- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 1-847-951/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40862-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta - Jungtinė Karalystė, dabartinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, dirbantis Jungtinėje Karalystėje vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015-07-22 apie 2.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini) Kairių mstl., Šiaulių r., kieme konflikto metu su artimu giminaičiu - V. K., tyčia spyrė V. K. vieną kartą į kairį šoną, dėl ko jis pargriuvo, po to namo koridoriuje, tyčia spyrė V. K. du kartus į kairę ranką, tuo padarydamas V. K. odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje ir kairėje juosmens pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2015-07-22 apie 2.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini) Kairių mstl., Šiaulių r., kieme ir name konflikto metu su artimu giminaičiu - V. K., tyčia spyręs V. K. vieną kartą į kairį šoną, dėl ko jis pargriuvo, po to namo koridoriuje, tyčia spyręs V. K. du kartus į kairę ranką, tuo padarydamas V. K. odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje ir kairėje juosmens pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrasino žodžiu, kad jį užmuš, kas sukėlė nukentėjusiajam V. K. pakankamą pagrindą matyti, kad grasinimas jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti V. K. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.
Be to, A. K. 2015-07-22 apie 2.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kairių mstl., Šiaulių r., kambaryje konflikto metu su artimu giminaičiu - V. K., tyčia suėmęs V. K. už kairės rankos ir ją įtempęs į virtuvę, tyčia kumščiu sudavė V. K. vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. K. pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kas sukėlė nukentėjusiajai V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent, 2015-07-22 apie 2.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kairių mstl., Šiaulių r., kambaryje konflikto metu su artimu giminaičiu - V. K., tyčia suimdamas V. K. už kairės rankos ir ją įtempdamas į virtuvę, bei išsakydamas grasinančius žodžius, kad ją užmuš, tyčia kumščiu suduodamas V. K. vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. K. pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kas sukėlė nukentėjusiajai V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to kambaryje pagrasino žodžiu, kad V. K. užmuš, kas sukėlė nukentėjusiajai V. K. pakankamą pagrindą matyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti V. K. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.
Kaltinamasis A. K. tyrimo metu dėl nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-07-21 jis į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sugyventinės K.sūnui G. J., pokalbio metu jis jam pasakė, kad jo mama V. negražiai kalba apie jo mamą K.. Jis ant mamos supyko dėl tokių jos kalbų. G. pas jo tėvus buvo kažkur apie tris dienas. Tą dieną jis su draugais vartojo alkoholį. Galėjo išgerti kokius 8 butelius 0,5 l talpos alaus. Jautėsi apsvaigęs. Negali paaiškinti, kas jam užėjo, kad jis 2015-07-22 naktį sugalvojo iš savo tėvų parsivežti namo savo posūnį G.. Jis paprašė draugo E., jo pavardės nepamena, kad jį automobiliu pavežtų iki tėvų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), Kairių mstl., Šiaulių r. Draugas sutiko jį pavežti. Pas tėvus buvo apie 2.00 val. Draugas automobiliu į kiemą neįvažiavo, jis automobilį pasistatė ties tėvų namu, prie pagrindinio kelio. Draugas su juo kartu nėjo, jis pasiliko sėdėti automobilyje. Jis iškart nebuvo nusiteikęs agresyviai tėvų atžvilgiu. Paskambino telefonu G. ir paprašė jį įsileisti į namo vidų. Duris atrakino G.. Jis nuėjo iškart su G. į kambarį ir pasakė jam, kad jis rinktųsi daiktus, nes važiuos su juo namo. Jis užėjo į kambarį pasikalbėti pas mamą V.. Mama su tėvu buvo jau prabudę jie tik gulėjo lovoje. Jis mamos paklausė, kodėl ji G. negražiai kalba apie K.. Mama pasakė, kad ji apie K. pasakė teisybę. Jis dėl girtumo nepamena, kad mamai būtų suėmęs už kaklo. Gal ir buvo suėmęs. Tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Jis liepė tėvui eiti į kiemą ir pervaryti savo automobilį į kitą vietą, nes jis juo buvo užstatęs jo pažįstamos automobilį, kurį turėjo artimiausiu metu pasiimti. Tėvui išėjus į kiemą po kiek laiko jis irgi išėjo į kiemą. Tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu nebesusivaldęs jis tėvui spyrė vieną kartą į kairį šoną. Jis nuo spyrio pargriuvo ant žemės. Jis jam pagrasino, kad jį užmuš. Realiai jis tėvo neketino užmušti, tiesiog supykęs spontaniškai tai pasakė ir tiek. Paskui į kiemą išbėgo mama, ji ant jo pradėjo šaukti. Nepamena, ką ji ten šaukė. Tėvas jam liepė apsiraminti ir važiuoti namo. Jis jo nesiklausė, su tėvais apsižodžiavo. Nebepamena, ką vienas kitam sakė. Tėvui su mama įėjus į namo koridorių, jis irgi paskui juos įėjo. Jis, dar būdamas susinervinęs, namo koridoriuje tėvui spyrė du kartus į ranką, nepamena į kurią. Mama ant jo pradėjo šaukti, kodėl jis muša tėvą. Mamai įėjus į kambarį, jis jai suėmė už kažkurios rankos ir ją įtempė į virtuvę. Kadangi mama ištisai jį koliojo, tai jis pagrasinęs, kad ją užmuš už tokį jos elgesį, mamai Vidai kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį. Smūgis nebuvo stiprus. Realiai mamos neketino užmušti, tik norėjo pagąsdinti. Atėjus tėvui, mama su juo išėjo į kitą kambarį. Jis irgi ten nuėjo. Kambaryje dar su tėvais apsižodžiavo, pasakė, kad juos užmuš. Kaip jau minėjo, realiai savo grasinimų neketino įvykdyti, tai buvo tik girto žmogaus, spontaniškai išsakyti žodžiai. Pripažįsta, kad savo elgesiu ir veiksmais sukėlė pakankamą pagrindą tėvams manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Ką tuo metu veikė G. ir M., nepastebėjo. Dėl girtumo nepamena, kada ir kokiu būdu jis sugadino namo laukines duris. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Pilnai pripažįsta, kad jis savo veiksmais tėvams sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl girtumo detaliai įvykio aplinkybių neprisimena. Didžiojoje Britanijoje 2012 metais buvo nubaustas pinigine bauda už administracinį teisės pažeidimą, tai yra, kad automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo ir kalbėjo telefonu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Mamos V. K. ir tėvo V. K. atsiprašė, jie jam atleido, jie susitaikė. Su šeima gyvena Anglijoje, bet dažnai atvažiuoja į Lietuvą. Planuoja į Angliją važiuoti 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, todėl norėtų, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuo greičiau būtų priimtas procesinis sprendimas. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Procesinius dokumentus prašo siųsti adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai (74-76, 80-81 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. A. K. yra jo sūnus. Su blaiviu sūnumi A. sutaria gerai, bet kai jis būna girtas tampa agresyvus, jis tada stengiasi su juo bendrauti gražiai, nesukelti konfliktinių situacijų. Anksčiau sūnus A. jo mušęs bei jam grasinęs nėra, tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai. Žmonos Vidos anksčiau irgi sūnus A. nėra mušęs. Jis su žmona V. K. ir anūku M. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kairių mstl., Šiaulių r. Turi du suaugusius vaikus. Dukra O.gyvena užsienyje, o sūnus A. gyvena Šiauliuose, tikslaus adreso nežino. Jis ten gyvena kartu su sugyventine K. (jos pavardės nežino). K. turi sūnų G., kuris nėra A. sūnus. G. per vasaros atostogas visada būna pas juos. Jis su sūnaus A. sugyventine bendrauja mažai. Kiek žino, ji nevengia išgerti. 2015-07-21 vakare jis su žmona V. nuėjo miegoti į miegamojo kambarį, o G. su M. nuėjo miegoti į kitą kambarį. 2015-07-22 apie 2.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kairių mstl., Šiaulių r., jis prabudo nuo triukšmo. Prabudęs kambaryje, kur miegojo G., pamatė neblaivų sūnų A., kuris G. liepė susirinkti daiktus ir važiuoti su juo kartu. Paskui be jokios priežasties A. priėjo prie gulinčios žmonos V. ir pradėjo jai sakyti, kodėl ji G. apie jį ir apie K.negražiai kalba. S. A. žmonai V. suėmė už kaklo, bet greit paleido. Žmona jam atsakė, kad jiems abiems reikia nustoti gerti. Jie tarpusavyje apsižodžiavo. Tuo metu nematė, kad A. būtų sudavęs žmonai. A. jam pasakė, kad nori iš kiemo išsivaryti automobilį, kuris priklauso moteriai, iš kurios jis nuomojasi butą. S. A. tos moters automobilį jų namo kieme laikė apie dvi savaites. Jis tą automobilį buvo užstatęs savo automobiliu. S. A. liepė jam pasiimti savo automobilio raktelius ir automobilį pastatyti į kitą vietą, kad jis galėtų išvaryti iš kiemo minėtos moters automobilį. Jam einat į kiemą, jis pastebėjo išlaužtas namo laukines duris. Jos buvo pastatytos prie namo sienos. Nematė, kas jas išlaužė, įtarė, kad tai galėjo padaryti sūnus A.. Jis, pervaręs savo automobilį į kitą vietą, ėjo link namo. S. A. paklausė, kas sugadino duris. Jis jam pasakė, kad viską čia išdaužys, juos užmuš. Jis jo grasinimų išsigando, manė, kad jis realiai gali jį ir žmoną sužaloti ar užmušti. S. A. elgėsi agresyviai, bet to, buvo neblaivus, tuo metu manė, kad tokioj būsenoj jis bet ką gali padaryti. Žodinio konflikto metu, jam dar būnant namo kieme, sūnus jam vieną kartą spyrė tyčia į kairį šoną. Jis pargriuvo. Tada prie jo pribėgo žmona V.. Ji nebeleido sūnui A. jo mušti. Nepastebėjo, kad sūnus A. būtų sudavęs žmonai V.. Jam skaudėjo kairį šoną. S. A. liepė apsiraminti ir iš čia važiuoti, tačiau sūnus į jo išsakytus žodžius nereagavo. Jam tik su žmona įėjus į namo koridorių sūnus A. jam spyrė du kartus į kairę ranką. Jam skaudėjo ranką. Sūnus įėjo į kambarį koliodamasis. Matė, kaip sūnus A. kambaryje žmonai V. suėmė už rankos ir įtempė ją į virtuvę. Jis ten įvairiais žodžiais koliojo žmoną, pagrasino, kad ją užmuš. Jis tikrai nematė, kad sūnus A. būtų sudavęs žmonai, nes jis į virtuvę įėjo neiškart, todėl galėjo ir nematyti visų įvykio aplinkybių. Jam įėjus į virtuvę, žmona išbėgo į kitą kambarį. Jis irgi nuėjo pas žmoną V., ten atėjo sūnus A. ir jis jiems pradėjo žodžiu grasinti, kad juos muš. Jis jo grasinimo išsigando. Jis sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Jis dar iš savo telefono kelis kartus skambino Nr. 112. Jam operatorė teigė, kad jau policija važiuoja. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. S. A. buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos įstaigą. Prieš įvykį vartojo alkoholį, tai yra vakare su žmona išgėrė po taurę vyno. A. kieme jokio draugo nepastebėjo. Pagalio į rankas nebuvo pasiėmęs ir sūnaus nevarė iš namo. Sūnus savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo sūnaus A. veiksmų ant jo kūno atsirado odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje ir kairėje juosmens srityje. Į šeimos gydytoją dėl sužalojimų nesikreipė, tik buvo nuėjęs pas med. ekspertą. Po įvykio ant žmonos veido prie lūpos pastebėjo paraudimą. S. A. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jis jo atsiprašė, jis jam atleido, su juo susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia. Šį įvykį matė anūkas M. ir G..(34-36 b. l.).
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. A. K. yra jos sūnus. Iki įvykio su sūnumi A. santykiai buvo geri. Jis nei jos, nei jos vyro V. anksčiau nėra mušęs, taip pat nėra jiems grasinęs. Tik pastebėjo, kad sūnus A. girtas yra agresyvus. Ji su vyru K. ir anūku M. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kairių mstl., Šiaulių r. Dukra O. gyvena užsienyje, o sūnus A. gyvena Šiauliuose, tikslaus adreso nežino. Jis yra išsiskyręs, ten gyvena kartu su sugyventine K. (jos pavardės nežinau). K. turi sūnų G., kuris nėra A. sūnus. K. sūnus G.per vasaros atostogas visada būna pas juos. Ji su sūnaus A. sugyventine K. sutaria gerai. Apie ją niekam blogo žodžio nėra pasakiusi. K. ir jos sūnus nevengia išgerti, tai jai labai nepatinka. 2015-07-21 pietaujant su G.ji jam pasakė, kad jo mama K. ir jos sūnus per daug geria. Dar pakalbėjo apie gyvenimą, kad norint ką nors turėti, reikia daug dirbti. Tos dienos vakare ji su vyru V. nuėjo miegoti į miegamojo kambarį, o G. su M.nuėjo miegoti į kitą kambarį. 2015-07-22 apie 2.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kairių mstl., Šiaulių r., ji prabudo nuo triukšmo. Negirdėjo, kaip sūnus A. beldėsi į duris. Prabudusi kambaryje, kur miegojo G., pamatė neblaivų sūnų A., kuris G. liepė susirinkti daiktus ir su juo kartu važiuoti. V. V. jau buvo atsikėlęs. S. A. jam pasakė „o tu piderase išvarai mašiną“. Vyrui jau einat į lauką pervaryti automobilio, sūnus A. be jokios priežasties priėjo prie jos, gulinčios lovoje, ir pradėjo šaukti ant jos, kodėl ji G.negražiai kalba apie K.. S. A. jai suėmė už kaklo, bet greit paleido. Jai kaklo nespaudė, tai yra nesmaugė. Jai neskaudėjo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Ji sūnui bandė teisintis, bet jis jos nesiklausė, tik ant jos rėkė. Paskui sūnus išlėkė į kiemą. Ji apsirengusi išbėgo į lauką pažiūrėti, kas ten vyksta. Pastebėjo išlaužtas namo laukines duris. Jos buvo pastatytos prie namo sienos. Nematė, kas jas išlaužė, įtarė, kad jas išspirti galėjo sūnus. Namo kieme pamatė, kaip A. vieną kartą koja spyrė V. į šoną. Nepamena į kurį. Vyras pargriuvo ant žemės. Tada ji pribėgo prie vyro, nebeleido sūnui A. mušti vyro. Sūnus kieme juos koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jiems tik įėjus į namo koridorių, sūnus A. irgi atėjo į koridorių ir tada vyrui V. spyrė du kartus į ranką. Nepamena į kurią. Ji pradėjo šaukti ant sūnaus, prašė, kad savo tėvo nebemuštų. Jai įėjus į kambarį, kambaryje sūnus A. suėmė jai stipriai už kairės rankos, o ne už kaklo ir įtempė ją į virtuvę. Jai skaudėjo kairę ranką. Jis virtuvėje įvairiais necenzūriniais žodžiais ją koliojo, jai žodžiu pagrasinęs, kad ją užmuš, kumščiu sudavė jai vieną kartą į veido sritį. Jai skaudėjo. Atėjus vyrui V., ji su juo nuėjo į kitą kambarį. Ten atėjo sūnus A. ir jis jiems pradėjo žodžiu grasinti, kad juos muš. Ji jo grasinimų išsigando, manė, kad tai gali padaryti realiai. Jis jai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ji, vyras iš savo mobiliojo ryšio telefono kelis kartus skambino Nr. 112. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. S. A. sulaikė ir išvežė. Šį įvykį matė anūkas M. ir G.. Jie nebandė tramdyti A., nes jo bijojo. Kieme jokio A. draugo nepastebėjo. Pagalio į rankas vyras nebuvo pasiėmęs ir sūnaus A. iš namo nevarė. S. A. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo A. suduoto smūgio jai atsirado pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Kai A. jai buvo stipriai suėmęs už kairės rankos, ant jos atsirado poodinė kraujosruva kairiame žaste. Į šeimos gydytoją dėl sužalojimų nesikreipė, tik buvo nuėjusi pas med. ekspertą. Po įvykio ant vyro V. kairės rankos pastebėjo nubrozdinimus, kraujosruvas. S. A. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido, su juo susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia. Dėl sugadintų durų sūnui A. pretenzijų neturi (43-45 b. l.).
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. A. K. yra jo mamos brolis. Jis su juo sutaria gerai. Tik kai A. būna girtas, jis jo privengia, nes jis be jokios priežasties pradeda kabinėtis. Jis jo niekada nėra mušęs. Jis laikinai gyvena pas senelius V. ir V. K., adresu (duomenys neskelbtini), Kairių mstl., Šiaulių r.. Nuo vasaros pradžios pas senelius atvažiavo A. sugyventinės K. sūnus G. ir jis tik išvažiavo namo po 2015-07-22 įvykio. A. su K. gyvena Šiauliuose, tikslaus adreso nežino. A. su savo tėvais iki įvykio sutarė gerai. 2015-07-21 vakare seneliai nuėjo miegoti į miegamojo kambarį, jis su G. nuėjo miegoti į kitą kambarį, esantį šalia miegamojo kambario. 2015-07-22 apie 2.00 val. jis pabudo nuo triukšmo. Kambaryje pamatė neblaivų dėdę A.. Jis G. pasakė „susirenki daiktus ir pyzdinam iš čia“. G. jau buvo prabudęs. Kadangi kambario durys buvo praviros, jis pamatė ant lovos miegamojo kambaryje sėdintį senelį V. K.. Jis sėdėjo ant lovos neapsirengęs. Močiutė V. irgi jau buvo prabudusi. A. liepė seneliui pasiimti raktus ir perstatyti automobilį į kitą vietą, nes jis savo automobiliu buvo užstatęs A. pažįstamos automobilį. A, be jokios priežasties senelius išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Senelis ruošėsi eiti į lauką. T. A. priėjo prie močiutės ir ranka suėmė močiutei už kaklo, bet jį greitai paleido. Jis bijojo A,, todėl senelių nebandė ginti. G, stovėjo ir stebėjo kas vyksta. Jis iššoko pro langą ir būdamas kieme iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino Nr. 112 ir iškvietė policiją. Būnant kieme pamatė, kaip A, seneliui vieną kartą spyrė į šoną. Į kurį šoną spyrė, nepamena. Senelis pargriuvo ant žemės. Tada į kiemą išbėgo močiutė ir nebeleido A, mušti senelio. Seneliai įėjo į kambarį, paskui juos nuėjo ir A,. Kas vyko namo koridoriuje, bei virtuvėje, jis nematė, nes jis namo kieme laukė policijos. Tik girdėjo, kaip A, šūkavo kambaryje, grasino žodžiu, kad senelius užmuš. Jis buvo labai išsigandęs. Bijojo, kad senelių nesužalotų. Jis pats nematė, kaip A, sugadino namo laukines duris. Tik kažkuriuo metu girdėjo stiprų trenksmą. Matomai tada A, ir sugadino duris. Atvykus policijos pareigūnams, A, buvo sulaikytas ir išvežtas iš senelių namų. Jis anksčiau nėra matęs, kad A, būtų mušęs senelius, ar jiems grasinęs. Jis nežino, dėl ko A, šitaip elgėsi su seneliais. Jis A, klausė, dėl ko jis taip elgiasi, bet jis jam liepė nesikišti. Po įvykio ant senelio kairės rankos pastebėjo patinimą, bei kraujosruvas. Ant močiutės veido, ties apatine lūpa, pastebėjo kraujo. Ant jos kairės rankos pastebėjo kraujosruvą. Nematė, kad senelis būtų pasiėmęs pagalį ir A, varęs iš namų. Buvo labai sutrikęs, išsigandęs, todėl detaliai įvykio aplinkybių neprisimena. Senelių kieme svetimo automobilio nepastebėjo, nežino, su kuo A, atvažiavo pas senelius (52-54 b. l.).\
Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. yra jo patėvis. Jis su A. sutaria gerai, nesipyksta. Prieš kelias dienas iki įvykio, jis buvo nuvažiavęs į svečius pas A. tėvus. Ir ten svečiavosi. Pas juos buvo ir jų anūkas M. J., kuris ten gyvena. 2015-07-21 dienos metu jam paskambino A. ir jis jam pasakė viską, ką apie K. ir jį kalba V.. Tos dienos vakare visi nuėjo miegoti. Naktį apie 2.00 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino A. ir paprašė atidaryti namo duris. Jis, atsikėlęs iš lovos, nuėjo atidaryti duris. Prie durų stovėjo neblaivus A.. Jis, įėjęs į kambarį, jam pasakė susirinkti daiktus. V. ir V. K. jau buvo prabudę. A. priėjo prie V., kuri jau sėdėjo ant lovos ir pasakė piktai, kad daugiau apie K. negražiai nekalbėtų. Jis nepastebėjo, kad A. būtų suėmęs savo motinai V. už kaklo. Jis nuėjo į antro namo aukštą rinktis daiktų, todėl nematė, kas įvyko kambaryje. Negirdėjo, kad A. būtų žodžiu grasinęs tėvams, kad juos nužudys, užmuš. Jam susirinkus daiktus ir einant į lauką, jis namo koridoriuje pamatė besistumdančius A. su savo tėvu. V. norėjo A. išvaryti iš namų. Matė, kaip A. spyrė gal kokius du kartus tėvui V.. Nepastebėjo į kokią kūno vietą pataikė. Jis prašė A., kad nusiramintų. Paskui pats išėjo į kiemą, todėl nematė, kas vyko kambaryje. Būdamas kieme, girdėjo sklindantį triukšmą iš namo, bet žodžių suprasti nebuvo galima. Konflikto metu kažkuriuo momentu V. laikė rankoje medinę lentą, bet ja A. nesudavė. Prieš atvykstant policijai, A. išeidamas iš namo į kiemą, rankomis išlaužė laukines namo duris (57-58 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1053/15(04), kurioje nurodyta, kad V. K. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje ir kairėje juosmens pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais paveikus kairę juosmens pusę ir kairę ranką. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (39 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1054/15(04), kurioje nurodyta, kad V. K. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus veidą ir kairį žastą. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (48 b. l.).
2015-07-22 protokolas - pareiškimas, kuriuo V. K. pranešė apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (4 b. l.).
2015-07-22 protokolas - pareiškimas, kuriuo V. K. pranešė apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (7-8 b. l.).
2015-07-22 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių rajone (17-24 b. l.).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. A. K. prisipažinimas ir apklausos protokole užfiksuotų jo paaiškinimų turinys, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, neginčijamai patvirtina, kad A. K. smurtavo prieš nukentėjusiuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, kilus konfliktui tarp jo ir tėvo V. K. bei motinos V. K., panaudojo jų atžvilgiu fizinį smurtą, kas sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad A. K., smurtaudamas prieš savo artimus giminaičius – tėvą ir motiną, ir sukeldamas jiems fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo A. K. kaltė grasinus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, o nukentėjusieji dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo išsigandę, ką patvirtina ir byloje ištirtos tiek kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusieji V. K. bei V. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo A. K. kaltė dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (114-117 b. l.).
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už nusikalstamas veikas siūlo skirti laisvės apribojimo bausmes, o subendrintą bausmę, remiantis LR BK 64¹ str., sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko, prašė neskirti nemokamų darbų (114-117 b. l.).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti keturi nesunkūs nusikaltimai, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
A. K. anksčiau neteistas (103 b. l.), baustas administracine tvarka (96-102 b. l.), nedirbantis (92 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas A. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015-07-22 2.23 val. iki 2015-07-22 14.53 val. (1 para).
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (V. K. atžvilgiu), ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 5 p., įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (V. K. atžvilgiu), ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 5 p., įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (V. K. atžvilgiu), ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 5 p., įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (V. K. atžvilgiu), ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 5 p., įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. K. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 5 p., įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę A. K. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei, remiantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 5 p., įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-07-22 2.23 val. iki 2015-07-22 14.53 val. (1 parą).
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.