- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1-1306-993/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21996-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. 2017-05-07, apie 11.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nežymiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinio R. J. sveikatą, o būtent: tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė R. J. į kairę veido pusę ir vieną kartą dešine koja spyrė į kairę veido pusę, padarydama nukentėjusiajam kairės ausies, kairio skruosto ir kairio žando srities sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu.
Kaltinamoji R. Š. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nurodė, kad R. J. apie 15-16 metų yra jos sugyventinis, su kuriuo gyveno bute, priklausančiame jo motinai, adresu (duomenys neskelbtini). Su R. konfliktuoja, kai abu būna išgėrę. Apie pusę mėnesio pas R. nebegyvena, kadangi dėl piktnaudžiavimo alkoholiu jis ją išvijo iš namų. 2017-05-07 kartu su drauge J. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė nemažai. Jūratė išėjo pas R., vėliau pas jį išėjo ir ji su G.. Nuėjus pas R., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, skambinant į duris jų niekas neatidarė, R. liepė eiti nuo durų. Vėliau duris atidarė R. mama J., kuri ją ir įleido į namus. Tada R. ją užsipuolė, kodėl ji atėjo, kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji R. iš dešinės rankos kumščio trenkė tris kartus į kairę veido sritį ir vieną kartą spyrė iš dešinės kojos į kairę veido sritį. Ją nuo R. atitraukė policijos pareigūnai ir išsivežė į areštinę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
N. R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. Š. pažįstami apie 14 metų, kartu gyveno apie 6 metus. R. mėgsta išgerti, išgėrusi būna agresyvi, todėl santykiai su ja niekada nebuvo geri. 2017-05-07 apie 11 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo R., kuri buvo neblaivi, pradėjo skambinti į duris, tačiau jis jos neįsileido, liepė eiti nuo durų. Į namus R. įleido jo mama Jadvyga. R. įėjo į kambarį, priėjo prie jo ir trenkė iš dešinės rankos kumščio į kairę veido pusę, iš dešinės kojos spyrė į kairės pusės veido sritį. Visą laiką jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 1-4, 14-15).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog priimtas R. J. pareiškimas, kad 2017-05-07, apie 11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo buvusi sugyventinė R. Š., kuri buvo neblaivi, pradėjo konfliktuoti ir konflikto metu tris kartus kumščiu sudavė į kairę veido pusę, taip pat vieną kartą koja spyrė į kairę veido pusę, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Prieš jį R. smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 1-2).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-05-07, apie 11.20 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), buvusi sugyventinė skambina į duris ir jas spardo. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. J.. Nustatyta, kad R. Š., būdama neblaivi, ranka trenkė savo buvusiam sugyventiniui R. J. į kairį veido skruostą sukeldama jam fizinį skausmą, ant jo veido matėsi įdrėskimas. Policijos pareigūnų akivaizdoje R. Š. buvusiam sugyventiniui R. J. rankomis keletą kartų trenkė į veidą ir kojomis spardė į įvairias kūno vietas. R. Š. buvo sutramdyta, jai buvo uždėti antrankiai. Smurtą patyręs R. J. buvo išsigandęs, susijaudinęs. Sulaikant R. Š., ji priešinosi, todėl prieš ją buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ (b. l. 19-20).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1219/2017(02) konstatuota, kad R. J. 2017-05-07 padaryti kairės ausies, kairio skruosto ir kairio žando srities sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sumušta kairės ausies kaušelio viršutinė dalis, kairys skruostas ir kairys žandas, riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar koja. Kairiajame žande sužalojimo pobūdis leidžia manyti, kad į šią vietą buvo įspirta apauta koja (b. l. 18).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5595 nustatyta, kad 2017-05-07, 11.52 val. R. Š. nustatytas 1,76 promilių girtumas (b. l. 37).
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje buvimą R. Š. veikoje, nes ji 2017-05-07, apie 11.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nežymiai sutrikdė šeimos nario –sugyventinio R. J. sveikatą, o būtent: tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė R. J. į kairę veido pusę ir vieną kartą dešine koja spyrė į kairę veido pusę, padarydama nukentėjusiajam kairės ausies, kairio skruosto ir kairio žando srities sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu. Tai, kad sveikatos sutrikdymas buvo padarytas šeimos nariui – sugyventiniui R. J., R. Š. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ji yra kalta, todėl baustina.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (BPK 418 str. 1 d.).
R. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 56-57).
Nukentėjusiajam R. J. pranešimas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas el. paštu 2017-05-17, jis taip pat 2017-05-18 informuotas telefonu (b. l. 62), teisme dėl to nukentėjusiojo prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).
Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad praeityje ji neteista, tačiau BK 38 straipsnio pagrindu 2016-03-29 buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams (b. l. 36), administracine tvarka nebausta (b. l. 35), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašyta į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2007-01-05, diagnoze: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b. l. 29), gauta valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. 93TPK-425/2017, iš kurios matyti, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 34), yra nedirbanti, netekėjusi.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant lygų bausmės vidurkiui.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajai skirtinas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat draudimas bendrauti su R. J. ir lankytis nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.), kuri, priešingai nei nemokami darbai, gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždrausti lankytis nukentėjusiojo R. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei bendrauti su R. J.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždrausti lankytis nukentėjusiojo R. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei bendrauti su R. J.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-07 11.48 val. iki 2017-05-09 10.33 val. (2 dienas).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 73 straipsniu, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. Š. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios ji privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus draudimus ir įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles; 3) už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį.
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.