situacijai, kai skundžiamas teritorinės muitinės sprendimas yra pagrįstas neleistinais įrodymais, ir jau vien dėl to kyla abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo, centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą formaliais motyvais laikyti skundą nepaduotu ir taip atimti teisę apskųsti sprendimą mokestiniame ginče, o tuo pačiu atimant teisę būti išklausytam, negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu.
Teismas šių aplinkybių nevertino ir neanalizavo, todėl teismo sprendimas naikinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Skundą iš dalies patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. spalio 19 d. sprendimą bei Muitinės departamento 2007 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-267 panaikinti ir perduoti muitinės departamentui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.