- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 1-367-899/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30106-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus: 1) 2010-11-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) 2012-05-07 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 3) 2014-01-20 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 32 parų areštu; 4) 2015-01-06 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu; 5) 2015-02-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 90 parų arešto bausme; 6) 2015-08-25 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 60 parų areštu; 7) 2015-12-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 8) 2016-05-06 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 11 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2017 m. birželio 17 d. apie 7.40 val. bendro naudojimo patalpoje - virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį nukentėjusiajam R. J., tokiais veiksmais padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosikaulio lūžį, nes nosikaulio lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini). bendrabutyje, R. - kitur. Apie šeštą valandą ryto parėjo R., jo sugyventinė G. ir dar jo draugas V.. Jis išėjo iš kambario, sakė jiems kad būtų tyliau. Nuėjo atsigerti kavos. G. jam pradėjo priekaištauti, pradėjo ginčytis. Tuo metu buvo tiek jis, tiek R. buvo neblaivūs. R. jam sudavė, su juo pasirito ant žemės. Jis R. sudavė vieną kartą kumščiu į nosį. Sutinka, kad sulaužė R. nosį, jam bėgo kraujas. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Konfliktas įvyko virtuvėje. G. ir V. galėjo visko ir nematyti. Konfliktas įvyko labai greitai. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Pripažįsta, kad pasikarščiavo. Sudavė smūgį, nelaukdamas antro smūgio iš R.. Nuo R. smūgio iki šiol kleba dantys. Dėl nukentėjusiojo veiksmų pareiškimo nerašė. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, jis atleido. Yra dirbantis, turi draugę, bando kurti šeimą. Alkoholį vartoja retai, nes turi skrandžio opą. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes V. S. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. S. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- nukentėjusiojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-06-17 apie 8 val., būnant (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, su ten buvusiu vaikinu įvyko konfliktas, kurio metu tas vaikinas ranka vieną kartą sudavė jam į veidą. Dėl ko sudavė, nežino, įvykio metu buvo išgėręs. Atvykę medikai įtarė, kad gali būti sulaužyta nosis, todėl jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur padarė rentgeno nuotraukas, lūžių nerado, jam liepė laukti priėmimo skyriuje, tačiau jis iš ten išėjo savavališkai, nesulaukęs apžiūros. Dėl minėto įvykio niekam pretenzijų neturi, pareiškimo nerašė, smulkiau įvykio aplinkybes aiškinti atsisako. Į teismo medicinos tarnybą nesikreips bei prašo nutraukti tyrimą (1 t., b. l. 24); 2017-10-31 papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad 207-06-17 ryte, būnant (duomenys neskelbtini), bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje, kartu su G. M., V. Š., į virtuvę atėjo pažįstamas V., kuris gyvena bendrabutyje. Jis atsisėdo prie stalo, tačiau jie nebendravo. Vėliau V. pradėjo kabinėtis prie jo draugės G., ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tai jis priėjo ir paklausė: „ko tu šliuchin“. Tada V. ranka vieną kartą trenkė į nosį. Po smūgio jie susistumdė. Ar jis V. sudavė neatsimena, buvo neblaivus. Kas iškvietė policiją, nežino (1 t., b. l. 99); 2017-11-20 papildomos apklausos metu R. J. parodė, kad V. jokių pretenzijų neturi. Kadangi įvykio metu buvo stipriai girtas, tai visų aplinkybių gerai neprisimena. Ar V. sudavė kokį smūgį, nepamena, bet galėjo būti, kad ir sudavė. Kažkuriuo momentu V. jam trenkė į veido sritį, pataikė į nosį, po to jie susistumdė. Viskas įvyko labai greitai, dėl savo neblaivumo įvykio sekos tiksliai nusakyti negali (1 t., b. l. 102); 2017-12-20 papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2017-06-17 ryte, apie 8 val. kartu su savo sugyventine G. M., draugu V. Š. ir G. drauge J. ėjo pas J. į namus, kuri gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Visi ėjo po G. gimtadienio, kokiu tikslu nepamena, nes jau buvo stipriai girti, gali būti, kad ėjo J. palydėti ar pratęsti baliaus. Užėjo į antrame aukšte, kur ir yra J. butas, esančią bendrojo naudojimo virtuvę, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo stipriai girtas, tai tiksliai visų aplinkybių nepamena. Būnant virtuvėje, atėjo vyras, kaip suprato to aukšto gyventojas, nes jis į virtuvę užėjo su chalatu. To vyriškio jis nepažįsta, tik paskui sužinojo, kad tai V.. Vyras taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus. Tarp G. ir to vyro kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, nepamena. Žodinio konflikto metu tas vyras ėmė negražiai vadinti G., ją įžeidinėti, kas jam nepatiko. Kuris kuriam pirmas trenkė smūgį, jis neprisimena, bet gali būti, kad jis pirmas, nes V. įžeidinėjo jo sugyventinę. Kai V. sudavė jam vieną smūgį į veido sritį ir pataikė į nosį, jam iš nosies ėmė bėgti kraujas. Po suduotų smūgių abu apsistumdė, tačiau daugiau vienas kitam smūgių nesudavė. Viskas vyko bendrojo naudojimo virtuvėje. Besistumdant kažkas juos išskyrė, tačiau nepamena kas. Ar tuo metu, kai buvo suduotas smūgis, virtuvėje buvo G. ir V., jis nepamena, neatkreipė dėmesio, viskas įvyko labai greitai. J., jo manymu, tuo metu nebuvo, ji jau anksčiau buvo nuėjusi iki savo buto. Kai pradėjo bėgti kraujas, jis ėjo į bendro naudojimo vonią, kuri randasi taip pat antrame aukšte. Virtuvė yra įėjus į antrojo aukšto koridorių po dešine puse, o vonia - po kaire puse. Eidamas koridoriumi iki vonios, jo manymu, nieko nesutiko, bet tiksliai to pasakyti negali. Išėjus iš vonios pamatė, kad yra atvykę pareigūnai, kas juos iškvietė, nežino. Pamena, kad tuo metu jau buvo atėjusi ir J., buvo ir G. su V., pašalinių asmenų nebuvo. Atvažiavus greitajai med. pagalbai, jį išvežė į ligoninę, kur buvo suteikta būtinoji pagalba ir liepė dar palaukti koridoriuje, tačiau jis iš ligoninės pasišalino, pas med. ekspertus nesikreipė. Dėl minėto įvykio pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš (2 t., b. l. 23-26);
- liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-06-17 ryte, apie 8 val. kartu su savo sugyventiniu R. J. ir draugais V. Š. ir J. Š. ėjo iki J. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo visi stipriai girti, nes iš vakaro šventė jos gimtadienį. Pabuvę kažkiek pas J. bute, ji, R. ir V. nusprendė eiti parūkyti į bendrojo naudojimo virtuvę, kuri yra tame pačiame aukšte, J. tuo metu pasiliko bute, bet sakė, jog tuoj ateis. Rūkant į virtuvę atėjo V. ir atsisėdo prie stalo, kuris gyvena tame pačiame bute, kuriame ji gyveno anksčiau. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis ėmė prie jų kibti, ko čia atėjo, tai ji jam atsakė, kad tylėtų, nes jie atėjo į svečius. Kad V. neblaivus, matėsi akivaizdžiai, jis ėmė ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėti, kas nepatiko R.. Žodinio konflikto metu V. išėjo iš virtuvės, kaip suprato nuėjo į tualetą, o ji tuo metu nusisuko, o atsisukusi pamatė, kad R. bėga kraujas iš nosies. Kaip suprato, jam trenkė V., tačiau suduodant smūgį nematė, taip pat nematė, ar R. sudavė. Jie abu susikibo, apsistumdė, juos išskyrė, tuo metu tikrai nei vienas jokių smūgių nesudavė. Nenorėdama, kad įvyktų dar didesnis konfliktas, nes visi buvo neblaivūs, ji iškvietė policiją. Policiją iškvietė tuo metu, kai pamatė, kad R. bėga iš nosies kraujas. Tuo momentu, kai kvietė policiją, išėjo į koridorių. Sugrįžusi, jiems stumdantis, stojo jiems abiem į tarpą, R. atstūmė toliau nuo V.. R. nuėjo į bendrojo naudojimo vonią praustis. Visas konfliktas ir apsistumdymas įvyko virtuvėje. R. einant į vonią, paskui norėjo eiti ir V., ji tik pasakė „baikit, gana“, tai V. nuėjo į savo butą ir, prasidaręs duris, dar kažką šūkavo, tačiau niekas į jį nekreipė dėmesio. Tada ji paskambino į policiją antrą kartą bendruoju pagalbos numeriu 112, kad pagalba nebereikalinga, kad jie nebevažiuotų. Ką sakė skambindama, tiksliai pokalbio nepamena, bet gali būti, kad pasakė, jog moterys pačios apgina savo vyrus, matomai turėjo galvoje tai, kad V. su R. besistumdančius pati išskyrė. Policija vis tiek atvyko. Kokiu momentu iš savo kambario išėjo J., tiksliai pasakyti negalėjo, bet tikrai jau po viso įvykio. Kitų pašalinių asmenų nei koridoriuje, nei virtuvėje nebuvo. Buvo jau stipriai išgėrusi, tai tiksliai visų aplinkybių nepamena. Kadangi buvo susinervinusi ir šūkavo, tai policijos pareigūnai ją išvežė į komisariatą ir surašė protokolą už girto pasirodymą viešoje vietoje. R. išvežė GMP į ligoninę, kas iškvietė GMP, ji nežino, atrodo, kad pareigūnai (2 t., b. l. 27-30);
- liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-06-17 ryte kartu su G. M., R. J. ir G. drauge vardu J., kurios pavardės nežinojo, o dabar žino, kad ji L. - Š., ir kuri gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, ėjo pas ją į namus po G. gimtadienio. Pasiliko bendro naudojimo virtuvėje, kuri randasi antrame aukšte, kadangi norėjo parūkyti. Kadangi jau buvo stipriai išgėręs, tai visų aplinkybių neprisimena. Jo manymu, J. nuėjo į savo butą, nes jos nebematė. Ar virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, jis nepamena, bet su savimi tikrai dar turėjo. Būnant virtuvėje, atėjo nepažįstamas jaunuolis, jį vadino V., tai, kaip suprato, kartu su juo buvę asmenys jį pažinojo. Jis atsisėdo prie stalo ir žodžiais ėmė kabinėtis prie G., vadinti ją kurva ir panašiai, o G. grasino jį išmesti iš buto, nes gerai pažįsta to buto, kuriame gyvena V., šeimininkę. Žodis po žodžio tarp visų buvusių įsiplieskė žodinis konfliktas. Tuo metu niekas niekam jokių smūgių nesudavė, visi aprimo, o jis nuėjo į tualetą, esantį tame pačiame aukšte. Išėjęs iš tualeto, koridoriuje, netoli virtuvės sutiko R., kuris buvo ranka susiėmęs už nosies, jam iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu koridoriuje daugiau nieko nebuvo. Paklausus, kas nutiko, jis pasakė, kad jam sudavė V.. Kas tarp jų įvyko jam išėjus į tualetą, jis nežino, todėl nieko paaiškinti negali, kas kam sutrenkė ir į kurią vietą. Būdamas tualete, jokių riksmų negirdėjo. Jo manymu, R. ėjo praustis į prausyklą, tačiau tiksliai to teigti negali, viską prisimena, kaip per miglą. Kai išėjo iš tualeto, V. nebematė, kažkas pasakė, kad atvažiuos policija, reikia jos sulaukti, tačiau kas policiją iškvietė, jis nežino. Policijos laukė antrame aukšte, ėjo dar į koridoriaus gale esantį balkoną parūkyti, tuo metu prie jų prisijungė J.. Atvykus policijai, koridoriuje pamatė V., kuriam ant veido buvo pabrozdinimai, kurių prieš tai nebuvo. R. išvežė GMP, o kadangi G. šaukė, tai pareigūnai ją išsivežė į komisariatą, nes jos nei pareigūnams, nei jiems nuraminti nepavyko. V. taip pat išsivežė pareigūnai. Įvykio metu visi buvo neblaivūs, V. taip pat (2 t., b. l. 31-34);
- Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. 2017-06-17 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d., nes 2017-06-17 iš ligoninės gautas pranešimas, kad dėl nosies kaulų lūžimo GMP ekipažo iš (duomenys neskelbtini), atvežtas neblaivus (2,27 prom.) R. J. (1 t., b. l. 4);
- 2017-06-17 įvykio apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, jog pirmoje laiptinėje, ant laiptų, tarp pirmo ir antro aukšto bei antro aukšto laiptų, aikštelėje stebimi kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 6-12);
- asmens blaivumo testas, kuriame nurodyta, jog 2017-06-17, 08.36 val. V. S. nustatytas 1,99 prom. girtumas (1 t., b. l. 16);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. J. nustatytas nosikaulio lūžis. R. J. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš 2017-06-17 kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. R. J. nustatytas sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu kontaktuojant su kietu buku daiktu. R. J. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 47-48);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. J. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2017-06-17; neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir papildomos užduoties įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas, nustatytas R. J., gali būti padaromas ir papildomos užduoties įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (1 t., b. l. 108);
- 2017-11-21, 2017-11-22 kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, jog apžiūrėti ir išklausyti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriuose užfiksuoti 2017-06-17, 07.35 val. ir 07.38 val. informacinėje sistemoje gauti pranešimai dėl muštynių adresu, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi moteris kviečia pagalbą, nes vyrai mušasi, girdisi konflikto garsai, o vėliau moteris teigia, jog nebereikia nei policijos, nei greitosios, nes pačios apsigynė savo vyrus (1 t., b. l. 88-89, 93-94);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog V. S. nustatyti odos nubrozdinimai veide; sena žaizda dešinės plaštakos II delnakaulio distalinėje dalyje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2017-06-17 V. S. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, sumušimas sužalojimu nevertinama, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais nusiskundimais ir nėra patvirtintos objektyvaus radiologinio ir neurochirurginio/neurologinio ištyrimo duomenimis. V. S. nustatyti kūno sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 53-54);
- 2017-12-19 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl V. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi negautas V. S. skundas (2 t., b. l. 8-9).
Paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas 2017 m. birželio 17 d. atlikus smurtinius veiksmus R. J. atžvilgiu, nukentėjusiojo ikiteisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie V. S. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojų G. M. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvados, kuriose užfiksuoti R. J. sužalojimai, ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2017 m. birželio 17 d. apie 7.40 val. bendro naudojimo patalpoje - virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį nukentėjusiajam R. J., tokiais veiksmais padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosikaulio lūžį, nes nosikaulio lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis V. S., atlikdamas smurtinius veiksmus R. J. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, todėl veikė tyčia. Kaltinamojo V. S. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį R. J. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas aštuonis kartus teistas (1 t., b. l. 162-170), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 173-181), dirbantis (1 t., b. l. 172). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. S., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip žymiai mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pastebėtina, kad V. S. teisme kaltę pripažino visiškai, neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, yra gana jauno amžiaus, dirbantis. Nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi. V. S. atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Konflikto eigai turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo elgesys. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 10 p.).
V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 155-156) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,64 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 14-15). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (2 t., 16-18 b. l.), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo R. J. sveikatai buvo padaryta V. S. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 42,64 Eur - priteistina iš V. S..
– kompaktinė plokštelė su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, esanti prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. S. nustatyti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą V. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:
- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš V. S. 42,64 Eur (keturiasdešimt du eurus šešiasdešimt keturis euro centus) už nukentėjusiajam R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
- kompaktinę plokštelę su garso įrašu, esančią prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.