Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. K. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutarties, kuria P. M. K. skundas atmestas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1381-2025 paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1381-2025 P. M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. liepos 9 d. apie 14.00 val. į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko maršrutinis autobusas AVTOBUS-TUR, valstybinis Nr. AP34717, kuriuo vyko keleivis, Vokietijos Respublikos pilietis P. M. K.. Minėtas asmuo deklaravo, kad gabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba taikomi draudimai ir apribojimai. Degtinė „Brest Litovski“ 0,5 l ir degtinė „Legenda Belarusi“ 0,5 l, kurių vertė 16,03 Eur. Taip įveždamas (importuodamas) į Sąjungą iš Baltarusijos (arba Baltarusijos kilmės) prekes, kurios įrašytos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) XXVII priedą ir kurias draudžiama importuoti į Sąjungą, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 ra straipsnio 1 dalį. Jam skirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daiktų (dviejų butelių degtinės) konfiskavimas.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimu P. M. K. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutartimi P. M. K. skundas atmestas ir Institucijos nutarimas palikta galioti.

3. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rajono rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutarimu P. M. K. pateikė apeliacinį skundą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui P. M. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutartį, peržiūrėti jam paskirtos nuobaudos – baudos ir prekių konfiskavimo sprendimo teisėtumą, atlyginti teismo išlaidas.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į 2006 m. gegužės 18 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006, pakeitimus, vėlesnę 2024 m. birželio 29 d. Europos Tarybos reglamento (ES) Nr. 2024/1865 redakcijos 1a straipsnio 3 dalį, lygiai taip pat, kaip Šalčininkų pasienio kontrolės punkto muitininkai. Nesuprantama muitinės atstovo pozicija nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, pagrįsta ne aiškiai nurodytais teisės aktų punktais ir straipsniais, o vertinamaisiais teiginiais ir samprotavimais apie alkoholį kaip produktą, kuris nėra pirmo būtinumo prekė žmogui, o tai reiškia, kad jam (jo nuomone) neturėtų būti taikoma išimtis, numatyta la straipsnio 3 punkte. Toliau nurodoma, kad yra prekių sąrašas, kurioms taikoma išimtis, nenurodant, kur šis sąrašas paskelbtas ir kas jį patvirtino. Lietuva yra ES valstybė narė, todėl importuojant prekes iš trečiųjų šalių taikomos tos pačios bendrosios Europos Sąjungos įvežimo ir muitinės formalumų taisyklės. ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę Lietuvos teisę. Tranzitas su gabenamu alkoholio kiekiu yra teisėtas ir leistinas, su sąlyga, kad neviršijamos neapmuitinamos normos ir negabenamos kitos sankcionuotos prekės, ko nebuvo. Pagal Europos šaltinius, jis galėjo pasinaudoti šia norma, jo alkoholio gabenimas atitiko standartines ES neapmuitinamas normas, nebuvo komercinio pobūdžio. Gabeno leistiną 1 litro kiekį asmeniniame bagaže, jo neslėpė. Gabeno išimtinai asmeniniam naudojimui. Be to, gabenamas alkoholis nebuvo skirtas vartoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o buvo gabenamas tranzitu į Vokietijos teritoriją. Todėl teismo argumentus, pateiktus 14 punkte dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, siekiant sumažinti jo vartojimą ir prieinamumą, laiko nesusijusiais su byla.

4.2. Lietuvos Respublikos muitinės institucijų interneto svetainėse buvo prieštaringa ir klaidinanti informacija. Laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 9 d., administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, iki 2025 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muitinės departamento interneto svetainėje, informacijoje asmenims, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką, buvo leidžiama įvežti 1 litrą stipraus alkoholio. Nors kita publikacija Lietuvos muitinės interneto svetainėje 2025 m. spalio 28 d. liudijo apie visišką draudimą.

4.3. Skunde nurodoma, kad padarytas teisės pažeidimas, jei toks iš tikrųjų buvo, turi būti aiškiai pagrįstas ir įrodytas. Teismui turėjo būti pateikti visi dokumentai, teisės aktai, jų ištraukos, paskelbti dokumentai iš muitinės svetainės, prekių, kurių vežimas draudžiamas ar leidžiamas, sąrašai su aiškiomis tų ar kitų dokumentų datomis ir galiojimo terminais. Su šiais dokumentais jis taip pat turėjo teisę susipažinti ir išreikšti savo nuomonę. Dėl to jis turėjo teisintis, pateikti savo nekaltumo įrodymus ir teisės aktais pagrįsti savo veiksmų teisėtumą. Mano, kad teisme nepriimtina, jog muitinė, pritaikiusi administracinę nuobaudą, vietoj aiškių teisės pažeidimo įrodymų pateikimo, teismui dėstytų savo samprotavimus, nuomones ir aiškintų teisės akto veiksmus iš savo požiūrio į tam tikros vežamos prekės savybes, jos reikšmę žmogaus socialiniame gyvenime. Teismui neturėtų būti svarbu, kokią prekę žmogus vežė, o ar jis turėjo teisę tai daryti. Susidarė įspūdis, kad teismas priėmė vienos šalies poziciją.

4.4. Skunde teigiama, kad jis yra teisėsaugos reikalavimus gerbiantis asmuo, (duomenys neskelbtini) pilietis. Jo pagrindinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) miestas. Yra vedęs Baltarusijos pilietę. Nuo (duomenys neskelbtini) metų kelis kartus per metus kertu Lietuvos Respublikos sieną, vykdydamas tranzitą iš Baltarusijos į Vokietiją. Panašių incidentų niekada nebuvo. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, mano, kad jam inkriminuotas teisės pažeidimas teisme nebuvo įrodytas, todėl su teismo sprendimu palikti muitinės nutarimą dėl administracinės nuobaudos – baudos ir prekių konfiskavimo – nepakeistą, nesutinka.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti 2025 m. kovo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartį nepakeistą ir P. M. K. skundo netenkinti.

5.1. Su skundo argumentais Institucija nesutinka ir pažymi, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei aplinkybes, konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ir teismo nutartyje konstatuota, kad P. M. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Teismas Nutartyje nurodė, kad P. M. K. nurodomas Tarybos Reglamentas Nr. 2024/1865 yra sudėtinė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dalis, kuri yra inkorporuota į aktualią pastarojo Reglamento redakciją. Svarbu tai, kad tiek Institucija, tiek teismas, taikydamas 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 vadovavosi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusia šio Reglamento redakcija su visais tuo metu galiojusiais pakeitimais ir papildymais, vienas iš kurių yra 2024 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2024/1865, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Todėl P. M. K. minima išimtis yra numatyta 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006 ir sprendžiant dėl P. M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn Institucija ir teismas pagrįstai vadovavosi būtent šiuo Reglamentu, o ne asmens minėtu pakeitimu.

5.2. Vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1 ra straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas pirkimams Baltarusijoje, kurie yra būtini Sąjungos ir valstybių narių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, įskaitant delegacijas, ambasadas ir misijas, veikimui arba asmeniniam valstybių narių piliečių ir jų artimiausių šeimos narių naudojimui. Teismas sutikto su Institucijos pozicija, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Nurodyto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras siekis mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančius teisės aktus, alkoholiniai gėrimai nėra laikomi prekėmis, kurios yra būtinos asmeniniam naudojimui, todėl nurodyta Reglamento išimtis gabenant alkoholinius gėrimus, nepaisant jų nedidelio kiekio, nėra taikoma.

5.3. Institucija sutinka su Teismo pozicija, kad pagal 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1ra straipsnio 4 dalį, valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti prekių, kurios skirtos į Sąjungą vykstančių fizinių asmenų ar jų artimiausių šeimos narių griežtai tik asmeniniam naudojimui, yra tik tiems asmenims priklausantys asmeniniai daiktai akivaizdžiai neskirti parduoti, importą. Tačiau Apeliantas dėl tokio leidimo nesikreipė. Be to, ši teisės norma palieka diskreciją kiekvienai Europos Sąjungai priklausančiai šaliai savo nacionalinėje teisėje nuspręsti kokias prekes leisti įsivežti iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos nepaisant galiojančio draudimo pagal 1ra straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-05-29 nutarimu Nr. 396 patvirtintas Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašas, į kurio 22 punktą įtraukti nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas. Taigi vykdamas į kitą šalį asmuo turi pats pasidomėti kokias prekes leidžiama įvežti būtent į tą šalį, ieškodamas informacijos tos konkrečios šalies oficialiose kompetentingų institucijų interneto svetainėse. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos muitinės portale yra pateikiama aktuali informacija apie ribojimus ir draudimus, taikomus prekėms, gabenamoms iš trečiųjų šalių, kuriomis laikomos šalys, nepriklausančios Europos Sąjungai. Dėl alkoholio ir cigarečių įvežimo iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos yra atskirai nurodyta, kad „alkoholio produktų (stipriųjų gėrimų, kurių alkoholio koncentracija yra mažesnė negu 80 proc.) (KN kodas 2208), cigarų, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, cigarilių ir cigarečių su tabaku arba tabako pakaitalais (KN kodas 2402) bei kitų prekių, nurodytų Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 XXI priede (31 straipsnis) ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 XXVII priede (1ra straipsnis), importas iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos yra draudžiamas“ (https://muitine.lrv.lt/lt/privatiems-asmenims/atvykstant-is-treciuju-saliu/). Dėl Apelianto teiginio, kad pateikta informacija esą prieštaringa, pažymėtina, kad, jeigu apeliantas, kaip nurodo, nesuprato informacijos turinio dėl galimo prieštaringumo, jis turėjo pareigą iš anksto oficialiai kreiptis į muitinę dėl išaiškinimo prieš vykdamas į muitinės kontrolės postą.

5.4. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, patikrinęs Vilniaus teritorinės muitinės priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nutartimi konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nuobauda paskirta vadovaujantis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti skunde nurodytais argumentais

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį peržiūrėti jam paskirtos nuobaudos – baudos ir prekių konfiskavimo sprendimo teisėtumą, atlyginti teismo išlaidas.

7. Nagrinėjamu atveju P. M. K. Institucijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1381-2025 nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. liepos 9 d. apie 14.00 val. į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko maršrutiniu autobusu ir gabeno prekes, kurioms vežti taikomas draudimas, t. y. degtinę „Brest Litovski“ 0,5 l ir degtinę „Legenda Belarusi“ 0,5 l, kurių vertė 16,03 Eur. Taip įveždamas (importuodamas) į Sąjungą iš Baltarusijos (arba Baltarusijos kilmės) prekes, kurios nuo 2024 m. liepos 1 d. įrašytos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XXVII priedu ir kurias draudžiama importuoti į Sąjungą, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 ra straipsnio 1 dalį. Jam skirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daiktų (dviejų butelių degtinės) konfiskavimas.

8. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo pozicija, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo leistini ir teisėti remiantis Europos Sąjungos teise. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, dispozicija yra blanketinė, numatanti atsakomybę už kitų, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių, pažeidimus. Kaip pagrįstai nurodyta ir Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, P. M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn nesilaikė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kurio 1ra straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. XXVII priede į 1ra straipsnyje nurodytų prekių, leidžiančių Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, sąrašą Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodu 2208 įtrauktas nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai. Būtent tokias prekes ir vežėsi P. M. K.. Šie ribojimai į Reglamentą įtraukti dar 2024 m. liepos 1 d. Priešingai nei nurodoma skunde, prekių, kurias asmenys prasiveža pro Lietuvos Respublikos sieną iš trečiųjų šalių, pobūdis yra reikšmingas ir negali nebūti svarbus, būtent dėl to, kad tam tikroms prekėms yra taikomi draudimai ir ribojimai, o Lietuvos Respublikos teisės aktai, valstybės pareigūnai ir Institucijos turi užtikrinti, kad numatytų sankcijų (ribojimų, draudimų) būtų laikomasi.

9. Skunde teigiama, kad nei teismas nei institucija priimdami sprendimą dėl administracinės atsakomybės jo atžvilgiu taikymo neatsižvelgė į Tarybos Reglamento Nr. 2024/1865 1 la straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad nustatytas draudimas netaikomas pirkimams Baltarusijoje, kurie yra būtini Sąjungos ir valstybių narių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, įskaitant delegacijas, ambasadas ir misijas, veikimui arba asmeniniam valstybių narių piliečių ir jų artimiausių šeimos narių naudojimui. Sutinkama su Institucijos pozicija išreikšta žemesniosios instancijos teisme, kad nurodyta išimtis apima tik būtinas prekes. Nors Europos Sąjungos reglamentuose ir kituose teisės aktuose nėra vieno, griežtai apibrėžto teisinio sąrašo, kuris visose narėse apibrėžtų „būtinąsias prekes“, tačiau šia sąvoka dažniausiai apibūdinami produktai, reikalingi patenkinti esminius žmogaus poreikius, t. y. maisto produktai ir vanduo, asmens higienos ir sanitarijos priemonės, vaistai ir medicinos prekės, kūdikių ir vaikų prekės, baziniai drabužiai ir avalynė. Nors Institucija nenurodė konkretaus jų minimo būtinųjų prekių sąrašo, tačiau iš atsiliepimo ir paaiškinimų duotų apylinkės teisme turinio darytina išvada, jog minimas sąrašas yra Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas 83 būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašas, į kurį, kaip būtinoji prekė, be kita ko yra įtrauktas pavyzdžiu pateiktas kūdikių maistas. Kaip pagrįstai nurodė ir institucija, kūdikių maistas yra įtrauktas į XXVII priede į 1ra straipsnyje nurodytų draudžiamų įvežti prekių sąrašą, tačiau, jeigu valstybės narės poreikiams užtikrinti tuo metu būtų būtina, būtų taikoma P. M. K. minima išimtis. Tokia išimtis nėra ir negali būti taikoma alkoholiui, tai jokiame kontekste nėra laikoma būtinąją preke. Ne tik nacionaliniuose, tačiau ir tarptautiniuose teisės aktuose alkoholis yra laikomas specialia, akcizine preke, kuriai net ir netaikant draudimų pagal minimą Reglamentą, taikomi įvairūs apribojimai.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, įsigydamas prekes iš trečiosios šalies ir vykdamas į Europos Sąjungą, būdamas atsakingu už gabenamų prekių pateikimą muitinės kontrolei, privalo įsitikinti, ar negabena tokių prekių, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, ypač kai prekės įsigyjamos iš trečiosios šalies, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos. Informacija apie tai, kokioms prekėms taikomi draudimai ir apribojimai, yra viešai prieinama ir šis draudimas yra nustatytas ne nacionaliniu Lietuvos, tačiau tarptautiniu teisės aktu, kuris yra skelbiamas viešai skirtingomis Europos Sąjungos kalbomis, tarp jų ir anglų, vokiečių, taip pat, net baltarusių kalba. P. M. K. yra suaugęs, veiksnus užsienio valstybės pilietis, nuolat gyvenantis Europos Sąjungoje (Vokietijoje), turintis galimybę naudotis informacinėmis sistemomis ir konsultuotis su kompetentingomis institucijomis. Jis sąmoningai įvežė iš trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos – akcizais apmokestinamas prekes, todėl turėjo suprasti, kad tokiai veiklai taikomi teisės aktų draudimai. Juolab, kad ir pats skunde nurodo, jog matė pranešimą apie visišką draudimą įvežti alkoholinius gėrimus.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad P. M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda, siekianti tiek represinės, tiek prevencinės funkcijos. Skundu apygardos teismui prašoma peržiūrėti jam paskirtą nuobaudą. ANK 515 straipsnio sankcijoje už šio nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti administracinę nuobaudą – baudą nuo 200 Eur iki 6000 Eur dydžio. P. M. K. Institucijos nutarimu paskirta minimali – 200 Eur bauda, apylinkės teismo palikta nepakeista.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

14. Vertinant nuobaudos individualizavimą ir galimą administracinio poveikio priemonės švelninimą, svarbu atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nors P. M. K. veiksmai formaliai atitinka ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau skiriant nuobaudą būtina įvertinti jo asmenybę, veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gabeno du butelį alkoholinio gėrimo, kurio bendra vertė pagal daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą nurodoma 16,03 Eur. Alkoholis skirtas asmeniniam naudojimui, nedidelės vertės ir nedidelio kiekio. P. M. K. nurodo, kad vyko tranzitu į Vokietiją, kur ir gyvena, ir neturėjo ketinimo ginčijamą prekę išleisti į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje. P. M. K. nurodo, jog prieš įveždamas alkoholį domėjosi galimais ribojimais, tačiau iš skundo turinio matyti, jog pasimetė reglamentavime. Šios aplinkybės leidžia vertinti jo elgesį kaip mažesnio pavojingumo, veikos mastas buvo minimalus. Atsižvelgus į tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra mažo masto, jo pavojingumas viešiesiems santykiams ribotas, nagrinėjamu atveju įvertinus tiek gabentą prekę, bet ir kiekį laikytina, kad paskirta 200 Eur bauda yra neproporcingai griežta. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad teisinga ir proporcinga yra sumažinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos dydį, taip pasiekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintus tikslus, kartu užtikrinant, kad sankcija atliktų tiek prevencinę, tiek auklėjamąją funkciją, bet nebūtų perteklinė atsižvelgiant į veikos pobūdį bei jos pavojingumą.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek patį P. M. K., tiek jo įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl mažesnio P. M. K. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad P. M. K. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti mažesnį administracinės nuobaudos dydį, nei numatytas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos dydis mažintinas iki 50 Eur.

16. P. M. K. skundu taip pat prašė grąžinti jam du butelius degtinės. ANK 515 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Nagrinėdamas atveju nenustatyta jokių pagrindų netaikyti P. M. K. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nėra teisinio pagrindo grąžinti jam gabentus du butelius degtinės.

17. Skundu taip pat prašoma atlyginti jam patirtas išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (atitinkamai pritaikius) taikant BPK nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, P. M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo atžvilgiu administracinė byla nenutraukta, todėl nėra pagrindo ir jo išlaidų atlyginimui. Pažymėtina ir tai, kad apie patirtas išlaidas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė ir jokių duomenų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1381-2025 paskirtą 200 Eur administracinę nuobaudą, paskiriant 50 Eur dydžio baudą.

Nutartis neskundžiama.