- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-555-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- M. T.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 44.5.2
2008 m. balandžio 23 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00382-221/2008 pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju asmeniu esant M. R., dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. T. teismo prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 4 494,23 Lt turtinės žalos atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).
Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu tretysis asmuo M. R. važiuodamas Romainių gatve, Kaune, ties namu, pažymėtu 97 numeriu, važiuojamoje kelio dalyje įvažiavo į kelio duobes ir apgadino automobilį. Važiuojamoje kelio dalyje atsiradusios duobės nebuvo pažymėtos, jų nesimatė. Įvykio priežastis - kelio trūkumai.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo nurodytas autoįvykis įvyko 2007-06-12, tačiau atsakovas apie šį įvykį sužinojo tik 2007-08-02, atsakovo atstovai nebuvo pakviesti nei į transporto priemonės apžiūrą eismo įvykio vietoje, nei surašant transporto priemonės apžiūrėjimo aktą, kuris yra subjektyvaus pobūdžio, nenurodyta, kokie apgadinimai automobiliui buvo padaryti, pateiktuose dokumentuose apgadinimai nurodomi nevienodai. Duobių nurodytoje vietoje nerasta. Pats duobės buvimas savaime nedaro jokios žalos. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo, todėl atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės CK 6.253 str. 1 d. pagrindu. Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turėtų būti atmestas, nes palūkanos šalių susitarimu nustatytos nebuvo, joks terminas atsakovui nei įstatymu, nei šalių susitarimu nustatytas prievolei įvykdyti nebuvo, savivaldybė nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovui M. T. priteisė 4 044,23 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121,35 Lt žyminio mokesčio ir 360 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovo M. T. valstybės naudai priteisė 3,16 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad tretysis asmuo M. R., važiuodamas ieškovui M. T. (b.l. 5), priklausančiu techniškai tvarkingu (b.l.60) automobiliu Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tretysis asmuo naudojosi 2005-11-23 automobilio panaudos sutarties pagrindu (b.l. 65), Romainių gatve ties 97 numerio namu, kelio važiuojamojoje dalyje įvažiavo į kelio duobes nepažymėtas ženklais ir apgadino automobilį. Tretysis asmuo kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl 2007-06-12 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, konstatavus, kad duobės nebuvo pažymėtos, jų nesimatė, todėl vairuotojas iš anksto negalėjo numatyti, kad toje vietoje yra duobės (VPK VP EPT medžiaga). Automobilio apskaičiuoti atkūrimo kaštai sudaro 4 044,23 Lt (b.l. 7-20). Automobilis suremontuotas, už remontą sumokėta 4 425,15 Lt (b.l. 64, 82).
Teismas nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti žalą atsiradusią dėl kelio nepriežiūros. Kauno miesto savivaldybė tinkamai nevykdė LR Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. nustatytos pareigos prižiūrėti ir taisyti kelius, užtikrinti saugias eismo sąlygas, todėl M. R. vairuojamas automobilis įvažiavo į Romainių gatvėje esančias duobę ir buvo apgadintas. Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento komunalinio ūkio skyriaus raštas, kuriame savivaldybei pranešama, kad patikrinus įvykio vietoje duobių nerasta, įrodomosios reikšmės, kad būtent 2007-06-12 duobių nebuvo, neturi, kadangi raštas surašytas 2007-08-10 praėjus dviems mėnesiams po autoįvykio, be to, duobių buvimas užfiksuotas policijos medžiagoje. Aplinkybė, kad atsakovas apie įvykį nebuvo informuotas neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti žalą. Atsakovas vadovaujantis CK 6.263 str. privalo žalą, padarytą ieškovo turtui atlyginti visiškai, t.y. grąžinti ieškovą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, ją patvirtino byloje nustatytos aplinkybės. Ieškinys dalyje dėl 450 Lt priteisimo sumokėtų už transporto priemonės vertinimo ataskaitą, atmestinas, nes šias išlaidas patyrė trečiasis asmuo (b.l. 21-22). Atsakovui piniginė prievolė atsirado iš delikto, ir kadangi viena iš šalių yra fizinis asmuo, todėl piniginę prievolę praleidęs įvykdyti skolininkas moka 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su teismo sprendimu nesutiko, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, dėl šių motyvų:
1) teismas pažeidė CPK 179 str. 1 d. įtvirtintą įrodymų pakankamumo principą, kuris reiškia, jog teismas konstatuoti tam tikrą faktą gali tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. CK 6.253 str. 1 d. įtvirtintas mišrios kaltės bei atsakomybės principas. Mišri atsakomybė galima tada, kai dėl žalos atsiradimo yra ir nukentėjusiojo kaltė. Įrodžius paties nukentėjusiojo kaltę dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusio žalą kaltei, - priklausomai nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Nukentėjusiojo kaltė turi įtaką atsakovo civilinei atsakomybei - tiek jos taikymui, tiek ir atlygintinos žalos dydžio nustatymui. Teismas turėjo atsižvelgti į nukentėjusiojo kaltę, pasireiškiančią dideliu neatsargumu. Teismų praktikoje laikoma, jog dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tuomet, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės, visų pirma, numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (64 p.); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (172 p.). Byloje nėra informacijos apie automobilio stabdymą ties eismo įvykio vieta, taip pat apie tai kokiu greičiu buvo važiuota, bei apie tai, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas bei automobilio būklę ir pan., kaip to iš transporto priemonę vairuojančių asmenų reikalauja Kelių eismo taisyklių 172, 173. 174 p.;
2) teismas sprendime pasisakė ne dėl visų byloje esančių įrodymų ir tuo pažeidė CPK 185 str. bei 270 str. 4 d. 3 p. nuostatas. Teismas konstatavo, jog transporto priemonę autoįvykio metu vairavęs M. R. kelių eismo taisyklių nepažeidė. Šią išvadą teismas padarė remdamasis Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. 1. 6), kuriame nurodoma, jog tariamos duobės buvo nepažymėtos, jų nesimatė, vairuotojas iš anksto negalėjo numatyti, kad yra duobės, todėl konstatuotina, jog vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens transporto priemonę autoįvykio metu vairavusio M. R. - paaiškinimų, duotų 2007 m. spalio 30 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (b. 1. 54), kuomet jis nurodė, jog jis gyvena Romainių gatvėje ir ja nuolat važinėja, bei nenurodė motyvų, kodėl buvo atmestas atsakovo argumentas, jog teismas neturėtų vadovautis Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. 1. 6), kadangi paties transporto priemonę vairavusio asmens M. R. paaiškinimai paneigia nutarime konstatuotas faktines aplinkybes.
3) teismas nenurodė, kodėl rėmėsi IĮ „A. P. firma“ 2007 m. birželio 15 d. surašytu Transporto priemonės apžiūrėjimo aktu Nr. 07-0055, kuriame nurodoma, kad apgadinta variklio gaubtas, variklio gaubto lankstai, priekinės kairės pakabos amortizatorius, priekinės kairės pakabos amortizatoriaus dempferis, viršutinė atrama, viršutinis gaubtelis, apgadinta priekinis kairys ratlankis ir padanga bei galinis kairys ratlankis ir padanga, o ne Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato VP EPT 2007 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. 1. 6), kuriame nurodyta, jog apgadinti tik automobilio priekinis kairys ratas ir galinis kairys ratas, bei Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės patrulio V. P. 2007 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu bei Papildomais duomenimis apie eismo įvykį (ant kurių pasirašė ir pats autoįvykio metu transporto priemonę vairavęs M. R.), kuriuose taip pat nurodyta, jog apgadinti tik automobilio priekinis kairys ratas ir galinis kairys ratas. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl byloje pateikti duomenys apie transporto priemonės apgadinimą yra prieštaringi ir todėl nėra aišku, kokie apgadinimai dėl autoįvykio Romainių gatvėje ties namu Nr. 97 transporto priemonei buvo padaryti;
4) savivaldybės, vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. ir yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, tačiau jokios galiojančios teisės normos nenumato savivaldybėms pareigos užtikrinti, kad duobės keliuose niekada neatsiras. Duobės gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų (dėl išplauto grunto po asfalto danga, atsiradusios smegduobės ir pan.), t.y. dėl nei nuo savivaldybės, nei jokio kito juridinio ar fizinio asmens įmanomos sukontroliuoti, numatyti ir išvengti aplinkybės. Šioje byloje taikytina CK 6.253 str. 1 d., kurioje numatytas vienas iš keleto pagrindų, dėl kurių netaikoma civilinė atsakomybė, o asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės -nenugalima jėga;
5) teismas nepagrįstai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovo naudai priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 4 044,23 Lt sumos. Pagal CK 6.37 str. palūkanas pagal prievoles nustato įstatymai arba šalių susitarimas, tačiau palūkanos šioje byloje jokiu šalių susitarimu nustatytos nebuvo. CK 6.210 str. norma taip pat netaikytina, kadangi joje numatyta, jog palūkanos mokamos, skolininkui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, tuo tarpu joks terminas atsakovui nei įstatymu nei šalių susitarimu nustatytas nebuvo;
6) teismo sprendimo motyvuojamoji bei rezoliucinė dalys prieštarauja viena kitai. Motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, jog, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 5 p., iš atsakovo žyminis mokestis nepriteistinas, tačiau rezoliucinėje dalyje iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 121,35 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti derinamas su vadinamąja nuostolių mažinimo doktrina. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. CK 6.249 straipsnio norma, kad nuostolių dydį nustato teismas, reiškia, jog teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį, privalo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos šios normos dispozicijoje nurodytos aplinkybės.
Nustatyta, kad 2007-06-12 Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl autoįvykio Romainių gatvėje ties 97 namu, kurio metu buvo apgadintas ieškovui M. T. priklausantis automobilis RENAULT LAGUNA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas M. R. (b.l.6). Nutarime nurodyta, kad ties namą Nr.97 Romainių gatvėje, važiuojamojoje kelio dalyje vairuotojas įvažiavo į duobes ir apgadino automobilį. Važiuojamojoje dalyje atsiradusios duobės nebuvo pažymėtos, jų nesimatė, todėl vairuotojas iš anksto negalėjo numatyti, kad yra duobės. Jo veiksmuose KET pažeidimo nenustatyta.
Negalima sutikti su apelianto motyvais, jog teismas neturėtų vadovautis Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. 1. 6), kadangi paties transporto priemonę vairavusio asmens M. R. paaiškinimai paneigia nutarime konstatuotas faktines aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo žinodamas apie netinkamą kelio būklę nesiėmė atsargumo priemonių, dėl savo aplaidumo įvykdė autoįvykį. Teismo posėdyje tretysis asmuo paaiškino, kad važiavo nedidėliu greičiu, šis jo paaiškinimas byloje nenuginčytas. Be to, trečiojo asmens žinios apie kelio būklę negali būti neprotingai suabsoliutinamos. Trečiojo asmens paaiškinimas, jog kelias yra duobėtas ir jis dažnai važiuoja šiuo keliu nereiškia, jog vairuotojas preciziškai žinojo kiekvienos esančios kelio dangoje duobės buvimo vietą, dydį, gylį ir, kad važiuodamas 30-40 km. greičiu galėjo iš anksto duobę pastebėti bei išvengti autoįvykio. Byloje nėra paneigtas konstatuotas Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos nutarime faktas, kad atsiradusios duobės nebuvo pažymėtos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto 2007-08-10 raštu (b.l.51), kad Romainių gatvėje ties namu 97 duobių nerasta, kadangi tai prieštarauja, kitiems surinktiems byloje įrodymams, tame tarpe eismo įvykio schemai, liudytojo V. P. parodymams. Liudytojas teismo posėdyje paaiškino (b.l.89), kad kelio dalyje buvo duobės, tai užfiksuota protokole. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad žalingos pasekmės atsirado dėl trečiojo asmens kaltės (neatsargumo), dėl Eismo taisyklių pažeidimo, nes tokių įrodymų byloje nepateikta (CPK 176 str.).
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad byloje pateikti duomenys apie transporto priemonės apgadinimą yra prieštaringi ir nėra aišku, kokie apgadinimai dėl autoįvykio Romainių gatvėje ties namu Nr. 97 buvo padaryti transporto priemonei. Paminėti skundo motyvai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams, todėl yra atmestini. Liudytojas V. P. teismo posėdyje paaiškino, jog paprastai nurodo tik vizualiai matomus automobilio sužalojimus, važiuoklės sužalojimų nenurodė, nes jų nematė, kas sugadinta važiuoklėje jis nežiūri. Iš trečiojo asmens M. R. paaiškinimo matyti, kad autoįvykio metu buvo apgadintos automobilio padangos, diskai, ištruko amortizatorius, kuris išlindo į kapotą (b.l.53). Liudytojas A. P. paaiškino, kad sugadinti ratlankiai, ratai, variklio gaubtas, sugadintas gaubto vidinis karkasas, iš išorės šis apgadinimas nesimato. Variklio gaubtas apgadintas iš vidaus. Tretysis asmuo M. R. 2007-06-12 rašytiniame paaiškinime Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkui nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu kairės pusės ratlankiai ir padangos, priekinė važiuoklė ir amortizatorius išlindo į kapotą. Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos schemos apie eismo įvykį papildyme išvardinti duomenys, kuriuos privalo nurodyti policijos darbuotojai, tarpe kitų duomenų, jie privalo nurodyti išorinius požymius- eismo metu apgadintos transporto priemonės. Šiuo atveju PK darbuotojas nurodė kairės pusės priekinio ir galinio ratų sužalojimus. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. birželio 12 d. nutarimu nustatyta, kad autoįvykio metu buvo sužaloti priekinio ir galino kairės pusės ratai. IĮ P. firmos Vertinimo ataskaitoje Nr.07-0055 nustatyti automobilio Renault sužalojimai (variklio gaubtas, variklio gaubto lankstai, priekinės kairės pakabos amortizatorius, amortizatoriaus dempferis, prekinės kairės pakabos amortizatoriaus viršutinė atrama ir gaubtelis, prekinis kairys ir galinis kairys ratlankis, priekinė ir galinė kairė padanga). Akivaizdu, kad vidiniai automobilio sužalojimai buvo neužfiksuoti Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos dokumentuose, nes tokiems sužalojimams nustatyti būtina apžiūrėti automobilį ne tik iš išorės bet ir iš vidaus, kaip nustatyta PK darbuotojai aprašė tik išorinius automobilio sužalojimus. Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus. Įrodymų visuma patvirtina, kad nurodyti IĮ P. firmos Vertinimo ataskaitoje Nr.07-0055 ir transporto priemonės apžiūros akte Nr. 07-0055 automobilio Renault sužalojimai, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes galėjo atsirasti įvažiavus automobiliui į duobę, todėl netikėti šiuo įrodymu nėra įstatyminio pagrindo.
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti,
Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 str. keliai skirstomi pagal nuosavybės formą į valstybės, savivaldybių arba privačius. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktas nustato savivaldybėms pareigą užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą kelią Romainių gatvėje, jo neremontavo. Gatvėje esančios įdubos nebuvo pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, kas laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais, t.y. neveikimu. Dėl neteisėto atsakovo neveikimo buvo apgadintas ieškovui priklausantis trečiojo asmens M. R. vairuojamas automobilis Renault Laguna, nes esant įgriuvai buvo sužaloti automobilio mechanizmai dėl to ieškovas patyrė žalą. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis tinkamai neprižiūrėjo jam priklausančios gatvės. Darytina išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ( CK 6.245 str. – 6.249 str.), todėl ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą. Todėl atsakovo motyvas -netaikyti atsakovui civilinę atsakomybę CK 6.253 str. 1d. pagrindu, yra atmestinas kaip neįrodytas.
Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši skundžiamo sprendimo dalis yra nekeistina, kadangi pagrįsta įstatymu. CK 6.2 str.1d. pasakyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju prievoliniai santykiai atsirado iš delikto (CK 6.263 str.). Todėl atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK6.37 str.2d.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime kalbėjo, apie tai, kad atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei, o ne ieškovui, teismas priteisė iš atsakovo žyminį mokestį tik ieškovui, o ne valstybei, todėl prieštaravimo sprendime nėra.
Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimo nekeisti.