- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- eA-304-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01805-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, R. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. S., Nacionalinės žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Trečiasis asmuo
- Kauno
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. S. ir R. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno 15-ojo notarų biuro notarei L. V. dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2014 m. gruodžio 3 d. teismui paduotu prašymu prašė: panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 02-01-11885 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės I. P. į J. P. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,1107 ha žemės sklypo dalį turėtoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 19-10083 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi)“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės I. P. į J. P. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,1107 ha žemės sklypo dalį turėtoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“; pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduotą Kauno 15-ojo notarų biuro notarės L. V.; pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduotą Kauno 15-ojo notarų biuro notarės L. V.; pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduotą Kauno 15-ojo notarų biuro notarės L. V.; pripažinti negaliojančia 2011 m. vasario 7 d. sutartį Nr. 2-311 dalyje dėl 1/12 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo R. P.; taikyti restituciją natūra, 0,1107 ha žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“ (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), grąžinant valstybės nuosavybėn.
Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijami administraciniai teisės aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra naikintini. Nurodė, kad J. P. nuosavybės teise iki mirties 1933 m. rugpjūčio 28 d. valdė 2 502 kv. m žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“ dvare „(duomenys neskelbtini)“ valsčiuje, Kaune. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtą turtą atkuriamos turto savininkui, o jeigu turto savininkas miręs – Atkūrimo 2 įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nustatyta eilės tvarka asmenims, susijusiems su buvusiu savininku giminystės ryšiais, o taip pat asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, ir asmenims, kuriems iki 2001 m. gruodžio 31 d. yra perleistos teisės atkurti nuosavybės teises. Pabrėžė, kad ginčijamais administraciniais aktais nuosavybės teisės į J. P. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą buvo atkurtos natūra jo įpėdinei dukrai I. P., kuri nebuvo turto savininkė. Teigė, kad žemės nacionalizacijos metu J. P. nebuvo ir negalėjo būti nacionalizuojamos žemės savininkas Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio prasme, nes buvo miręs dar 1933 metais, todėl turtas iš jo negalėjo būti nusavintas, jo teisės pažeistos nebuvo. Pareiškėjo nuomone, 1983 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimas nepatvirtina nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo pagrindo bei valdymo nuosavybės teise fakto, t. y. kad po J. P. mirties N. P. buvo žemės savininkė jos nacionalizavimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad administraciniai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, taip pat asmens, visuomenės teises, turtinius valstybės interesus, todėl teigė esant viešojo intereso pažeidimą.