- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- eI3-5008-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00397-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- E.P.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.P. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E.P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Klaipėdos valdybos 2020-04-17 sprendimą Nr. (13.2)-AD5-5732 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); įpareigoti Departamento Klaipėdos valdyba priimti naują sprendimą dėl 2020-02-28 prašymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad 2020-02-28 Klaipėdos rajono savivaldybės merui pateikė prašymą, į kurį 2020-03-16 pateiktas atsakymas Nr. T17-76(1.48 E), kuriuo informuodama, jog vadovaujantis melioruotų žemių planais ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei su šiuo sklypu besiribojančiuose sklypuose melioracijos statinių nėra; šiems žemės sklypams netaikoma melioruotos žemės bei melioracijos statinių apsaugos zonos. Argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas be motyvų ir argumentų, kadangi iš ginčijamo sprendimo visiškai neaišku, kodėl atsakovas neatsakė ir nenagrinėjo 2020-02-28 prašyme keliamus reikalavimus. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, Teisės gauti informaciją įstatymą, jo 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalį, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, jų 35 punktą, 35.2 punktą, 38 punktą. Mano, jog nurodytos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjektas, gavęs prašymą pateikti informaciją, visų pirma, turi įvertinti ir nustatyti, ar prašoma pateikti informacija teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti teikiama pareiškėjui, taip pat tai, ar jis disponuoja šia informacija ir pateiktas prašymas neturi būti perduotas nagrinėti kitam subjektui, o tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad prašoma informacija neteikiama, jis privalo parengti motyvuotą ir pagrįstą atsakymą, kuriame būti išdėstytos atsisakymo pateikti duomenis priežastys bei šio atsakymo apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens prašymą dėl informacijos pateikimo ir nustatęs, kad prašoma pateikti informacija neteiktina, negali ignoruoti, nepaisyti prašyme išdėstytų reikalavimų ir pareiškėjui pateiktame atsakyme nenurodyti aplinkybių, sudariusių pagrindų neteikti prašomos informacijos. Daro išvadą, jog atsakovas veikė netinkamai - neišnagrinėjo pareiškėjo pateikto prašymo ir nepateikė jo prašomos informacijos arba teisės aktuose išdėstytus reikalavimus atitinkančio atsakymo, kuriame būtų nurodytos atsisakymo teikti informaciją priežastys, tačiau apsiribojo tik formaliu atsakymu, kuriame nebuvo įvertinti visi pareiškėjo reikalavimai ir nebuvo išdėstyti motyvai dėl atsisakymo teikti informaciją, persiuntimu. Pažymi, kad valstybės valdžios institucijos privalo veikti atidžiai ir rūpestingai. Nurodo Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1, 2 dalis. Daro išvadą, kad svarbiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas gerojo administravimo principas iš esmės reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, LVAT praktiką. Vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nesivadovavo pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis ir pažeidė jo veikloje taikomą gero administravimo principą.
Nurodo, kad ginčijamu sprendimu nustatyta, jog gretimybėje besiribojantiems žemės sklypams kadastrinis (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su tuo pačiu paviršinio vandens telkinio-kanalu, paviršinio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis sklypuose nustatytas skirtingas. Mano, kad nustatyti ginčijamo sprendimo turinio, teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas. Pažymi, kad būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir LVAT praktikoje.
Mano, kad yra pažeista Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis. Argumentuoja, kad Departamento Klaipėdos valdybos 2020-02-13 sprendimo Nr. (13.5)-AD5-2352 teisėtumo klausimas nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nagrinėjamoje byloje Nr. AG2-37/13-2020. Teikia, jog tokie vyriausiojo architekto veiksmai įrodo jo šališkumą, neobjektyvumą, piktnaudžiavimą valdžia. Teigia, kad dėl nurodytos priežasties yra akivaizdžiai diskriminuojamas, laikomi pareiškėjo teisėti interesai mažiau svarbiais, tuo pažeidžiant lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principus (Konstitucijos 29 str.) ir tokiu būdu mažinamas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe.
Atkreipia dėmesį į teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Argumentuoja, kad atsakovas ginčijamų sprendimų nesprendė ir nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo teritorijos priskyrimo konkrečiai apsaugos juostai, nes tai nagrinėjamu atveju lemia taikomų apribojimų apimtį. Pasisakant dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų konkrečiam žemės sklypo įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą reikšmės, pažymi, kad Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Teigia, kad ginčijamame sprendime nurodyta-kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotis sklype yra ne 5 metrai, kurie nepagrįsti jokiais tikslesniais matavimais ir apskaičiavimais ar brėžiniais, nei priešingai tyrimo metu naudojo ir parengė projektuotojas inžinierius tikslesnėmis matavimo priemonėmis, kurio argumentai teisiškai pagrįsti. Daro išvadą, kad padaryta teisės aktų pažeidimas didesne apimtimi, nei konstatavo atsakovas.
Mano, kad ginčijamame sprendime pateikta atsakovo subjektyvi nuomonė ir atlikti veiksmai nereiškia, kad kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotis sklype nustatyti tinkamai. Pažymi, kad papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje per se nereiškia, kad jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Mano, kad svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta, į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už jų priimtus ginčijamus sprendimus, bet ir pareiškėjui.
Apibendrina, kad ginčijamas sprendimas be argumentų ir motyvų, nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį tiek įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus.
Mano, kad iš ginčijamo sprendimo neaišku kokiais Aprašo 5 punkto kriterijais vadovaujantis, buvo apskaičiuotas apsaugos juostos išorinė riba, kuri turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, nuo kranto linijos tokiu atstumu, kurio atstumas turi būti matuojamas teritorijos projekcijoje: atsižvelgiant į paviršinio vandens telkinio statusą, telkinio ilgį (km.), plotį (ha), nuolydžio/polinkio kampas, kuriuo nustatomas paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta metrais, kuris gali būti didinamas arba mažinimas dvigubai.
Pažymi, kad papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje nereiškia, kad jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Paaiškina, jog svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į ją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą su 2020-02-28 prašymu dėl informacijos pateikimo. Nurodo pareiškėjo prašymo turinį. Paaiškina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės meras pareiškėjo prašymą persiuntė Departamento Klaipėdos valdybai nagrinėjimui pagal kompetenciją. Teigia, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui pateikė informaciją pagal prašymą. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo, todėl jam buvo pateikta informacija pagal prašymą., t. y. atsakyta į pareiškėjo pateiktus klausimus. Mano, kad iš skundo akivaizdu, jog pareiškėjas nesutinka su Departamento pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis 2020-02-03 atliko pakartotinio patikrinimo metu, t. y., kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paviršinio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juosto plotis sklype 5 m nuo kranto linijos. Teigia, jog pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytomis aplinkybėmis, yra pateikęs skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Byla šiuo metu yra sustabdyta.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2020-02-28 prašyme prašė atsakyti į pateiktus klausimus tik tuo atveju, jei projektuotojo inžinieriaus A. S. parengta teritorijos schema yra teisingai. Pažymi, jog kadangi Departamentas nesutinka su nurodyta schema (nagrinėjama byla Nr. AG2-37/13-2020 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje), tai neturėjo pareigos atsakyti į pateiktus klausimu, tačiau vis tiek pateikė informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo E. P. teisė gauti informaciją iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Pareiškėjas ginčija Departamento Klaipėdos valdybos 2020-04-17 sprendimą „Dėl informacijos pateikimo” ir prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl 2020-02-28 prašymo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnį žmogui neturi būti kliudoma gauti ir skleisti informaciją (2 dalis); laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (žr., Konstitucinio Teismo 2006-12-21 nutarimą). Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (žr., Konstitucinio Teismo 2005-09-29 nutarimą). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2005-07-08, 2005-0919, 2005-09-29, 2006-12-21 nutarimai).
Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnis, reglamentuojantis asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką, numato, jog asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 str. 1 d.). Minėtas įstatymas asmens prašymą suteikti tam tikrą informaciją priskiria prie administracinių paslaugų (VAĮ 2 str. 17 p.). VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19 - 36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).
Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti teisėtiems tikslams (1 straipsnis). Įstatymu yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį, teikiama informacija - žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus. Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinti dokumentų teikimo principai, nurodant, kad institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija pareiškėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatyme yra įtvirtinti principai, kuriais vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, tarp kurių numatytas informacijos išsamumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, bei tikslumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją (žr., pvz., LVAT 2015-04-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgus į šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik Įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018-03--07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Institucijai tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turi (žr. pvz. LVAT 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2020-02-28 prašymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą. Prašyme pareiškėjas informavo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Aptariamu prašymu pareiškėjas prašė informuoti, ar yra parengta teisingai projektuotojo inžinieriaus A. S. teritorijos schema, kurioje pavaizduotas esamas kanalas. Jei taip, prašė atsakyti į klausimus: Ar tai yra kanalas, griovys, dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys, pelkė ar sureguliuotas upės ruožas? Ar jo pradžia ir pabaiga jungiasi su kitu paviršiniu vandens telkiniu? Jei taip, su kokiu? Koks jo plotis (ha) ir ilgis (km)? Kokia yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo krašto šlaito metrais? Kaip ji apskaičiuojama, t. y. ar nuo krašto šlaito, ar pakrantės šlaito viršutinės briaunos, ar nuo kranto linijos? Kokia yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zona nuo kranto linijos metrais? Kaip ji apskaičiuojama, t. y. ar nuo kranto šlaito, ar pakrantės šlaito viršutinės briaunos, ar nuo kranto linijos? Ar projektuotojo inžinieriaus A. S. parengta teritorijos schema yra parengta teisingai? Ar ji gali kirsti Pareiškėjo žemės sklypo dalį? Jei taip, kiek metrų? Ar privaloma pašalinti segmentinės tvoros dalį nuo Pareiškėjo žemės sklypo? Jei taip, kiek metrų? Ar paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta gali būti mažinama arba didinama du kartus? Jei taip, tai kokiu teisės aktu vadovaujantis? Ar šio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona gali būti mažinama arba didinama? Jei taip, tai kiek metrų arba kiek kartų, bei kokiu teisės aktu vadovaujantis? Kam šis paviršinio vandens telkinys nuosavybės teise priklauso? Kokiu atstumu galima tverti segmentinę tvorą? Ar norint tverti segmentinę tvorą reikalingas suderinimas su šio paviršinio vandens telkinio savininku? Jei taip, tai su kokia institucija ar savininku (nurodant jos pavadinimą, adresą ir kokiais teisės aktais vadovaujantis)? Ar reikalingas projektas ir suderinimas tverti segmentinę tvorą ant žemės sklypo ribos su besiribojančio gretimybėje esančių žemės sklypų savininkais ir šio paviršinio vandens telkinio savininku?
Klaipėdos rajono savivaldybės meras pareiškėjo prašymą persiuntė Departamento Klaipėdos valdybai nagrinėti pagal kompetenciją. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2020-02-28 prašymą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame pareiškėją informavo apie tai, kad Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai atlikę tyrimą vietoje pagal kompetenciją nustatė, jog šalia pareiškėjui priklausančio žemės sklypo besiribojantys sklypai yra suformuoti ir registruoti nekilnojamojo turto registre. Ginčijamame sprendime nurodyti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų duomenis apie nurodytus žemės sklypus. Pažymėta, kad pagal CK 4.262 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškinta, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zona nustatomos vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše nustatytais reikalavimais. Nurodė minėtos tvarkos nuostatas.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu ir mano, kad jis yra be motyvų ir argumentų, kadangi iš ginčijamo sprendimo visiškai neaišku, kodėl atsakovas neatsakė ir nenagrinėjo 2020-02-28 prašyme keliamus reikalavimus.
Iš pareiškėjo 2020-02-28 prašymo turinio matyti, kad buvo prašoma iš esmės įvertinti projektuotojo inžinieriaus A. S. parengtos teritorijos schemos teisingumą, o jei ji teisinga – atsakyti į pateiktus klausimus. Šiuo prašymu pareiškėjas neprašė atsakovo pateikti tam tikrų dokumentų, todėl pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jam turėjo būti pateikta papildoma dokumentacija, rašytiniai įrodymai dėl ginčo teritorijos priskyrimo konkrečiai apsaugos juostai, nėra pagrįsti. Dėl pareiškėjo teiginių, kad ginčijamame sprendime pateikta atsakovo subjektyvi nuomonė ir atlikti veiksmai nereiškia, kad kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotis sklype nustatytas tinkamai, nėra aišku kokiais Aprašo 5 punkto kriterijais vadovaujantis buvo apskaičiuotas apsaugos juostos išorinė riba, pažymėtina, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Šiuo atveju atsakovas pateikė tokią informaciją, kokią turi. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti turinio informaciją. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad klausimai dėl apsaugos juostos išorinės ribos, projektuotojo inžinieriaus A.S. parengtos teritorijos schemos, Departamento pareigūnų nustatytų aplinkybių 2020-02-03 atlikto pakartotinio patikrinimo metu, bus nagrinėjami Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje (byla Nr. AG2-37/13-2020). Iš į bylą pateikto atsakovo atsiliepimo byloje Nr. AG2-37/13-2020 matyti, kad atsakovo pozicija nurodytais pareiškėjo klausimais yra išdėstyta atsiliepime Lietuvos administracinių ginčų komisijos byloje. Atsižvelgus į tai, kad dėl nurodytų aplinkybių vyksta ginčas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, atsakovas neturėjo pareigos vertinti šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes iš naujo. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegijai yra akivaizdu, kad atsakovas iš esmės pateikė pareiškėjo prašomą informaciją, t. y., ginčijamo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesutinka, kad projektuotojo inžinieriaus A. S parengta teritorijos schema yra teisinga. Analogiška pozicija yra išdėstyta atsakovo atsiliepime į skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus byloje Nr. AG2-37/13-2020. Pareiškėjas neteikia jokių kitų argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad jam nebuvo atsakyta į pateiktą prašymą. Vertinant anksčiau nurodytus pareiškėjo argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas pareiškėjui pateikė visą informaciją, kuria disponuoja.
Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad atsakovas, įgyvendinantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).
Vadovaudamasi anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės ir teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjui pateikė jo prašymo turinį atitinkančią informaciją, t. y., informaciją, kuria disponuojama, todėl ginčijamo sprendimo panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo. Nenustačius ginčijamo rašto neteisėtumo pagrindų, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Vadovaujantis byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.