Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-367-715/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
1-367-715/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00358-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Kaltinamasis
V. G.
Nukentėjusysis
I. Č.
Baudžiamoji byla Nr.1-367-715/2013Proceso Nr.1-40-9-00358-2013-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.5.;1.2.4.5.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant: prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajam V. G., nukentėjusiajai I. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) elektriku - montuotoju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2013 m. balandžio 28 d., apie 3.00 val., buto, esančio adresu: Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui tarp jo ir sugyventinės, ir, į šį konfliktą įsikišus sugyventinės seseriai I. Č., tyčia, sudavė jai ne mažiau vieno smūgio ranka į dešinę veido pusę, taip padarydamas jai viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir dešiniojo skruostikaulio lūžius, kurie nukentėjusiajai I. Č. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis prisipažino visiškai kaltu. Parodė, kad kartą pavasarį savo namuose su draugais A. Š. ir M., pavardės nežino, gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko į namus grįžo jo sugyventinė L., kuri taip pat kartu išgėrė, o paskui pasikvietė į svečius savo seserį I.. A. I., visi gėrė ir linksminosi. Po kiek laiko I. pasiūlė jo sugyventinei kažkur eiti. Kadangi jis savo sugyventinei niekur neleido eiti, į jų pokalbį įsikišo I.. Tarp jo ir I. įvyko konfliktas, jis liepė jai išeiti iš jo namų. Ji niekur nėjo, ginčijosi toliau ir jį taip išvedė iš kantrybės, kad jis atsistojęs (I. ginčo metu sėdėjo ant sofos priešais) trenkė delnu jai vieną smūgį į veidą. Tuoj pat pajuto smūgį buteliu į galvą. Jos abi jam ant galvos užtempė marškinėlius, abi puolė, o jis rankomis mojuodamas stengėsi apsiginti. Kažkuri iš jų į jį paleido gėlę ir statulėlę. Statulėlę galėjo paleisti I., nes ji stovėjo prie televizoriaus, ant kurio buvo statulėlė. Kažkuri iš jų kažkuo jam perpjovė pilvą. Kai viskas šiek tiek aprimo ir jis nuo galvos nusiėmė marškinėlius, pamatė, kad abu draugai, jo sugyventinė ir jos sesuo ruošiasi išeiti, tada jis sušuko, kad niekur nebėgtų, nes jis kviečia policiją. Tada sugyventinė su savo seserimi taip pat pradėjo skambinti policijai. I. jis trenkė vieną kartą, daugiau smūgių jai nesudavė. Po kelių dienų, kai dirbo Rusijoje, iš I. per „Skype“ gavo žinutę, kad jai kažkas yra žandui, reikės vykti į Klaipėdą pas gydytoją. Jis sutiko apmokėti visas gydymo išlaidas, per L. jis I. perdavė 1000 litų. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Blaivas šitaip nebūtų pasielgęs. Sutinka, kad nukentėjusiajai atlyginti 1000 Lt yra turtinės žalos atlyginimas, neturtinės žalos sutinka atlyginti 3000 Lt, su ligonių kasos pareikštu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji I. Č. parodė, kad 2013 04 27, apie 19.00 val., ji atėjo pas savo seserį L. Č. ir jos sugyventinį V. G. į svečius, kur šventė jos gimtadienį. Apie 3.00 val. kilo konfliktas tarp L. Č. ir jos sugyventinio V. G.. Ji, norėdama užstoti savo seserį, taip pat įsikišo į konfliktą ir pradėjo konfliktuoti su V. G.. Konflikto metu V. priėjo prie jos ir trenkė vieną smūgį delnu į dešinį smilkinį. Ji trenkė atgal su gėlės viršūne, kurią ištraukė iš šalia stovėjusio vazono. Tada V. sudavė jai antrą smūgį į dešinį skruostą, prie akies. Kuria rankos dalimi jai sudavė antrą smūgį, ji nežino. Išėjusi į koridorių, ji paskambino į policiją. Klaipėdos universitetinės ligoninės veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje jai buvo diagnozuotas dešinio skruostikaulio lūžimas su lūžgalių poslinkiais, buvo atlikta operacija. Prašo priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos atlygimui. Dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo jai reikėjo kęsti skausmą, buvo sutinęs veidas, po akim buvo kraujosruva. Dėl to vengė pasirodyti viešumoje. Taip pat keletą savaičių galėjo valgyti tik trintą maistą.

Per baigiamąsias kalbas nukentėjusioji atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir prašė iš kaltinamojo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja L. Č. parodė, kad pas ją ir jos sugyventinį V. G. į svečius atėjo jos sesuo I. Č. ir jie kartu su kitais draugais šventė Ingos gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sugyventinio, į konfliktą įsikišo I.. V. kaire ranka sudavė I. vieną smūgį į veidą, pataikė į dešinį skruostą, smūgis buvo skaudus, garsas kažkoks keistas. I. nusisuko ir pradėjo verkti. Tada ji suėmė V. už rūbų ir klausė, negi dabar mušis. Sesuo paėmė netoliese stovėjusią palmę ir norėjo ją mesti į V., bet gėlė nulūžo, tada paėmė statulėlę ir metė į V., bet nepataikė. V. buvo nuleidęs galvą ir makalavo rankomis, ar jis dar pataikė seseriai, ji nematė. Išėjus į laiptinę V. iš vidaus užsirakino buto duris, ji nudaužė rankoje turėtą brendžio butelį ir juo belsdama į duris liepė atidaryti. V. išėjus į laiptinę su nuskeltu buteliu kliudė jo pilvą ir įbrėžė.

Liudytojas A. Š. parodė, kad mėnesio jis neatsimena, bet buvo pavasaris, kai jis su M. Š., V. G., V. sugyventine L. ir L. seserimi I. pas V. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 4.00 val. tarp V. ir I. kilo konfliktas. V. liepė I. eiti namo. I. atsistojo priešais ant sofos sėdintį V. ir kažką jam pasakė. V. atsistojo ir vieną kartą delnu trenkė I. per žandą. Tada I. su savo seserim puolė V., o jis gindamasis makalavo rankomis. Pamatęs, kas vyksta, jis nuėjo į koridorių ir ten stovėjo. Iš ten matė, kaip L. tuščiu buteliu trenkė V. per galvą. Iš karto po to matė, kaip I. rankomis užsidengė savo veidą, kas jai atsitiko, ar V. jai sudavė dar vieną smūgį, jis nematė.

Specialisto teismo mediko 2013-07-26 išvadoje Nr. 1044/13(04) nurodyta, kad L. Č. padaryti sužalojimai: viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir dešinio skruostikaulio lūžiai padaryti vienu smūgiu kietu buku, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir dešinio skruostikaulio lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 41).

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl V. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką – nesunkiai sutrikdžius I. Č. sveikatą.

Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – turi pastovų darbą. Atsižvelgiama įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta asmens sveikata. Atsižvelgtina taip pat į nerūpestingą nukentėjusiosios elgesį - būdama apsvaigus nuo alkoholio įsivėlė į konfliktą su kaltinamuoju. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ir atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas įpareigojant jį tęsti darbą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškė 7000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį ji palaikė ir įrodymų tyrimo metu, tačiau per baigiamąsias kalbas atsisakė dalies ieškinio – 2000 Lt ir prašė iš kaltinamojo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo jai reikėjo kęsti skausmą, buvo sutinęs veidas, po akim buvo kraujosruva. Dėl to vengė pasirodyti viešumoje. Taip pat keletą savaičių galėjo valgyti tik trintą maistą. Kadangi kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryti viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir dešinio skruostikaulio lūžiai, tai teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji dėl to kentė skausmą, turėjo kažkurį laikotarpį valgyti specialų maistą, jai buvo sutinęs veidas. Dėl to ji patyrė nepatogumus bendraudama, vengė pasirodyti viešumoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad žandikaulių lūžius patyrusiems asmenims priteisiama 2000 Lt – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi I. Č. buvo padaryta ir žandikaulio, ir skruostikaulio lūžiai, todėl jai priteistina didesnė suma iš tų, kokios priteisiamos šios kategorijos bylose – 5000 Lt, pilnai patenkinant jos pareikštą ieškinį. Kaltinamasis yra darbingas, todėl, teismo nuomone, yra pajėgus tokio dydžio žalą atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 2301,55 Lt, kadangi patirtos tokio dydžio išlaidos gydant nukentėjusiąją ( 44-46 b. l.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 296 – 298, 301 -305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. palikti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeičiant jo sąlygas ir nustatyti, kad V. G. privalo registruotis policijos įstaigoje kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį 20.00 val.

Nukentėjusiosios ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinius tenkinti.

Iš V. G. priteisti I. Č. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš V. G. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai 2301,55 Lt (du tūkstančius tris šimtus vieną litą 55 ct) žalos atlyginimo.

V. G. išaiškinti, kad jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą. Taip pat nuteistajam išaiškinti, kad, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu.

V. G. išaiškinti, kad 2301,55 Lt mokama Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos: Europos a. 1, 03505, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsisakitomoji sąskaita LT217300010002484333, „Swedbank“ AB.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė