- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1-119-517/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00021-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- G. R.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
G. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1992m. gegužės 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 246¹ str. 1d.(pagal iki 1995m. sausiuo 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-pataisos darbais 9 mėn., išskaičiuojant iš gaunamo darbo užmokesčio po 20% į valstybės pajamas, neturintis teistumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t.y. mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent:
1998m. rugsėjo 11d. Ukmergės raj. apyl. teismo teisėjos nutarimu civilinėje byloje Nr. AE-180/1998m. iš kaltinamojo G. R. buvo priteistos lėšos pil. A. R. naudai jų nepilnametės dukros A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti, mokant po 1/4 dalį dydžio visų rūšių jo gaunamo uždarbio(pajamų), bet ne mažiau 1 MGL vaikui kas mėnesį nuo 1998m. rugsėjo 01d. iki dukros A. pilnametystės, tačiau kaltinamasis G. R., žinodamas, kad iš jo yra priteistos lėšos vaikui išlaikyti, nuo lėšų priteisimo dienos iki 2002m. gegužės mėn., o po to laikotarpyje nuo 2002m. spalio 01d. iki 2012m. vasario mėn. vengė vykdyti pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, nes niekur oficialiai nedirbo ir pragyveno iš laikinų uždarbių, tik nuo 2002m. gegužės 21d. iki 2002m. rugsėjo 30d. būdamas oficialiai įsidarbinęs pas ūkininkę N. R. ūkyje, Ukmergės rajone, tačiau apie darbinius santykius antstolės neįformavo ir pinigai vaiko išlaikymui išieškomi nebuvo, kuris, paskutinį kartą 2000m. liepos 24d.-2003m. kovo 25d. laikotarpyje būdamas registruotas darbo buržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, nuo to laiko daugiau darbo biržoje nesiregistravo ir lėšų vaikui išlaikyti visiškai nemokėjo, tokiu būdu tyčia vengdamas pareigos teikti lėšas vaikui išlaikyti, ko pasekoje iki 2012m. sausio 01d. pil. A. R., kaip išieškotojai, susidarė 12.911,74 Lt.(dvylikos tūkstančių devynių šimtų vienuolikos litų ir 74 ct.) išlaikymo įsiskolinimas, o Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2011m. spalio 24d. buvo padaryta 5.812,26 Lt. (penkių tūkstančių aštuonių šimtų dvylikos litų ir 26 ct.) turtinė žala.
Kaip matyti iš kaltinamojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 1995m. susituokė su pil. A. R., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Su žmona išsiskyrė po dviejų metų. Teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas lėšų vaikui išlaikyti priteisimo klausimas, nedalyvavo, tačiau apie priteistus alimentus jam buvo žinoma. Jis niekada neturėjo oficialaus darbo, visą laiką dirbo atsitiktinius darbus statybose, pas žmones kapojo malkas, į dieną gaudamas nuo 20 iki 50 litų. Šiuo metu jis pragyvena, uždarbiaudamas pas žmones. Dukros išlaikymui pinigų neduodavo ir šiuo metu jokios materialinės paramos neteikia, nes jam pačiam vos užtenka lėšų pragyvenimui. Darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, buvo registruotas tik vieną kartą, po ko darbo biržoje nebesiregistravo. Pagrindinė nebendravimo su dukra priežastis-pinigai, kurių jis negali pasiūlyti, kurią paskutinį kartą matė prieš kokius penkis metus(b.l. 29, 33).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. R. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 11), Ukmergės raj. apyl. teismo tesiėjos 1998m. rugsėjo 11d. nutarmu civilinėje byloje Nr. AE-180/1998m. dėl išlaikymo vaikui priteisimo (b.l. 40-41), antstolės N. Jutkienės kontoros pažymomis apie lėšų vaikui išlaikyti įsiskolinimo dydį(b.l. 7, 15-16), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymomis apie kaltinamojo G. R. darbinę veiklą(b.l. 23-25, 43), Lietuvos darbo biržos duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymomis apie kaltinamojo G. R., kaip asmens ieškančio darbo, registraciją(b.l. 13, 44) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. R. apklausos protokolo, su G. R. susituokė 1995m., o 1997m. vasario 07d. gimė dukra A. Santuokoje su vyru pragyveno apie pusantrų metų. 1998m. ji iš sutuoktinio prisiteisė lėšas vaikui išlaikyti, o 2000m. Ukmergės raj. apyl. teisme įvyko skyrybų procesas. Pagrindinė skyrybų priežastis-vyro nuolatinis alkoholio vartojimas. G. R. niekur oficialiai nedirba, jai dukros auklėti ir auginti nepadėjo, niekada nėra nuėjęs į lopšelį-darželį ar mokyklą ir dukros reikalais nesidomėjo. Švenčių progomis tik kelis kartus yra pasveikinęs savo dukrą, priteistas lėšas vaikui išlaikyti yra mokėjęs tik pradžioje, kada buvo priteisti alimentai, o po materialinė parama nutrūko(b.l. 11).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančiobyloje esančio Ukmergės raj. apyl. teismo teisėjos 1998m. rugsėjo 11d. nutarimo civilinėje byloje Nr. AE-180/1998m. dėl išlaikymo vaikui priteisimo matyti, kad šiuo nutarimu buvo priteistos lėšos pil. A. R. naudai jų nepilnametės dukros A. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti, mokant po 1/4 dalį dydžio visų rūšių jo gaunamo uždarbio(pajamų), bet ne mažiau 1 MGL vaikui kas mėnesį nuo 1998m. rugsėjo 01d. iki dukros A. pilnametystės(b.l. 40-41).
Iš byloje esančių antstolės N. Jutkienės kontoro pažymų dėl lėšų vaikui išlaikyti išieškojimo matyti, kad kaltinamojo G. R., kuris nuo lėšų vaikui išlaikyti priteisimo dienos nėra pervedęs nei vieno lito alimentų, nemokėtų lėšų įsiskolinimas vis augo, ko pasekoje 2012m. sausio 01d. susidarė bendras 18.724,- Lt.(aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų dvidešimt keturių litų ir 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimas(b.l. 7, 15-16).
Iš teisme išvardintų byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos infomacinio pobūdžio pažymų, matyti, kad kaltinamasis G. R. nuo 2002m. gegužės 21d. iki 2002m. rugsėjo 30d. oficialiai buvo įsidarbinęs pas ūkininkę N. R. ūkyje, Ukmergės rajone, tačiau daugiau informacijos apie kaltinamojo G. R. įdarbinimą pagal SODROS žinybinio registro bazės duomenis nėra (b.l. 23-25, 43).
Iš teisme išvardintų byloje esančių Lietuvos darbo biržos informacinio pobūdžio pažymų matyti, kad kaltinamasis G. R. darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, buvo registruotas tik vieną kartą laikotarpyje nuo 2000m. liepos 24d. iki 2003m. kovo 25d., po ko darbo paieška jam buvo nutraukta ir kaltinamasis daugiau darbo biržoje nebesiregistravo(b.l. 13, 44).
Iš byloje esančių Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, pateiktų dokumentų matyti, kad, pil. A. R. rašyto prašymo pagrindu priėmus sprendimą dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, nuo 2008m. vasario mėn. nepilnametei-pil. A. R., gim. (duomenys neskelbtini) buvo mokamos įstatymo nustatyto dydžio išmokos, kaip lėšos vaikui išlaikyti, kurių įsiskolinimas su priskaičiuotimis palūkanomis 2011m. spalio 24d. yra 5.812,26 Lt. (penkių tūkstančių aštuonių šimtų dvylikos litų ir 26 ct.(b.l. 3-6, 8).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. R., neturėdamas jokių sveikatos problemų ir būdamas darbingas asmuo, turėjo visas galimybes dirbti ir teikti lėšas savo dukros išlaikymui, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį ir pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Priešingai, kaltinamasis G. R., pasitenkindamas tik padieniais uždarbiais pas žmones, nesiėmė visų įmanomų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, kad galėtų teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, nes kaltinamasis 2002m. spalio 01d. niekur oficialiai nedirbo, o po darbo paieškos 2003m. kovo 25d. nutraukimo daugiau darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, nesiregistravo(b.l. 13, 23-25, 43-44). Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis G. R., žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas nepilnametei dukrai išlaikyti ir, kaip darbingas asmuo, galėdamas šią pareigą vykdyti, tyčia vengė mokėti lėšas vaikui išlaikyti, todėl kaltinamasis G. R. savo nusikalstamais veiksmais padar ė usikaltimą, numatytą LR BK 164 str., požymius, t.y. vengimas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką(mokėti lėšas vaikui išlaikyti).
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, nes nusikaltimu jokia žala padaryta nebuvo.
Kaltinamasis G. R. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-viešaisiais darbais ir jos dydžiu(b.l. 57).
Sankcijoje už kaltinamajam G. R. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 164 str., padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšys, yra numatytos kaip alternatyvinės, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Nors kaltinamasis G. R. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau jis yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes praeityje padaryta nusikalstama veika, nuo 2003m. gegužės 01d. priėmus naują LR Baudžiamąjį kodeksą, buvo panaukinta, todėl teistumo neužtraukia. Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo G. R. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo G. R. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi kaltinamojo G. R. nusikalstamais veiksmais turtinė žala padaryta nebuvo, todėl. atsižvelgiant tiek į padarytų veikų aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo G. R., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, asmenybę, pastarajam už padarytą nusikaltimą yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 46 str.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui iki 2012m. gruodžio 31d. imtinai.
Bausmės-viešųjų darbų pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kada kaltinamasis G. R. pradėjo dirbti viešuosius darbus.
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.