Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. bei atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J., A. J. ieškinį atsakovams Šiaulių Lieporių vidurinei mokyklai, A. K., G. K., A. K., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai D. J. ir A. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydami: 1) priteisti iš atsakovų A. K. ir G. K., Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos solidariai, o iš atsakovų A. K. ir G. K. jų sūnui A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti ir subsidiariai 1251,61 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti ieškovui A. J. iš atsakovų Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos, A. K., G. K. solidariai, o iš atsakovų A. K. ir G. K., jų sūnui A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti ir subsidiariai 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovų visas šioje byloje ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas A. J. prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 3000 Lt. Nurodė, kad 2006-12-15 apie 11 val. Lieporių vidurinėje mokykloje pertraukos tarp pamokų metu A. J., tuo metu Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivį, sužalojo bendraklasis A. K.. Policijos pareigūnai nustatė, kad A. K. pertraukos tarp pamokų metu klasėje laikė pakėlęs kėdę, su ja sukosi ir sudavė A. J., ko pasekoje jam buvo sutrenktos smegenys ir nuskeltas priekinis dantis bei išklibintas šalia esantis. Pažymėjo, kad po šio įvykio A. J. 2006-12-15 – 2006-12-23 buvo gydytas Šiaulių ligoninėje, vėliau atleistas nuo fizinio lavinimo užsiėmimų ir tęsė ambulatorinį gydymą pas gydytoją neurologą, buvo jo konsultuotas 2007-01-19, 2007-05-08. Nurodė, kad traumos padariniai A. J. išliko iki šiol, nes jaučiamas galvos skausmas, svaigsta galva, jaučiamas nuovargis, sunkiau įsimena mokymosi medžiagą. Ieškovo A. J. teigimu, dėl patirtos traumos jis patyrė ir iki šiol patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą. Ieškovė D. J. teigė, kad dėl sūnaus A. J. sužalojimo ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėjo, jog slaugydama sūnų ji buvo priversta nedirbti, gavo kasmetines atostogas, kurias paskyrė sūnaus slaugai ir priežiūrai, pavargo ir išseko emociškai, dėl ko padidėjo nervingumas. Ieškovės D. J. teigimu, ji jaučiasi blogai vien dėl to, kad jos sūnus nesaugus mokykloje dėl mokyklos administracijos kaltės. Ieškovė teigė, kad ji sugaišo daug laiko vežiodama sūnų pas odontologą, neurologą, į laboratorijas ir pirkdama vaistus bei vaikščiodama į teismą, kur buvo sprendžiama administracinė byla dėl atsakovų K. veiksmų. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 451,61 Lt turtinę žalą bei ateityje dar turės mokėti 800 Lt už sūnaus dantų protezavimą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė A. J. iš atsakovų Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos, A. K., G. K. solidariai, o iš atsakovų A. K. ir G. K. jų sūnui A. K. neturint uždarbio ar turto, kurio pakaktų žalai atlyginti ir subsidiariai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisė D. J. iš atsakovų Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos, A. K., G. K. solidariai, o iš atsakovų A. K. ir G. K. jų sūnui A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti ir subsidiariai 451 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos, A. K., G. K. solidariai 163,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog ieškovas 2006-12-15 buvo lengvai sužalotas pertraukos tarp pamokų metu dėl netinkamo bendraklasio A. K. elgesio, kuris dalyvaujant tėvams buvo apsvarstytas Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos direkciniame susirinkime. Byloje buvo atlikta pakartotinė ekspertizė, kuria nustatyta, kad ieškovui buvo padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas ir dalies vainiko lūžis, viršutinio žandikaulio antro danties panirimas, pakaušio dalies sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą ir patinimą, tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad A. J. tikrai patyrė traumą pertraukos tarp pamokų metu Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos patalpose, dėl patirtos traumos ir atsakovo A. K. netinkamo elgesio yra priežastinis ryšis, todėl žala dėl sveikatos sužalojimo ir neturtinė žala turi būti atlyginta. Teismas priteisė ieškovei įrodymais patvirtintą 451,61 Lt turtinę žalą. Spręsdamas klausimą dėl likusios 800 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo dalies, teismas nurodė, jog ieškovai nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl ieškinį šioje dalyje teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą prašė atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos atlyginti jai neturtinę žalą, kurią vienu metu pareiškime atsakovui nurodė 5000 Lt, o sūnui padarytą neturtinę žalą įvertino 10000 Lt, vėliau teismui pateiktame ieškinyje neturtinę žalą ieškovė įvertino 20000 Lt, o jos sūnui padarytą neturtinę žalą įvertino 30000 Lt. Šią aplinkybę teismas įvertino kaip nenuoseklią ieškovės poziciją dėl neturtinės žalos dydžio. Nustatė, kad atsakovas A. K. nesiekė tyčia sužaloti ieškovą A. J., sužalojimas atsirado dėl neatsargumo. Todėl teismas padarė išvadą, kad neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Nustatė, kad ieškovui A. J. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, jis buvo atleistas kurį laiką nuo fizinio lavinimo pamokų, pasunkėjo jo mokymosi kokybė, jis prarado turėtas galimybes greičiau įsiminti dėstomą dalyką. Sužalojimo pasekmė - liekamasis reiškinys dėl nuskelto danties, patirtas ne tik fizinis skausmas, bet ir ateityje galimas jo protezavimas. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad A. J. sužalojimas yra ilgalaikio pobūdžio ir su būsimomis pasekmėmis, todėl priteisė iš atsakovų 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atmetė ieškovės D. J. reikalavimą priteisti jai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad pagal CK 6.284 str. 1 d. ji neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2006-12-15 pažeidimo padarymo metu atsakovas A. K. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl šiuo atveju už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas A. K. už sūnaus nepriežiūrą buvo baustas administracine tvarka. Todėl konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalavimo teisę nukreipė į abu tėvus ir jie žalą ieškovui turi atlyginti subsidiariai, nes jų sūnus neturi savarankiškų pajamų. Teismas nustatė, kad atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla ėmėsi visų prevencinių priemonių, jog mokiniai nedarytų panašaus pobūdžio pažeidimų, tačiau, teismo vertinimu, jos buvo nepakankamos. Todėl teismas padarė išvadą, kad mokykla neužtikrino saugumo ugdymo procese, kaip numatyta moksleivio sutartyje. Vertindamas mokyklos kaltės klausimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad mokykla vis dėlto nepakankamai pasirūpino mokinių saugumu, nes prieš pamoką į atrakintą kabinetą buvo įleisti mokiniai nedalyvaujant mokytojui. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla už žalą padarytą ieškovui privalo atsakyti. Teismas laikė, kad žala padaryta dėl atsakovų kaltų veiksmų, todėl pažymėjo, jog prievolės solidarumas yra preziumuojamas. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla yra biudžetinė organizacija, kurios finansinės galimybės yra ribotos, kaltės pobūdį, laipsnį ir dydį ir laikė, jog ieškovo A. J. veiksmai ir elgesys, nors minimaliai, bet turėjo įtakos žalos atsiradimui. Teismas sprendė, kad teisinga ir protinga būtų šalių išlaidas advokato pagalbai apmokėti nustatyti po 1000 Lt. Dėl abipusių išlaidų vienodo dydžio teismas jas įskaitė ir nepriteisė. Viršijančias šį dydį išlaidas teismas įvertino kaip neatitinkančias išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo. Pažymėjo, kad nepaisant šalių išlaidų advokato pagalbai apmokėti realumo, tai yra pernelyg didelis šalių išlaidavimas tenkantis jiems.

Apeliaciniu skundu ieškovė D. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priteisti ieškovei iš atsakovų 1500 Lt turėtų teisinės pagalbos išlaidų. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų dėl apeliacinio skundo surašymo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, nesilaikė CPK nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodo, kad atsakovai prašė ieškinį atmesti visiškai, tačiau jų prašymai nebuvo patenkinti, o ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Todėl, ieškovės manymu, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai turėjo būti priteistos iš atsakovų.

Apeliaciniu skundu atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dalyje, kuria teismas Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos atžvilgiu taikė solidariąją atsakomybę kartu su atsakovais A. K., G. K. bei priteisė A. J. iš Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei D. J. priteisė iš Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos 451 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisė iš Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos 163,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir ieškovų D. J. bei A. J. ieškinį atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas civilinę atsakomybę Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos atžvilgiu, priėmė prieštaringomis išvadomis pagrįstą sprendimą. Teismui nustačius, jog atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla ėmėsi visų prevencinių priemonių, kad išvengti panašaus pobūdžio pažeidimų iš mokinių pusės dėl įvykusio incidento, kurio metu buvo sužalotas A. J., nėra mokyklos neteisėto veikimo ar neveikimo, mokyklos kaltės, todėl jos atžvilgiu negalėjo būti taikytina ir civilinė atsakomybė. Atsakovo į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad mokykla dėjo visas įmanomas, nuo jos priklausančias pastangas, vaikų socialiniam bei moraliniam ugdymui, ne kartą akcentavo vaikams bei jų tėveliams saugaus elgesio mokykloje svarbą ir reikšmę. Mokykla ir po šio įvykio ėmėsi visų būtinų priemonių, kurių tokioje situacijoje būtų ėmęsis kiekvienas protingas, atidus ir rūpestingas asmuo – iš karto po įvykio pasirūpino, jog vaikui nedelsiant būtų suteikta pirmoji pagalba mokyklos medicinos punkte, vėliau buvo pasirūpinta komisijos nelaimingam atsitikimui tirti sudarymu bei visų įvykio aplinkybių išaiškinimu ir ištyrimu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas negalėjo be pakankamai svarių argumentų atmesti atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos teiginius bei pateiktus įrodymus dėl to, kad mokykla nėra kalta dėl 2006-12-15 įvykio, kurio metu nukentėjo A. J..

2. Vienintelis argumentas, kodėl teismas mokyklą taip pat laikė atsakinga dėl A. J. sužalojimo, yra tai, kad prieš pamoką į atrakintą kabinetą buvo įleisti mokiniai ir kabinete nebuvo mokytojo. Tačiau teismas nenurodė, koks konkretus teisės aktas tai draudžia, kokia konkreti teisės norma tuo buvo pažeista. Mokinių įleidimas į kabinetą prieš pamoką niekaip nesusijęs su tuo, dėl ko buvo sužalotas A. J., todėl bet kokiu atveju priežastinis ryšys tarp mokinių įleidimo į kabinetą prieš pamoką ir A. J. sužalojimo yra atsitiktinis, nesudarantis teisinio pagrindo konstatuoti būtiną civilinei atsakomybei atsirasti sąlygą – priežastinį ryšį (CK 6.247 str.). Šiuo atveju padariniai (A. J. sužalojimas) yra pernelyg nutolę nuo to fakto, kad mokiniai buvo įleisti prieš pamoką į kabinetą.

3. Tiek nukentėjęs A. J., tiek A. K. atliko veiksmus, pažeidžiančius mokykloje nustatytą tvarką. Taip elgdamiesi vaikai sąmoningai nepakluso bei pažeidė jiems nustatytus imperatyvius draudimus bei įpareigojimus, kuriuos nustatė būtent mokykla, kas ir buvo tiesioginė priežastis, dėl ko nukentėjo A. J.. Mokinių sąmoningas nepaisymas šių įpareigojimų ir draudimų, kurie jiems po keletą kartų mokykloje buvo išaiškinti bei jiems žinomi, ir įvykus incidentui, negali būti išaiškinamas kaip kaltas mokyklos elgesys, nes toks aiškinimas prieštarautų sveikam protui, būtų nesąžiningas, reikštų mokyklos atsakomybę be kaltės, nors įstatymas nenustato mokyklos civilinės atsakomybės be kaltės (CK 6.275 str. 2 d.). Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų ieškinį, nustatė, kad vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo paties nukentėjusiojo A. J. netinkami veiksmai, kuriais buvo pažeistos mokyklos vidaus tvarkos taisyklės. Tačiau, atsakovo manymu, teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai.

4. Net ir konstatavus, kad mokykla yra atsakinga dėl A. J. sužalojimo kartu su A. K. tėveliais A. K. ir G. K., pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bei aiškino CK 6.6 str. 3 d. nuostatas ir neteisingai sprendė, kad mokykla ir atsakovai A. K. bei G. K. atsako solidariai. CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 3 d. normos gali būti taikomos, t.y atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Konstatavus, kad priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė. Tai, kad mokiniai buvo prieš pamoką įleisti į kabinetą, bet kokiu atveju (net nepagrįstai išplečiant deliktinės atsakomybės ribas, tuo pačiu ir priežastinio ryšio turinį) galėtų būti vertinama tik kaip A. J. sužalojimo netiesioginė priežastis, todėl mokyklos atsakomybė būtų dalinė, o ne solidari, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimu į ieškovės D. J. apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė D. J. prašė iš atsakovų jai priteisti 1251,61 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės D. J. ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė visiškai, o reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino tik 36 procentais. A. J. buvo priteista tik 10 procentų prašytos neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo teigimu, D. J. ir A. J. bendra visų pareikštų reikalavimų suma 51251,61 Lt, iš jų pirmosios instancijos sprendimu buvo patenkinta 3451 Lt, tai yra patenkinta 6,73 procentų, o 93,27 procentų pareikštų reikalavimų atmesta. Todėl pagal CPK 98 str. 1 d. būtent iš ieškovės D. J. turėjo būti priteistos atsakovams išlaidos, patirtos už teisinę pagalbą šioje byloje ginantis nuo ieškovės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas iš ieškovės D. J. atsakovams bylinėjimosi išlaidų, priėmė ypač palankų sprendimą ieškovei.

Atsiliepimu į atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinį skundą ieškovė D. J. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o ieškovės D. J. apeliacinį skundą patenkinti. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos visas jos turėtas išlaidas dėl apeliacinio skundo surašymo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme

1. Teismas teisingai nurodė, jog mokiniai bet kuriuo metu mokykloje turi būti saugūs, todėl kartu su netinkamai besielgusio A. K. tėvais A. K. ir G. K. solidariai turi atsakyti ir Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla. Teismo argumentuose vertinant Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos veiksmus teisingai nurodyta, kad mokykla neužtikrino saugumo ugdymo procese. Mokykloje taikomos prevencinio pobūdžio priemonės, kaip rodo A. J. sužalojimo faktas, yra neefektyvios, be to, jų taikymas nėra susijęs su ieškovo A. J. sužalojimu, tai planinės priemonės, privalomos mokyklos veikloje. Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla pirmos instancijos teismui nesugebėjo paaiškinti, kodėl neužtikrino, nežiūrint taikomų prevencinių priemonių, dvasiškai ir fiziškai saugios aplinkos, taip pat ugdomų mokinių saugumo šiuo konkrečiu atveju. Teismo posėdžio metu mokyklos atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl moksleiviai liko klasėje, kodėl pagal adaptuotą programą besimokantis A. K. nebuvo prižiūrimas mokytojos, nors jo agresyvus elgesys buvo ne kartą nukreiptas į klasės vaikus ir apie tai buvo žinoma mokyklos administracijai.

2. Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos argumentas, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos veikimo ar neveikimo ir A. J. sužalojimo yra paneigtas teisme išklausytų šalių parodymais, taip pat pačios Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos atstovės parodymais bei visa pateikta teismui medžiaga, atlikta teismo medicinine ekspertize. Mokyklos neveikimas, t.y. neužtikrinimas ieškovo A. J. saugumo, taip pat A. K. nepriežiūra, mokytojo nebuvimas klasėje ir tvarkos klasėje neužtikrinimas yra priežastiniame ryšyje su A. J. sužalojimu ir šie argumentai pirmos instancijos teisme nebuvo paneigti. Suprantamas Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos noras apskritai neatsakyti už vaikų saugumą mokykloje, tačiau ieškovė, išleidusi vaiką į mokyklą sveiką, tokio sveiko norėtų ir sulaukti namuose, be to, pedagogui yra taikomi padidinti atsakomybės už vaikų saugumą kriterijai. Todėl, ieškovės manymu, Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla, neužtikrinusi tinkamos tvarkos mokykloje, klasėje ir neužtikrinusi ieškovės sūnaus saugumo, privalo atlyginti ieškovės sūnui ir ieškovei padarytą žalą. Ieškovės įsitikinimu, mokyklos kaltė yra vienoda bei lygi, kaip ir kitų atsakovų. Ieškovė negalėjo padalinti šios atsakomybės tarp 3 atsakovų ir apie tai pasakė pirmos instancijos teisme, todėl prašė taikyti solidarią atsakomybę.

Ieškovės D. J. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dalinės ir solidariosios deliktinės atsakomybės taikymo formas.

Dėl atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinio skundo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 15 d. apie 11 val. Šiaulių Lieporių vidurinėje mokykloje pertraukos tarp pamokų metu įvyko nelaimingas atsitikimas – A. K. pertraukos tarp pamokų metu klasėje laikė pakėlęs kėdę, su ja sukosi ir sudavė ieškovės sūnui A. J., ko pasekoje jam buvo sutrenktos smegenys ir nuskeltas priekinis dantis bei išklibintas šalia esantis. Iš byloje atliktos pakartotinės ekspertizės akto Nr. EKG 105-851/08(04) matyti, kad ieškovui A. J. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas ir dalies vainiko lūžis, viršutinio žandikaulio antro danties panirimas, pakaušio dalies sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą ir patinimą, tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 1 – 3, t. 2). Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pradėti atsisakyta, vadovaujantis BK 3 str. 1 d. 4 p. nesant subjekto, kadangi pagal BK 13 str. 1 d. už šią veiką asmuo atsako tik nuo 16 metų. Žalos padarymo metu A. K. buvo tik 13 metų, todėl pagal CK 6.275 str. nuostatą už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai, tai yra A. K. ir G. K.. Be to, pagal CK 6.275 str. 2 d. nuostatą už nepilnamečio iki 14 m. padarytą žalą tuo metu, kai jis yra mokymo institucijos prižiūrimas, atsako ši institucija. Teismas nustatė, kad A. J. dėl sveikatos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Iš ieškovės sūnaus A. J. paaiškinimų, byloje esančios medicininės dokumentacijos seka, kad dėl padaryto sužalojimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas pripažino, kad tokiu būdu dėl buvusio sužalojimo A. J. patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str. 1 d.). Taip pat sprendė, kad dėl šio nepilnamečio sužalojimo iš dalies yra kalti atsakovai: A. K. tėvai A. ir G. K. bei Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla. Nurodė, kad tiek nepilnamečio A. K. tėvų A. K. ir G. K., tiek mokymo įstaigos kaltę įstatymas preziumuoja (CK 6.275 str.). Su visomis šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka ir konstatuoja, kad apeliantas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla leistinais įrodymais nepaneigė nukentėjusiajam A. J. sužalojimu sukeltų pasekmių, t.y. teismo nustatytos žalos pobūdžio bei dydžio.

Teismas teisingai įvertino tėvų bei mokymo institucijos atsakomybę pagal CK 6.275 str., nes fizinis asmuo iki 14 metų neturi civilinio veiksnumo (CK 2.7 str.). Kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos argumentą, kad teismas nenustatė Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos civilinės atsakomybės sąlygų. Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.275 str. 2 d., LR švietimo įstatymo 23 str. 1d. bei 49 str. 2 d. 1 p. nuostatos, 2000 m. vasario 11 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 113 patvirtintų „Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų“ IV skyrius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d.. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos civilinę atsakomybę, vadovavosi minėtų normatyvinių aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas. Viena iš klasės auklėtojo pareigų yra bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima apie auklėtiniui iškylančias elgesio problemas, domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga.

Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos vidaus tvarkos taisyklės numatė, kaip turi elgtis mokytojai įvykus nelaimingam atsitikimui. Mokyklos mokytojai yra tiesiogiai susiję bei atsakingi už vaiko sveikatą ir gyvybės apsaugą, budintis mokytojas įpareigotas mokykloje pertraukų metu užtikrinti mokinių kultūringą elgesį ir saugumą (25, 88 p.). Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla neužtikrino saugumo ugdymo procese, o priežastinis ryšys su atsiradusia žala byloje buvo įrodytas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kai vaikas yra tokioje vietoje ir tokiu metu, kuomet tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią, tokiu atveju auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše), už jo priežiūrą atsako ir atitinkama įstaiga. Tačiau aplinkybė, kad žala padaryta mokyklai prižiūrint atsakovų sūnų, nereiškia, jog vaiko tėvai už žalą neatsakys. Byloje susidarė tokia situacija, kai žala atsirado dėl netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros, dėl to galima ir bendra vaiko tėvų bei mokyklos atsakomybė pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visumą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtą visų atsakovų neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovės D. J. sūnui A. J. padarytos neturtinės žalos.

Apeliantas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla teigia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų ieškinį, nustatė, kad vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo paties nukentėjusiojo A. J. netinkami veiksmai, kuriais buvo pažeistos mokyklos vidaus tvarkos taisyklės, tačiau šias aplinkybes, mažindamas nustatytą neturtinės bei turtinės žalos dydį, įvertino netinkamai. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes kolegija daro išvadą, kad dar mažinti apelianto kaltės ir atsakomybės dydį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. CK 6.282 str. normose reglamentuojamas nukentėjusiojo asmens neatsargumo faktas taikant objektyvumo kriterijų, leidžiantis teismui ir visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės. Šios nuostatos kolegija netaiko, nes įvertinus CK 1.5 str. reglamentuojamus teisės principus pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ne atleidimą nuo civilinės atsakomybės, bet žymų atlygintinos žalos dydžio sumažinimą.

Apeliantas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai taikė bei aiškino CK 6.6 str. 3 d. nuostatas ir neteisingai sprendė, kad mokykla ir atsakovai A. K. bei G. K. atsako solidariai.

Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas solidariąją atsakovų atsakomybę, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę. Šiuo atveju ieškovams padarytą žalą atsakovai privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 str.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė pažymėjo, kad tiek atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla, tiek A. ir G. K. yra atsakingi už teismo nustatytą žalą po lygiai, atriboti kurios nors šalies negalima. Atsakovas A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė sutinkąs atlyginti pusę priteistos žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų sumos. Kadangi tėvų teisės ir pareigos vaikams lygios, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovų A. ir G. K. atsakomybė yra solidari (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 3.156 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl solidariosios atsakovų atsakomybės ir priteisia iš atsakovų žalos atlyginimą ieškovams lygiomis dalimis, t.y. po 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. J. ir po 225,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovei D. J.. Atitinkamai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei, taip keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl ieškovės D. J. apeliacinio skundo.

Apeliantė D. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, nesilaikė CPK nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

CPK 93 str. 2 d. numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ieškinį patenkinus iš dalies. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovų D. J. ir A. J. bendra visų pareikštų reikalavimų suma 51251,61 Lt, iš jų pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista tik 3451 Lt (6,73 % pareikštų reikalavimų). Nustatyta, kad nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovai Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla ir A. K. atitinkamai patyrė 2360 Lt ir 1100 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 25, 81, t. 1; b.l. 38 – 39, 41, t. 2).

Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl dalies atsakovų patirtų išlaidų atlyginimo, tuo pačiu jas priteisiant iš ieškovės, atstovaujančios nepilnametį sūnų. Tačiau teismas, paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, negali formaliai vadovautis CPK 93 str. 2 d. bei CPK 98 str. normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, patenkintą ieškovės reikalavimo dalį, bylos sudėtingumą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, CPK normų nepažeidė. Priešingu atveju, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. nuostatomis, atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovams taipogi turėtų būti priteista advokato teisinės pagalbos išlaidų dalis, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl išdėstyto ieškovės D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apibendrinant padarytas išvadas, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dalinės ir solidariosios deliktinės atsakomybės taikymo formas. Todėl, teisėjų kolegija keičia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir iš atsakovų Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos bei A. K. tėvų A. K. ir G. K. lygiomis dalimis priteisia neturtinės žalos atlyginimą ieškovui A. J. ir turtinės žalos atlyginimą ieškovei D. J. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovės D. J. bei atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinių skundų reikalavimai iš esmės atmesti. Todėl atsižvelgiant, kad ieškovė D. J. CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 14,49 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje instancijoje valstybei priteistinos iš apelianto Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b.l. 75, t. 2).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos (įmonės kodas 190532324, adresas Grinkevičiaus g. 22, Šiauliai) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui A. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei D. J. (a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos (įmonės kodas 190532324, adresas Grinkevičiaus g. 22, Šiauliai) 225,50 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus 50 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei D. J. (a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 225,50 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus 50 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos (įmonės kodas 190532324, adresas Grinkevičiaus g. 22, Šiauliai) 81,99 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 99 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovų A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 82 Lt (aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.“

Priteisti iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos (įmonės kodas 190532324, adresas Grinkevičiaus g. 22, Šiauliai) 14,49 Lt (keturiolika litų 49 centus) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.