- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- ATP-80-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-01123-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo I. B. pripažintas kalta ir nubausta:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 43 eurų bauda;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus apėmimu, I. B. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nubausta už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 19 d. 12.28 val. (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje, vairuodama automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešusi policijai. Tokiais veiksmais I. B. pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimą kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu tik iš dalies, t. y. pripažįsta, kad 2014-12-19 apgadino kito asmens transporto priemonę, tačiau mano, kad ji nepagrįstai yra nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, mano, kad toks teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja pasišalindamas iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.). Teigia, kad savo paaiškinime ji nurodė, jog pajutusi smūgį du kartus paklausė savo automobilyje sėdėjusios Z. P., ar ji (apeliantė) neapgadino šalia stovėjusio automobilio, bet, kai Z. P. patvirtino, kad nekliuvo, dėl susidariusios už jos automobilio eismo spūsties pasišalino iš įvykio vietos. Pastebi, kad nukentėjusioji D. J. nesikreipė į draudimą dėl jos apgadinto automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto, ir jai dėl D. J. automobilio apgadinimo iki šiol nepareikšta pretenzijų. Nurodo, kad iš byloje esančių automobilio „Citroen C3“ nuotraukų matyti, kad bamperio nubrozdinimas labai nežymus. Mano, kad apgadinto automobilio bamperio nuotrauka, pats nukentėjusiojo nesikreipimas į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo bei jos (apeliantės) bendrakeleivės Z. P. patvirtinimas įvykio metu įrodo, kad automobilis „Citroen C3“ per įvykį nenukentėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala yra mažareikšmė. Teigia, kad pasišalindama iš įvykio vietos nesiekė išvengti atsakomybės, pareigos atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai, nuslėpti savo neblaivumo, kadangi buvo blaivi, taip pat nesiekė paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan., nes buvo įsitikinusi, jog jokios žalos nepadarė.
Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei jai, nei Kelių policijos atstovui, nukentėjusiajai D. J. ar liudytojai Z. P.. Teigia, kad nepagrįstai teismas nutarime konstatavo, jog ji vengė pagal šaukimą atvykti į teismą, kadangi ji jokio teismo šaukimo ar pranešimo apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką negavo, nors buvo nurodžiusi policijos pareigūnams savo faktinės gyvenamosios vietos adresą. Taip pat teigia, kad pati buvo atvykusi į teismą, domėjosi apie bylos nagrinėjimo laiką, tačiau nieko nesužinojo (teismo skelbimų lentoje iškabintame grafike nerado jokių duomenų apie jos bylos nagrinėjimą). Dėl to mano, kad dėl teismo kaltės jai ir kitiems asmenims nedalyvaujant bylos nagrinėjime, teismas negalėjo išsiaiškinti bei neišsiaiškino jos elgesio motyvų dėl eismo įvykio, neišsiaiškino jos tikslų turinio ir todėl nepagrįstai konstatavo jos kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą. Mano, kad už šį pažeidimą ji yra nubausta labai griežtai, nes nedalyvaudama bylos nagrinėjime ji negalėjo pasiaiškinti, pateikti ją charakterizuojančių ir jos sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų (iš darbdavio gautos charakteristikos, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį, nepilnamečio vaiko gimimo liudijimo, nes viena augina mažametį vaiką). Dėl to mano, kad teismas, nekviesdamas jos į posėdį ir bylą išnagrinėdamas jai nedalyvaujant, pažeidė ne tik jos procesines teises, bet ir ATPK 272 straipsnio reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo netenkinti I. B. skundo, nes mano, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes bei esminius įrodymus. Mano, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos vertinamas kaip šiukštus KET pažeidimas, kadangi dėl pažeidėjos aktyvių veiksmų buvo padaryta žala fiziniam asmeniui ir šios atsakomybės buvo bandyta išvengti, be to, tokie veiksmai pasižymi tiesioginės tyčios forma. Nurodo, kad I. B. pasiaiškinime nurodė, jog ji juto nedidelį smūgį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų nepasiliko eismo įvykio vietoje. Taip pat nurodo, kad iš administracinės bylos matyti, jog I. B. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ji pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Mano, kad tai tik dar kartą įrodo, kad I. B. vengė vykti į bylos nagrinėjimą. Teigia, kad I. B. skundo argumentai turi būti laikomi jos pasirinktos gynybos pozicija ir bandymu išvengti itin griežtos administracinės atsakomybės, todėl mano, kad jai paskirta nuobauda galės užtikrinti ATPK 20 straipsnyje nurodytus nuobaudos skyrimo tikslus ir paskirta nuobauda bus pasiekta ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš apeliantės skundo argumentų matyti, jog I. B. prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme vien dėl to, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant ir dėl to buvo pažeistos jos teisės, nes ji negalėjo duoti paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti įrodymus. Iš apeliantei surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nurodyta ne tik administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikas, bet ir vieta. Taip pat iš protokolo matyti, kad I. B. ne tik susipažino su protokolu, bet gavo ir protokolo kopiją, ir jai buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje nurodytos teisės ir pareigos, ir tai apeliantė patvirtino savo parašu (3-4 b. l.). Be to, šioje byloje I. B. padaryti teisės pažeidimai nepatenka į ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės pažeidimų, dėl kurių traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo privalo dalyvauti tokios bylos nagrinėjime, sąrašą. Kadangi I. B. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, joks prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, pripažįstama, kad apylinkės teismas, išnagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai I. B., ATPK 272 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantė skunde taip pat teigia, kad ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t. y. I. B. nesutinka su teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Skunde apeliantė teigia, kad jos veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, kadangi ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes manė, kad nepadarė jokios žalos stovėjusiam automobiliui bei dėl susidariusios už jos automobilio eismo spūsties. Tačiau tokį I. B. aiškinimą paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai: apeliantės bei nukentėjusio automobilio savininkės D. J. paaiškinimai, eismo įvykio vietos schemoje, policijos pareigūno L. R. tarnybiniame pranešime, transporto priemonių techninės apžiūros aktuose, fotonuotraukose užfiksuoti duomenys.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis ir konkretus asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei, kad šis asmuo iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Toks pažeidimas pagal teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. B. akivaizdžiai suvokė padariusi eismo įvykį ir iš įvykio vietos ji pasišalino sąmoningai, tyčia siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad I. B. neginčija savo kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, t. y. pripažįsta kliudžiusi stovėjusį automobilį. Eismo įvykio faktas įrodytas ne tik pačios pažeidėjos paaiškinimais, bet ir nukentėjusiosios D. J. paaiškinime (9 b. l.) nurodytais duomenimis, jog jai įsėdus į automobilį, prie jos priėjo du vyriškiai ir nurodė, kad į jos automobilį trenkėsi moters vairuojamas automobilis ir kaltininkės vairuojamas automobilis nesustodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos. D. J. paaiškinime nurodytus duomenis patvirtino policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (5 b. l.) nurodyti duomenys. Kitą dieną po eismo įvykio paaiškinime I. B. nurodė, kad ji, važiuodama aikštelėje ir pasukusi vairą į dešinę, pajuto nedidelį smūgį, paprašė kartu važiavusios Z. P. pažiūrėti, ar ji nekliudė kito automobilio ir, kai jai buvo atsakyta, jog kitas automobilis neapgadintas, o už jos važiavę kiti automobiliai pradėjo jai signalizuoti, ji nuvažiavo nenorėdama trukdyti eismui (8 b. l.). Toks apeliantės aiškinimas patvirtina, kad ji suprato kliudžiusi kitą transporto priemonę. Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Citroen C3“, nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl autoįvykį sukėlusi I. B., kaip numatyta KET 222 punkte, privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadariusi, sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino. KET 222 punktas imperatyviai numato, jog jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Dėl to I. B., nepranešdama apie įvykį policijai ir pasišalindama iš įvykio vietos, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, o skunde apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji pasišalino siekdama nekliudyti už jos važiavusioms transporto priemonėms ar kad ji įvykio metu automobilį vairavo blaivi, veikos kvalifikacijai lemiamos reikšmės neturi. Tai, kad apeliantei nebuvo pareikšta pretenzijų dėl žalos atlyginimo ar, kad D. J. paaiškinime nenurodė, kokia žala padaryta jos automobiliui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nebuvo padaryta žalos ar, kad žala buvo mažareikšmė, kadangi transporto priemonių techninės apžiūros aktuose bei foto lentelėse užfiksuoti abiejų automobilių sugadinimai patvirtina, kad žala buvo padaryta (10, 11, 13–14 b. l.). Nors apeliantė teigia, kad nukentėjusioji iki šiol nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tačiau I. B. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokį jos teiginį. Be to, padarytos žalos dydis veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Taip pat pastebėtina, kad įvykio metu I. B. vairavo savo tėvui K. B. priklausantį automobilį, į policiją ji atvyko tik kitą dieną po įvykio, t. y. tada, kai su ja susiekė patys policijos pareigūnai, nustatę, kas iš tikrųjų įvykio metu vairavo automobilį, todėl apeliantės teiginys, jog ji, pasišalindama iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti atsakomybės, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas teiginys.
Visuma paminėtų įrodymų neabejotinai įrodo, jog I. B. akivaizdžiai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau, pažeisdama KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, ir tai padarė tyčia, siekdama išvengti atsakomybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino bei padarė motyvuotas išvadas dėl apeliantės kaltės, todėl I. B. pagrįstai pripažinta kalta ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Apeliantė taip pat mano, kad ji pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubausta per griežtai.
I. B. už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos skundžiamu nutarimu nubausta 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta apeliantės nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra privaloma papildoma nuobauda.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Skunde apeliantė teigia, kad ji viena augina mažametį vaiką, tačiau byloje šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. Tokių duomenų prie apeliacinio skundo nepateikė ir pati apeliantė. Nors I. B. pripažino apgadinusi kitą automobilį, tačiau neigė kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl pagrįstai apylinkės teismas nurodė, kad nenustatyta apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat nėra ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors I. B. buvo bausta 50 Lt bauda už 2014-09-09 padarytą teisės pažeidimą (greičio viršijimą), tačiau už šį pažeidimą jai buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kuris pagal teismų praktiką asmeniui baustumo neužtraukia. I. B. taip pat neteista (19 b. l.). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. B. dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (34 b. l.), jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1000 Lt per mėnesį, t. y. gauna artimą minimaliam darbo užmokesčiui atlyginimą (35 b. l.). Visos šios paminėtos aplinkybės paaiškėjo tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. apie šias aplinkybes pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą (eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, D. J. automobiliui „Citroen C3“ padaryti nežymūs apgadinimai (sugadintas priekinis bamperis (11, 14 b. l.)), D. J. nenurodė, kokio dydžio turtinė žala jai buvo padaryta dėl apgadinto automobilio), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (nutartys Nr. 2AT-10-2014, 2AT-6-2014, 2AT-42-2013, 2AT-29-2013, 2AT-11-2014, 2AT-13-2013, 2AT-8-2013, 2AT-4-2011, 2AT-37-2013), bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu I. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda neatitinka padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei apeliantės asmenybės. Dėl to skundžiamas nutarimas keičiamas, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikomas ATPK 30¹ straipsnis ir paskirta nuobauda švelninama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimą pakeisti.
Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį I. B. paskirtą nuobaudą sušvelninti paskiriant 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šią paskirtą nuobaudą bei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą nuobaudą (43 eurų dydžio baudą) subendrinti ir paskirti I. B. galutinę administracinę nuobaudą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.