Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-417/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-01
Bylos Nr.
1A-215-417/2015
Teisminio proceso Nr.
1-29-1-00152-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
D. D.

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-417/2015

Teisėja Loreta Bajorinienė Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00152-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.10; 2.4.7.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Violetos Miliuvienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorei I. G.,nuteistojo gynėjui Arūnui Skuolevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 194 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas 30 (trisdešimt) parų ir 1 194 Eur (4 125 Lt) bauda.

Iš D. D. priteista Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 137,57 Eur (475 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 28 d., apie 00 val. 24 min., J. B. g., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą rankomis trenkė į Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, taip jį sugadindamas, padarydamas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 137,57 Eur (475 Lt) turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neatskleidė bylos esmės, vienpusiškai ir neobjektyviai įvertino įrodymus, nepašalino abejonių dėl byloje esančių įrodymų rinkimo ir jų procesinio įforminimo teisėtumo, vertindamas byloje esančius įrodymus atsižvelgė tik į prokuroro bei policijos pareigūnų argumentus, bet neatsižvelgė į tuos parodymus, kurie duoda pagrindą abejoti nusižengimo padarymu.

Apeliantas tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, nes 2014-07-28 apklausiant liudytoją J. N., kuri nemoka lietuvių kalbos ir parodymus davė rusų kalba, nedalyvavo vertėjas. Be to, liudytoja J. N. teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta.

Apelianto nuomone, skiriasi liudytojų – policijos pareigūnų R. S. bei D. J. – parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu (tarnybiniai šių asmenų pranešimai), nuo liudijimų, juos apklausiant kaip liudytojus 2014-07-29. Be to, teisme nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie neva matė padarytą baudžiamąjį nusižengimą.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog byloje nėra nustatytas faktas apie viešosios tvarkos pažeidimą, byla buvo nagrinėjama dėl to, kad buvo priešinamasi pareigūnams, o kaltinimas byloje ir nuosprendis priimtas vadovaujantis BK 187 str. 3 d.

Taip pat nurodo, kad buvo pažeista BK 187 str. 4 d. nuostata, nes byloje nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinis ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, įrodymus, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir iš nuteistojo priteisė 137,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė. Gynėjas nurodė, jog teismui nusprendus, kad nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu, prašė švelninti bausmę.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje aptartų ir išanalizuotų įrodymų vertinimu ir pateikia šių įrodymų vertinimą sau palankiu aspektu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs nuteistajam, nereiškia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.

Apeliantas teigia, jog byloje nėra nustatytas faktas apie viešosios tvarkos pažeidimą, byla buvo nagrinėjama dėl to, kad buvo priešinamasi pareigūnams, o kaltinimas byloje ir nuosprendis priimtas vadovaujantis BK 187 str. 3 d.. Teisėjų kolegija atsakydama į šį argumentą pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.). Baudžiamosios bylos duomenimis, D. D. 2014-07-28 pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., kaltinamasis aktas taip pat buvo surašytas ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota teismui dėl D. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., todėl teismas pagrįstai bylą nagrinėjo dėl BK 187 str. 1 d. numatytos veikos, dėl kurios ji buvo perduota teismui. 2014-12-18 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015-01-01, buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, teismo posėdžio metu prokuroras kaltinime nurodytą veiką, padarytą pagal BK 187 str. 1 d., pakeitė į BK 187 str. 3 d. (BPK 255–256 str.) ir toliau teisme byla buvo nagrinėjam dėl veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., padarymo.

Nuteistojo D. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta liudytojų R. S., D. J., J. N. parodymais, policijos automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, garso įrašo apklausos protokolu. D. D. atlikta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. 3 d.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, 2014-07-28 apklausiant liudytoją J. N., kuri nemoka lietuvių kalbos ir parodymus davė rusų kalba, nedalyvavo vertėjas.

Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka (BPK 8 str. 1–2 d.). Liudytojas turi teisę duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba (BPK 81 str. 1 p.). Iš liudytojos J. N. 2014-07-28 apklausos protokolo matyti, kad liudytojos apklausoje dalyvavo ikiteisminio tyrimo skyriaus vertėja V. M., liudytojos duoti parodymai užrašyti lietuvių kalba, po to parodymai garsiai žodžiu išversti ir perskaityti liudytojai rusų kalba, liudytoja juos pasirašė, atliktas vertimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo vertėjos spaudu ir parašu (b. l. 31–33), todėl apelianto argumentai, kad buvo pažeistos liudytojos teisės duoti parodymus savo gimtąja kalba, kad lietuvių kalba užrašyti parodymai jai nebuvo išversti, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apelianto argumento apie tai, kad liudytoja nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, pasisakytina tai, kad pats nuteistasis teisme nepageidavo kviesti ir apklausti liudytojos J. N. ir prašė teismo remtis jos rašytiniais paaiškinimais (b. l. 129). Be to, pažymėtina, kad liudytoja J. N. šaukiama į teisiamuosius posėdžius neatvyko, nors šaukimai jai įteikti tinkamai, įrodymų, pagrindžiančių neatvykimo priežasčių svarbą, nepateikė. Pagal BPK 276 straipsnio nuostatas byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto minima liudytoja buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, o jai vengiant atvykti į teisiamąjį posėdį, pirmosios instancijos teismas liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitė teisiamajame posėdyje. Todėl pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius baudžiamajame procese numatytų įrodymų tyrimo reikalavimus, nėra.

Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų R. S., D. J. duotais parodymais, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, teisiamajame posėdyje policijos pareigūnai dar kartą patvirtino tarnybiniame pranešime, liudytojų apklausos protokoluose nurodytas aplinkybes, byloje nėra nustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, apkalbėti nuteistąjį, norėtų nepagrįstai nubausti jį, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad teisme nebuvo apklausti kiti policijos pareigūnai, teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso normų pažeidimas, jeigu teismo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teismo nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakako išvadai, jog D. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą rankomis trenkė į Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, tokiu būdu jis tyčia sugadino Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį nedidelės 137,57 Eur vertės svetimą turtą, todėl papildomai apklausti apelianto nurodytus asmenis nebuvo jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad kiti policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko vėliau, todėl apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes jie nebūtų galėję ką nors nurodyti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pažeista BK 187 str. 4 d. nuostata, nes byloje nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais) gali būti pradedamas ir tęsiamas tik esant dėl to aiškiai išreikštai nukentėjusiojo valiai, įtvirtintai atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Nesant tokio procesinio dokumento, ikiteisminis tyrimas nurodytais atvejais gali būti atliekamas tik prokuroro reikalavimu, kuris turi būti išreikštas motyvuotu sprendimu, pagrindžiančiu, kad minėtos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar kad jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų (LAT nutartis 2K-26/2014).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje D. D. buvo pradėtas 2014-07-28 pagal tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) 1 dalyje, padarymo. Kadangi sugadintas turtas – automobilis – priklauso Tauragės apskrities VPK, tai Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojas, laikinai vykdantis viršininko funkcijas, M. B. 2014-07-29 pateikė pareiškimą, jame nurodė, kad D. D. 2014 m. liepos 28 d., apie 00 val. 24 min., J. B. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis išdaužė Tauragės apskrities VPK priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, Tauragės apskrities VPK padaryta 475 Lt turtinė žala. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas esant vienam iš BPK 167 str. 1 d. minimų procesinių dokumentų – nukentėjusio Tauragės rajono VPK pareiškimui, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 d. buvo vykdomas neteisėtai ir buvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalis nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už baudžiamojo nusižengimo, numatytos BK 187 str. 3 d., padarymą, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą tyčia, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigus nuo alkoholio, tai turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui, įvertino nuteistojo asmenybę – 2008-12-23 teistas už neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 2 d., teistumas neišnykęs, paskirta bauda nesumokėta, baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų – baudų – taip pat nėra sumokėjęs. Teisiamajame posėdyje D. D. nurodė, kad baudų mokėti neketina.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis iš ankstesnių paskirtų bausmių – baudų – išvadų nepadarė, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti, pakeisti netinkamą gyvenimo būdą bei paklusti įstatymams nelinkęs, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus arešto bausmę.

Visi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas D. D. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir dydį, todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir paskirti švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.

Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą valstybei priteisti 26,06 EUR, turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą D. D. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Violeta MiliuvienėSavinijus Katauskas