- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- 1-149-387/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00818-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Kaltinamasis
- N. G.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algimanto Valantino ir teisėjų Jolantos Čepukėnienės bei Sigitos Bieliauskienės,
sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, Agnijai Lukaševič, Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorams Tomui Čepelioniui bei Nikolajui Kozliakui, kaltinamajai N. G. ir jos gynėjui advokatui Rostislavui Polubianko, nukentėjusiajai S. K. bei jos atstovui advokatui E. B., vertėjai J. T.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, rusė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini)darbininke, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2d. 3 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. G. nužudė savo šeimos narį, nusikalstamą veiką padarydama tokiomis aplinkybėmis. 2011 m. lapkričio mėn. 13 d. apie 17.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje lauko virtuvėje, (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su savo sugyventiniu J. K. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį virtuviniu peiliu į pilvo sritį, padarydama nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą su kiauriniu durtiniu-pjautiniu kepenų sužalojimų, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste ir šoku, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio J. K. nusikaltimo padarymo vietoje mirė.
Apklausta kaltinamąja N. G. savo kaltę pripažino dalinai, nurodydama, kad tyčios nužudyti neturėjo. Kartu kaltinamoji nurodė, jog įvykio dieną ji prie stalo tvarkė mėsą, o J. K. gulėjo lovoje ir keikėsi, nes ji nedavė jam pinigų degtinei. Jis dažnai mušdavosi, lakstydavo su kirviu. Išgirdusi besiartinančio sugyventinio garsą ji instinktyviai pasisuko į jį su peiliu rankoje ir kažkaip įdūrė jam. Neprisimena, kad būtų smūgiavusi peiliu. Sugyventinis kažkaip pats užšoko ant peilio. Įvykio metu ji taip pat buvo išgėrusi. Po įdūrimo sugyventinis nukrito. Tuo metu kambaryje dar buvo ir jų vaikai, kuriems 3 ir 4 metukai. Sugyventiniui nukritus vienas iš vaikų nubėgo pas močiutę telefono. Kai atnešė telefoną – ji paskambino į „greitąją“. Po sužalojimo sugyventinio žaizda smarkiai nekraujavo, ji (žaizda) buvo per vidurį pilvo. Kartu kaltinamoji nurodė, kad niekas kitas sugyventiniui neįdūrė, nes daugiau nieko namuose nebuvo. Jie kartu pragyveno 6 metus, vedė bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus. Sugyveno prastai: dažnai bardavosi, pykosi. Kai sugyventinis mušdavo – kviesdavo policiją. Sugyventinis niekur nedirbo. Šeima pragyveno iš socialinės išmokos. Ji pati kartais dirbdavo, rinkdavo ir pardavinėdavo uogas. Kaltinamoji paaiškino, kad sutinka dėl ieškinio turtinės žalos atlyginimo. Dėl neturtinės žalos – sutiks kaip teismas nuspręs. Iki šiol žalos neatlygino nes neturi pinigų. Gauna 600 Lt, o vien už nuomą moka 300 Lt.
Motyvuojamoji dalis
N. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu surašytais protokolais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo veiksmais, objektų apžiūra.
Apklausta nukentėjusioji S. K. parodė, kad nužudytasis jos sūnus. Jis gyveno lauko virtuvėje su dviem vaikais ir sugyventine N. G.. Jie dažnai išgėrinėjo su draugais. Sūnus konfliktuodavo su N.. Ji (nukentėjusioji) į konfliktus nesikišdavo. Smurto vienas kito atžvilgiu nematė. Dieną prieš įvykį skerdė dvi kiaules. Po skerstuvių sūnus su sugyventine gėrė. Kitą dieną betvarkant mėsą, atbėgo anūkas ir pasakė, kad tėtis guli ir nekvėpuoja. N. (N. G.) pasakė, kad jis miega. O jis buvo negyvas. Pasakė apie tai kaimynei, atėjo kartu su ja ir pastaroji patvirtino, kad sūnus negyvas. Po to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Greitosios teko laukti ilgai. Jai atėjus į virtuvėlę sūnus gulėjo lovoje skersai, nes jis aukštas. Buvo jis apsirengęs tik su treningais, iki pusės nuogas ir matėsi žaizda. Ji nespėjo net paklausti, kas atsitiko, bet vien tik pažiūrėjusi suprato, kad sūnus nudurtas peiliu. Vėliau jai pasakė, kad sūnui buvo perdurtos kepenys. Jai tik atėjus sūnus dar buvo gyvas, bet nieko nekalbėjo, vos kvėpavo. Visa tai atsitiko dėl alkoholio, kaip ir visada. Kartu nukentėjusioji nurodė, kad pilnai palaiko savo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. B. parodė, kad 2011-11-13 apie 17.25 val., darbo metu patruliuodamas ir gavęs budėtojo nurodymą, atvyko į Žagarinės kaimą. Lauko virtuvėje buvo rastas gulintis pusnuogis vyriškis, kaip nustatyta – J. K., - be gyvybės požymių. 18.10 val. atvykusi medikė konstatavo jo mirtį. Įvykio vietoje buvusi N. G. pasakė, kad tai ji netyčia sužalojo J. K. ir vis tvirtino, kad ji prie stalo pjaustė mėsą ir atsisuko, o jis pats ant peilio „užlėkė“ ar tai „užsirovė“. Patikrinus N. G. girtumą, 18.46 val. buvo nustatyta 2,00 promilių alkoholio. N. G. taip pat parodė peilį, kuriuo ji sužalojo J. K.. Ant stalo buvo ir daugiau peilių. Kartu liudytojas nurodė, kad šioje šeimoje konfliktai kildavo ir anksčiau. J. K. mušdavo N. G..
2011-11-13 įvykio apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas – lauko virtuvė, esanti šalia S. K. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Gyvenamoji patalpa vieno kambario. Čia aptiktas gulintis ant nugaros skersai lovos, su nuleistomis ant grindų kojomis, J. K. lavonas. Krūtinės-pilvo sritis uždengta kruvina medžiagos skiaute, kurią patraukus, matosi prasiplėtusi durtinė-pjautinė žaizda. Prie durų kairėje pusėje stovi stalas, ant kurio sudėti įvairūs indai su žalia mėsa. Ant stalo padėta pjaustymo lentelė ant kurios aptiktas (ir paimtas) peilis medine išlenkta rankena. Taip pat ant stalo guli dar keturi įvairūs peiliai. Grindų paviršius purvinas, vietomis matosi rusvos dėmės, panašios į kraują. (t.1., b. l. 10-19) .
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1529/11 (01) nustatyta, kad J. K. mirties priežastimi buvo pilvo viršutinės dalies durtinė-pjautinė žaizda su kiauriniu durtiniu-pjautiniu kepenų sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, šoku. J. K. nustatyta pilvo viršutinės dalies durtinė-pjautinė žaizda su kiauriniu durtiniu-pjautiniu kepenų sužalojimu yra padaryta plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, kuris paniro per odą ašmenims esant nukreiptoms žemyn nukentėjusiojo kūno atžvilgiu. Kepenų sužalojimas yra durtinis-pjautinis, padarytas plokščiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kurio geležtė 8 cm eigoje buvo platėjanti nuo 8 mm iki 20 mm. Sužalojimai galėjo buvo padaryti keliasdešimt minučių (ne ilgiau 2-3 val.) laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. J. K. lavono kraujyje rasta 2,83 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,10 ‰ (promilės) etilo alkoholio. (t.1., b. l. 98-103).
Įtariamosios N. G. parodymai buvo patikrinti vietoje. Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu N. G. papasakojo ir parodė, kur iki įvykio stovėjo ji, kur buvo jos sugyventinis bei kaip jis atsitrenkė į jos rankose laikomą peilį. (t.1., b.l. 29-35).
Atlikus papildomą įtariamosios parodymų patikrinimą vietoje, įtariamoji N. G. sugyventinio sužalojimo mechanizmo nepatikslino, faktiškai nurodydama tas pačias aplinkybes. Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu įtariamoji taip pat nurodė, kad alkoholinių gėrimų ji dar išgėrė po įvykio, jau atvykus policijos pareigūnams. Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu dalyvavo ir specialistas – teismo medicinos ekspertas T. B.. (t.1., b.l. 37-47) Teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas nurodė, jog šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymu, nes kaltinamajai nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, t.y. šio veiksmo metu nedalyvavo gynėjas. Apklausta kaltinamoji nurodė, kad šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu ji viską nurodė kaip buvo, jokių duomenų, kurių ji nebūtų nurodžiusi protokole užfiksuota nėra. Pažymėtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu advokato dalyvavimas nėra privalomas. Kaltinamajai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją šio veiksmo atlikimo metu (t.1., b.l. 35), tačiau ji šios teisės atsisakė. Atsisakymo nuo gynėjo metu advokatas nedalyvavo, todėl teismas negali tvirtinti, kad atsisakymas nuo gynėjo aptariamo ikiteisminio tyrimo veiksmo metu buvo savanoriškas, tačiau konstatuoja, kad parodymų patikrinimo vietoje eiga ir turinys buvo užfiksuotas tinkamai, visos aplinkybės nurodytos teisingai, todėl šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas laikytinas leistinu įrodymu.
Papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. PM-28/12 (01) – M 1529/11 (01) (tyrimas atliktas po papildomo N. G. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo, dalyvaujant med. ekspertui) nustatyta, kad N. G. parodymai dėl J. K. sužalojimo aplinkybių neatitinka objektyvių J. K. lavono tyrimo metu nustatytų duomenų, t.y. durtinio-pjautinio sužalojimo kanalo krypties (iš priekio į užpakalį, iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn J. K. kūno atžvilgiu) bei durtinės-pjautinės pilvo srities žaizdos lokalizacijos (124,5 cm atstumu nuo J. K. padų). Todėl mažai tikėtina, kad J. K. sužalojimai galėjo būti padaryti N. G. nurodytu būdu. (t.1., b. l. 109-111)
Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas T. B. dar kartą patvirtino savo išvadas ir nurodė, kad J. K. negalėjo būti sužalotas tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodo kaltinamoji N. G., kartu nurodydamas, jog didelės jėgos tokiam sužalojimui padaryti nereikėjo, nes pažeisti tik minkštieji audiniai bei kepenys.
Teismo medicinos (serologijos ir DNR laboratorijos) specialisto išvada Nr. S 486/11 (01) nustatyta, kad ant paimto įvykio vietos apžiūros metu peilio (obj. Nr. 1) geležtės yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas J. K. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą nuoplovose nuo peilio rankenos gauti dviejų asmenų DNR profiliai iš kurių vienas J. K. DNR su 99,999999999 % tikimybe, o kitas – N. G. su 99,999999999 % tikimybe. (b. l. 116-117)
Teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 12/12 (01) nustatyta, jog tikėtina, kad J. K. pilvo srities odos žaizda bei kepenų sužalojimas padaryti tyrimui pateiktu tuo pačiu peiliu (obj. Nr. 1). Tyrimui pateikti J. K. pilvo srities odos žaizda bei kepenų sužalojimas nebuvo padaryti tyrimui pateiktais peiliais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. (b. l. 119-128).
Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad N. G. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2d. 3 p., nes ji nužudė savo šeimos narį. J. K. buvo kaltinamosios sugyventinis. Jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turi du bendrus mažamečius vaikus.
Teisėjų kolegijos nuomone kaltinamoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Apie kaltininkės tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimo pobūdį, lokalizaciją, kaltininkės ir nužudytojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat į kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo.
Teismas atmeta kaltinamosios ir jos gynėjo aiškinimą apie tai, jog viskas įvyko dėl neatsargumo, kaltinamajai neatlikus jokių tyčinių veiksmų. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas yra neatsargus, jeigu padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje konstatuotina, kad suduodama smūgį peiliu kaltinamoji suvokė daromos veikos pavojingumą, ir jokios objektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudarė pagrindo tikėtis, kad bus išvengta padarinių, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Priešingai, kaltinamosios veiksmai, smūgis peiliu nukentėjusiajam į pilvą (gyvybiškai svarbią vietą), rodo savo veikos pavojingumo aiškų suvokimą bei galimų padarinių numatymą. Suduodama smūgį peiliu ji suvokė daromos veikos pavojingumą, ir jokios objektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudarė pagrindo tikėtis, kad bus išvengta padarinių, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. nusikalstamos veikos metu naudojo pavojingą, sunkiai kūną žalojantį įrankį – peilį. Teismas atmeta kaltinamosios aiškinimą, kad S. K. pats užšoko ant peilio ir susižalojo. Toks kaltinamosios aiškinimas neatitinka objektyvių bylos duomenų. Akivaizdu, kad S. K. žaizdos aukštis, sužalojimo kanalo kryptis, paneigia savaiminio susižalojimo galimybę. Tokią išvadą patvirtina ir teismo medicinos ekspertas T. B., kuris tiek savo išvadoje, tiek apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad S. K. sužalojimas negalėjo būti padarytas N. G. nurodomu būdu.
Nustatydamas J. K. sužalojimo mechanizmą ir teigdamas, kad N. G. tyčia sudavė N. K. vieną smūgį virtuviniu peiliu į pilvo sritį, teismas rėmėsi J. K. lavono tyrimo metu nustatytais duomenimis, t.y. durtinio-pjautinio sužalojimo kanalo krypties (iš priekio į užpakalį, iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn J. K. kūno atžvilgiu) bei durtinės-pjautinės pilvo srities žaizdos lokalizacija (124,5 cm. atstumas nuo J. K. padų). Šie duomenys rodo, kad ranka su peiliu turėjo būti pakelta aukštyn ir duriama iš viršaus į apačią. Pati kaltinamoji taip pat nurodė, kad sužalojimo metu namuose daugiau nieko nebuvo, išskyrus du mažamečius 3 ir 4 m. vaikus. Teismas vertina ir tai, kad skambindama „Greitajai pagalbai“ N. G. pasakė tokią frazę „žinote aš netyčia, o aš mėsą pjausčiau, o jis pradėjo rėkti ir aš netyčia peilį jam biškį į pilvą“. Ši frazė akivaizdžiai parodo, kad J. K. susižalojo ne pats, o būtent kaltinamoji jį sužalojo. Kaltinamosios pokalbio metu nurodyta kaltės forma vertintina ne pagal pasakytus žodžius, o pagal objektyvius duomenis, kuriuos teismas nurodė aukščiau. N. G. pokalbis buvo atkurtas perklausius skambučio į GP įrašą ir surašius atitinkamus dokumentus. Šie duomenys pripažintini leistinu įrodymu byloje (t.1., b.l. 139-142).
Vertintinas ir tolesnis kaltinamosios elgesys. Atėjus nukentėjusiajai S. K. kaltinamoji nurodė, kad nieko neatsitiko, kad J. K. miega. Toks jos elgesys aiškiai rodo, kad N. G. smūgį peiliu sugyventiniui sudavė tyčia ir buvo abejinga atsirasiantiems padariniams.
Šioje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamosios N. G. 4185 Lt turtinei žalai atlyginti bei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamoji ir jo gynėjas su civiliniais ieškiniais sutiko dalinai. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.
LR Civilinio kodekso 6.291 straipsnyje numatytas laidojimo išlaidų atlyginimas. Turtinę žalą šioje byloje būtent ir sudaro tokios išlaidos. Kaltinamoji pripažino, jog ji neprisidėjo prie laidojimo išlaidų padengimo. Nukentėjusioji visų savo turėtų išlaidų nepagrindė dokumentais, paaiškindama, kad jų paprasčiausiai neišsaugojo, tačiau išlaidas sudaro karsto pirkimas, drabužiai, lavoninės paslaugos, transporto išlaidos. Teismas konstatuoja, kad prašomos atlyginti laidojimo išlaidos atitinka protingumo kriterijus, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytosios turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios ir nukentėjusiosios turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji dėl N. G. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinę traumą, nes buvo nužudytas jos sūnus. Pripažintina, kad nužudytasis gyveno atskirai, girtaudavo ir pykdavosi su savo sugyventine. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji yra dar pakankamai jauno amžiaus, darbinga, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamosios turtinę padėtį, tai, kad ji turi mažamečių vaikų. Civilinis Kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į nurodytas aplinkybes bet taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos dėl gyvybės praradimo tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Esant aptartoms aplinkybėms, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, sumažinant neturtinės žalos dydį iki 50000 Lt.
Skiriant kaltinamajai N. G. bausmę atsižvelgiama, kad ji iki šiol nebuvo teista, bausta administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašyta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamoji aiškina neva alkoholinius gėrimus (degtinę) ji vartojo jau po nusikalstamos veikos padarymo. Tokia aplinkybė nėra nei patvirtinta nei paneigta, tačiau neginčijamas tas faktas, jog ir iki nusikalstamos veikos padarymo buvo geriama. Šią aplinkybę nurodė pati kaltinamoji. Nukentėjusioji S. K. parodė, kad ir nusikalstamos veikos išvakarėse tiek kaltinamoji, tiek nužudytasis jos sūnus vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina ir tai, kad , jog kaltinamoji aplinkybę, jog degtinės išgėrė jau po nusikalstamos veikos padarymo, nurodė gerokai vėliau, o ne apklausiama iš karto po įvykio. Jokių pastabų dėl nustatyto 2 prom. girtumo N. G. neišsakė ir po jos patikrinimo alkotesterio pagalba 2011 11.13 18.46 val. (t.1., b.l. 20) Šie duomenys liudija, kad nusikalstamos veikos padarymo metu N. G. buvo apsvaigusi nuo alkoholio.
Kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad N. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str.3d. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas tyčia, panaudotas grėsmingas įrankis – peilis. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, pats nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus, būtent jo elgesys ir būsena išprovokavo konfliktą, nors tai ir nepateisina N. G. poelgio. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija parenka N. G. minimalią sankcijoje numatytą bausmės trukmę.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką N. G. įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 11 13 iki 2012 01 20.
Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
N. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2d. 3p. ir nubausti 8(aštuoneri) metų laisvės atėmimu.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžią skaičiuojant nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką N. G. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 11 13 iki 2012 01 20.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistas, o po nuosprendžio įsiteisėjimo - panaikinti.
Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti S. K. iš N. G. 4185 (keturi tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt penki) Lt turtinei žalai atlyginti bei 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą turėjusį reikšmės bylos tyrimui: virtuvinį peilį, kuriuo buvo nužudytas J. K. nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti. 4 virtuvinius peilius, neturinčius ryšio su šia byla grąžinti N. G., o jai atsisakius paimti šiuos peilius, juos sunaikinti kaip beverčius. N. G. DNR ėminio pavyzdį sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.