- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-696-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Algirdas Gailiūnas
- Trečiasis asmuo
- D. P., Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Atsakovas
- S. P., A. P., V. P.
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-696-370/2008
Teisėja D .Žukauskienė Procesinio sprendimo kategorija 20.2; 114.5; 50.11.4 (S)
2008 m. spalio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. P., išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-341-328/2008 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams S. P., A. P., V. P., V. P. dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo, tretieji asmenys Vaiko teisių apsaugos tarnyba, D. P., bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-30 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo S. P. 1665,36 Lt nuomos mokestį už naudojimąsi gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti atsakovus. Nurodė, kad Klaipėdos miesto valdybos 1991-09-28 potvarkiu Nr. 223 atsakovui S. P., tuo metu dirbusiam Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate, buvo išnuomotas tarnybinis vieno kambario, 32,69 kv. m bendro ploto butas. 1994-05-19 S. P. iš tarnybos buvo atleistas. Kadangi tarnybinė gyvenamoji patalpa atsakovui buvo išnuomota tarnybos laikotarpiui, atsakovas buvo įspėtas atlaisvinti gyvenamąją patalpą ir grąžinti raktus buto savininkui. Šiuo metu ieškovui yra žinoma, kad atsakovas suteikta patalpa nesinaudoja, pernuomojo ją kitiems asmenims, atsakovo šeima daugiau kaip 3 metus nesinaudoja būstu (yra aktas), V. P. (nepilnametis) nesimoko Lietuvoje, todėl prašo iškeldinti atsakovą ir jo šeimą iš socialinio būsto bei priteisti nuomos mokestį, kurį vertina kaip savivaldybės negautas pajamas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ieškinio, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą. Atsakovai planuoja grįžti į Lietuvą, todėl turimas būstas jiems yra būtinas. V. P. yra nepilnametis asmuo, todėl teismas privalo atsižvelgti į jo interesus. Nepilnamečio iškeldinimas prieštarautų visoms teisės norminiuose aktuose įtvirtintoms ir saugomoms vaikų teisėms.
Tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, jam suteiktas tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusas. Rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad šiame bute atsakovai nuo 2004 m. faktiškai negyvena. Tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tačiau iš šalių konkliudentinių veiksmų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai. 2003-12-04 Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu nuo 2004-03-01 įvestas patalpų nuomos mokestis, kuris taikomas visoms savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų mokėję šį mokestį. Jeigu nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kadangi atsakovas ir jo šeima faktiškai ieškovui priklausančiame bute negyvena, nemoka nuomos mokesčio, ir įvertinus tai, kad socialinio būsto paskirtis yra tenkinti asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, realius poreikius, o atsakovas tokio poreikio Lietuvoje neturi nuo 2004 m; yra net pernuomojęs šį būstą kitiems asmenims, pripažintina, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas iškeldinant nurodytus asmenis ir priteisiant iš atsakovo nemokėtą nuomos mokestį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-30 sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas. Pagal CK 6.576 str. reglamentuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sampratą, nuomininkas įsipareigoja išnuomotoje gyvenamojoje patalpoje ne gyventi, o naudotis ja pagal paskirtį. Nors atsakovas yra laikinai išvykęs iš Lietuvos, tačiau 3–4 kartus per metus su šeima grįžta į Lietuvą ir naudojasi gyvenamąja patalpa, ją prižiūri, remontuoja, moka mokesčius. Be to, bute yra laikomi namų ūkio ir šeimos narių asmeniniai daiktai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nemoka mokesčių, yra įsiskolinęs už paslaugas ar gyvenamąją patalpą yra pernuomojęs. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.579 str. nuostatas, nurodydamas, jog ir nesant tarp šalių nuomos sutarties, galima teigti, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai. Šioje teisės normoje vienareikšmiškai nurodoma, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma tik raštu. Tokiu atveju, kai nuomininkas turi nepilnamečių vaikų, nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti ar nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas. Kadangi atsakovas su šeima nėra užėmęs patalpų savavališkai, nuomos teisiniai santykiai tarp šalių turėjo būti įtvirtinti rašytine nuomos sutartimi. Skundžiamu sprendimu teismas ignoravo nepilnamečio V. P. interesus, nes nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Kadangi tarp šalių nuomos sutartis nebuvo sudaryta, teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą priteisti nuomos mokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje yra ne vienas patikrinimo aktas, kurie patvirtina, jog ginčo gyvenamojoje patalpoje gyvena pašaliniai asmenys. Nuomotojo leidimo subnuomoti minėtą patalpą atsakovas nėra gavęs. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sumokėtą nuomos mokestį.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovė vadovaudamasi CK 6.499 str. 3 dalies ir CK 6.620 straipsnio nuostatomis prašė iškeldinti atsakovus iš tarnybinės gyvenamosios patalpos – buto adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti nuomos mokestį. Nurodė, kad minėta gyvenamoji patalpa atsakovui S. P. buvo išnuomota tarnybos laikotarpiu, atsakovas iš tarnybos Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate buvo atleistas 1994-05-19, todėl privalo gyvenamąją patalpą atlaisvinti ir sumokėti nuomos mokestį.
Ieškovės ieškinyje nurodyta, kad atsakovas su šeima teisę apsigyventi ginčijamame bute įgijo Klaipėdos miesto valdybos 1991-09-28 potvarkio Nr. 223 pagrindu. Tuo metu atsiradę nuomos civiliniai teisiniai santykiai buvo reglamentuoti 1964 m. CK ir Butų kodekse (galiojo nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d.). Tam, kad atsirastų tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, privalėjo būti visos šios įstatyme nustatytos sąlygos: specialus nuomos sutarties objektas – patalpos, turinčios tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą; specifinės sutarties šalys – darbovietė (įstaiga, organizacija) ir darbuotojas; speciali sutarties įforminimo tvarka – rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų (Liaudies deputatų) tarybos vykdomojo komiteto sprendimu priskiriant patalpas tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondui ir suteikiant jas nuomininkui pagal vykdomojo komiteto išduodamą specialų orderį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2007).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo butas turi tarnybinio buto statusą, nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad nuomos teisinių santykių atsiradimo metu ginčo butas buvo priskirtas tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondui, nėra net ieškovės nurodyto nuomos teisinių santykių pagrindo – Klaipėdos miesto valdybos 1991-09-28 potvarkio Nr. 223, taip pat nėra sutarties, kurios nuostatomis ieškovė remiasi savo reikalavime išsikelti (b. l. 6), ar orderio. Nors pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti buto tarnybinį statusą bei buto suteikimo atsakovui pagrindą patvirtinančius dokumentus (b. l. 97), tačiau išnagrinėjo bylą nesant šių įrodymų. Ieškovės pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-08-28 sprendimas Nr. 1-280 dėl savivaldybės tarnybinių patalpų sąrašo patvirtinimo negali patvirtinti ginčo butą turėjus tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą 1991-09-28–1994-05-19 laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas juo vadovavosi nepagrįstai (CPK 180 str.). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip su ginčo dalyku yra susijusi teismo nagrinėta aplinkybė, jog atsakovai šiuo metu ginčo bute faktiškai negyvena.
Tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinis statusas nulemia tokia patalpa besinaudojančių asmenų teisių į šią patalpą pasibaigimo pagrindus. Šios patalpos skiriamos apgyvendinti darbuotojams, kai tokio apgyvenimo būtinumą nulemia darbo (tarnybos) pobūdis. Nutrūkus darbo (tarnybos) santykiams, pasibaigia naudojimosi tokiomis patalpomis teisė. Jeigu asmenys iš tarnybinių patalpų neišsikelia, atsiranda pagrindas juos iškeldinti. Reikalavimas iškeldinti – savininko, teisėto valdytojo daiktinės teisės gynimas, reikalaujant grąžinti jo daiktą – tarnybines gyvenamąsias patalpas – iš neteisėto valdymo, kai pasibaigia darbo ar tarnybos santykiai ir išnyksta teisinis pagrindas naudotis tokia patalpa.
Pažymėtina, kad įstatymas numato išimtis, kuomet iškeldinamiems iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniams asmenims gali būti suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos (CK 1964 363 str., Butų kodekso 105 str.). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovo atleidimo iš tarnybos metu nebuvo šiuose teisės aktuose nustatytų aplinkybių, byloje netgi nenustatytas atsakovo atleidimo iš tarnybos pagrindas, kuris taip pat gali nulemti ieškovės ieškinio pagrįstumą (CK 363 str. 6 p., Butų kodekso 105 str. 8 p.), nes civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam teisės aktui, automatiškai neišnyksta, jos gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai šis aktas yra panaikinamas vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos teisės ir pareigos išnyko nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2001).
Taip pat pažymėtina, kad nuo bylos baigties priklauso nepilnamečio atsakovo V. P. teisė į gyvenamąjį būstą, todėl teismas privalėjo rinkti įrodymus savo iniciatyva (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 ir 5 p., CPK 179 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, t. y. nesivadovavo gyvenamosios patalpos atsakovui suteikimo ir tarnybinių santykių pasibaigimo metu galiojusių Butų kodekso ir 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 177 str. 1 d., 179 str., 180 str., 185 str. 1 d.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 260 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėtini iš naujo (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.