Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. I. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 23.04 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. rugsėjo 29 d., 23.26 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,59 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo V. G. 2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Toyota Prius+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, už vairo sėdėjo J. I.. Paprašius išlipti iš automobilio, J. I. išlipo, akivaizdžiai neblaivus – jis svirduliavo, o iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklaustas, ar jis vairavo, paaiškino, kad tiesiog sėdėjo automobilyje. Tuo metu priėjo pranešėjas A. G., kuris patvirtino, kad automobilį vairavo būtent J. I.. A. G. taip pat nurodė, kad automobilyje buvo ir kitas asmuo, kuris taip pat vairavo, tačiau iki policijos atvykimo jis pasišalino nežinoma kryptimi. 2024 m. rugsėjo 29 d., 23.08 val., J. I. tarnybiniu alkotesteriu buvo nustatytas 3,04 promilės girtumas, o antru matavimu 23.24 val. – 2,59 promilės. Vėliau J. I. prisipažino, kad vairavo automobilį, nes kažkoks nepažįstamas asmuo paprašė, kad jis nuvežtų nupirkti alaus. Vietoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38186-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Antrasis asmuo, vairavęs „Toyota Prius+“, nustatytas nebuvo, nes iki pareigūnams atvykstant pasišalino. J. I. ir minėtas kitas asmuo padarė eismo įvykį, du kartus kliudydami „Honda“ automobilį. Apžiūrėjus „Honda“ automobilį, jo savininkė A. L. patvirtino, kad iki šiol jos automobilio galinis bamperis ir priekinės keleivio pusės durelės nebuvo apgadinti. KTS ekspertų teigimu, iš automobilio imti kvapų mėginių netikslinga, nes jo langai neužsidarinėjo, o vairuotojo sėdynės matavimas taip pat netikslingas dėl to, kad vairavo du asmenys. Todėl KTS ekspertai apžiūroje nedalyvavo. Taip pat buvo nustatyta, kad netoli įvykio vietos, prie pirmos laiptinės, yra vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į stovėjimo vietą, kur buvo „Toyota Prius+“. Tačiau kam kamera priklauso, nustatyti nepavyko. J. I. buvo įteiktas šaukimas atvykti 2024 m. spalio 3 d., 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), 3-asis policijos komisariatas. J. I. buvo perduotas savo mamai, o automobilis „Toyota Prius +“ tralu nuvežtas į policijos saugomą automobilių aikštelę. Su pranešėju buvo atlikti procesiniai veiksmai. Vėliau jis paskambino ir informavo, kad iki mūsų atvykimo padarė nuotrauką asmens, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Remiantis turima informacija, į „Honda“ automobilį atsitrenkė J. I., vairuodamas automobilį. Vėliau jis apsikeitė vietomis su kitu vyru, kuris taip pat vairavo „Toyota Prius +“ ir įvažiavo į „Honda“ automobilį. Užregistruotas EĮS ROIK: 07-24-9630566, padaryto nuotraukos (t. 1, b. l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. I. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. J. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 23.04 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,59 promilių alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio duomenimis, tarnybiniais pranešimais, taip pat pačio kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

J. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad J. I. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, J. I. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (t. 1, b. l. 51-52) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, administracinių nusižengimų registro duomenimis, vienerių metų laikotarpyje J. I. administracine tvarka baustas du kartus už nesunkius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 58-60). Ketvirta, kaltinamasis J. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo artimą draugą – D. P.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. I. su draugu sieja artimi ryšiai, draugas jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad D. P. yra dirbantis, darbdavio teigiamai charakterizuojamas (t. 2, b. l. 45), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteistas (t. 2, b. l. 46), paskutinių keturių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta už nesunkius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tačiau nesusijusius su alkoholio vartojimu, baudas sumokėjęs. Paskutinius trejus metus administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 47-51). Apibendrinant išdėstytus argumentus, visgi konstatuotina, kad D. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas J. I., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Nors kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju J. I. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,59 promilės.

Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 1 000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad laiduotojas dirba. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. I., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo D. P. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad J. I. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis J. I. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis J. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija J. I. kraujyje (2,59 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. I. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo momento, kai jai buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2024 m. spalio 3 d. (t. 1, b. l. 84-87).

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, jog kaltinamojo J. I. vairuotas automobilis „Toyota Prius+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius+“, 2016 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 14 124 Eur (t. 1, b. l. 77).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Karolis Barysas nurodė, kad tokios vertės konfiskavimas būtų neproporcingas padarytos nusikalstamos veikos rūšiniam pavojingumui, kaltinamojo asmenybei ir jo turtinei padėčiai. J. I. šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, automobilio vertės konfiskavimas taptų nepakeliama našta kaltinamajam ir jo šeimai. Mano, kad teismas neturėtų skirti tokios baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinus rūšinį veikos pavojingumą ir įtariamojo asmenybę. Žmogus pirmą kartą taip suklydo, padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas nesmurtinis, jis dėjo visas pastangas sušvelninti savo veiksmų pasekmes, nedelsiant atlygino žalą savo noru, atsiprašė nukentėjusiojo, automobilio savininko.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras siūlė iš kaltinamojo konfiskuoti visą sumą – 14 124 Eur.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslai (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims) teismo vertinimu būtų pasiekti ir išieškant ne visą konfiskuotino turto vertę. Manytina, jog šiuo atveju 14 124 Eur konfiskavimo suma kaltinamajam būtų per didelė našta, nes byloje yra duomenys apie kaltinamojo sveikatos sutrikimus (2 t., b.l.31), be to kaltinamasis paskutiniu metu vertėsi pavežėjimo paslaugomis, o atėmus teisę vairuoti automobilį, akivaizdu, jog pajamų iš šios veiklos kaltinamasis neteko. Teismo vertinimu, išieškotina suma mažintina per pusę ir iš kaltinamojo J. I. tikslinga konfiskuoti 7 000 Eur sumą, nes šiuo konkrečiu atveju tokia suma būtų proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė padarytai nusikalstamai veikai, ir pasiektų savo tikslus net ir sumažinus išieškotiną turto vertę per pusę. Dar labiau mažinti priteistiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą taip pat nėra pagrindo, nes įvertinus kaltinamojo administracinius baustumus matyti, jog per gana trumpą laikotarpį nuo grįžimo į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), jis buvo nubaustas 2 kartus administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b.l.58-59), taigi, prevencinis poveikis kaltinamajam turi būti reikšmingas, bet proporcingas.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip minėta, iš J. I. išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 7 000 Eur suma.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 1, b. l. 84-87), paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. alaus „Stella“ butelis ir 5 vnt. tušti alaus buteliai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. I., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui, su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją D. P. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos Nr. 1-3549-1057/2024 ir teisminio proceso Nr. 1-01-1-38186-2024-7, ir tai, kad jis mokamas už J. I.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei J. I. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Paskirti J. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 3 d. Apie baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. I. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Prius+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios sumos dalį – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) į valstybės biudžetą.

Kaltinamajam J. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. alaus „Stella“ butelį ir 5 vnt. tuščius alaus butelius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.