- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-443-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22429-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. atstovo advokato Arvydo Montrimo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo atstovo advokato Arvydo Montrimo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 23 d. priimto nutarimo Nr. 81/04-284 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. J. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pakeistu 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė - 3 (trys) metai 4 (keturi) mėnesiai 19 (devyniolika) dienų laisvės atėmimo. Užskaityta 3 (trys) dienos.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 81/04-286 nutarė nuteistajam R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neatlikus 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių 4 (keturių) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 21 d.), laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teistas 13 kartų. Paskutinį kartą lygtinai paleistas neatlikus 3 metų 1 mėnesio ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmės ir šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą, kurį padarė lygtinio paleidimo metu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nusikaltimai orientuoti į turtinę nuosavybę, išskyrus nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuris yra smurtinio pobūdžio. Tai leidžia manyti, kad esant nestruktūruotoje aplinkoje nuteistojo elgesys gali tapti konfliktiškas, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis pripažintos vertybių sistemos, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Komisija atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė – 89 balai. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis yra skatintas du kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. J. atstovo advokato Arvydo Montrimo skundą, nurodydamas, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nuteistasis per metus laiko nusikalstamo elgesio riziką sumažino 17 balų, tačiau jo elgesyje nustatytas nemažas dinaminių balų skaičius (42 balai), kurį nuteistasis savo geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti. Pažymima, kad neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati R. J. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo R. J. atstovas advokatas Arvydas Montrimas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 81/04-286 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. J. ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad teismas pripažino, kad R. J. prašymo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimo dieną buvo atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės, ir nors likusios bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, Komisija bei teismas ją vertina kitų aplinkybių visumoje. Tačiau Teismas nevertino aplinkybės, kad R. J. atlikdamas bausmę, buvo tris kartus skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Taip pat Teismas nevertino tos aplinkybės, kad Pataisos namų administracija, 2019 m. lapkričio 19 d. pervedė R. J. į 1 būrio 12 brigadą, dirbti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, ir dėl jos nepasisakė. Pataisos namų administracija, atlikdama šį veiksmą, patvirtino jo pasiruošimą adaptuotis visuomenėje. Tokiu būdu Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, ir nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus nuteistojo pažangos buvimo. Tokia Teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja Pataisos namų administracijos veiksmams skatinant R. J. ir pervedant jį dirbti besargyboje už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
5.2. Apeliantas pažymi, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pritaikius lygtinį paleidimą, R. J. efektyviau ir greičiau dengtų civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. J. atstovo advokato Arvydo Montrimo skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog R. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 87 balai, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptina į tai, kad nuo paskutiniojo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, šie balai pakito tik dviem balais. Per visą bausmės laiką sumažėjo 17 balų, kai tuo tarpu 42 balai dar galėtų būti sumažinti paties nuteistojo pastangomis.
10. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, visi Komisijos nariai taip pat balsavo prieš. Šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.
11. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog R. J. bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose: „Relaksacija“, „Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija“, „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, šiuo metu dalyvauja programoje „Keisk požiūrį“, turi įgijęs suvirintojo ir statybininko - apdailininko kvalifikacijas, 2020 m. vasario 2 d. yra gautas pranešimas, kad bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, palaiko socialinius ryšius su sugyventine, kuri yra paskutinės nusikalstamos veikos auka, 2020 m. sausio 14 d. gautas jos sutikimas, kad R. J. grįžęs iš įkalinimo įstaigos gyventų pas ją. Laisvėje gauto atlyginimo dalį R. J. išleisdavo vaikų alimentams, šiuo metu ieškinio suma siekia 3926,23 eurus dėl alimentų nemokėjimo ir senų ieškinių, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo du kartus paskatintas, nuobaudų neturi, 2019 m. balandžio 8 d. buvo pervestas į 2 būrio 24 brigadą – dirbti ūkio dalyje santechniku, 2019 m. lapkričio 19 d. pervestas į 1 būrio 12 brigadą, dirbti besargyboje už pataisos įstaigos ribų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. J. teistas trylika kartų, pirmą kartą būdamas šešiolikos metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygų nepažeidė, taip pat du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau abu kartus nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų ir padarė naujus nusikaltimus, taip savo elgesio nekoregavo bei nesistengė laikytis įstatymų imperatyvų. R. J. ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Nusikaltimas, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra smurtinio pobūdžio. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo, kad jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jokio poveikio jo elgesiui neturėjo, nes po kurio laiko R. J. vėl nusikalsdavo. Šie duomenys patvirtina, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Netinkama draugų kompanija ir alkoholio vartojimas, pagrindinės priežastys lėmusios nusikalstamų veikų darymą. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis pripažintos vertybių sistemos, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Nuteistasis pakankamai gerai geba atpažinti veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, nenoriai kalba apie faktus, kurie charakterizuoja jį neigiamai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. būdamas laisvėje nebenusikals ir kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis R. J. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo ilgalaikio pasikeitimo.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl lygtinio paleidimo R. J. netaikymo. R. J. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir taip bausmę atlieka paprastojoje nuteistųjų grupėje, dirba besargyboje, tai rodo, jog jo elgesys yra įvertintas ir pataisos namų administracijos. Todėl aukštesnės instancijos teismas įvertinęs R. J. atstovo advokato Arvydo Montrimo apeliacinio skundo argumentus visų faktinių duomenų kontekste, pažymi, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. J. atstovo advokato Arvydo Montrimo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.