Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja O. Č. 2021 m. spalio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešant, kad netinkamai prižiūrėtas nepilnametis vaikas, ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nurodant, kad nepilnamečio vaiko sveikatos būklė yra bloga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde A. J. ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą, kuriuo ji nubausta 200,00 eurų bauda už minėto administracinio nusižengimo padarymą.

8. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. J. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jos kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik A. J. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų vertinimą, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, priešingai nei skunde pabrėžia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.

10. ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

11. Nagrinėjamu atveju A. J. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad ji suvokdama, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.25 val., adresu Alytus, Statybininkų g. 43-19, žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas – policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, tyčia nurodydama BPC žinomai klaidingą informaciją apie netinkamai prižiūrimą blogos sveikatos būklės nepilnametį (13 metų amžiaus) vaiką. Šiuos veiksmus A. J. atliko, siekdama, kad specialios tarnybos reaguotų, nors žinojo, kad pagalba nereikalinga, ir taip ji sutrukdė specialiųjų tarnybų darbą. Apeliantė, nesutikdama su priimtu pirmosios instancijos teismo nutarimu, teigia, kad jos veiksmuose nėra ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jos veiksmuose nėra tyčios, ji turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad nepilnametė dukra prastai jaučiasi ir yra palikta karščiuojanti viena namuose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su tokiais apeliantės skundo argumentais nėra.

12. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad A. J. BPC pranešė, jog 13 metų amžiaus dukra G. J., pasirinkusi gyvenamąją vietą su tėvu, karščiuoja, jai įtariama Covid-19 liga, ji palikta viena namuose, kur tėvas, nežinoma. Šio pranešimo pagrindu A. J. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti policijos pareigūnai ir medikai (administracinio nusižengimo byla, b. l. 37–38, 41). ROIK duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.04 val., BPC telefonu buvo užregistruotas A. J. pranešimas apie tai, kad jos nepilnametė dukra yra palikta viena namuose, kur gyvena su tėvu, tačiau tėvo nėra namuose, ji karščiuoja, įtariamas Covid. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnams, juos pasitiko mergaitės tėvas G. J., kuris paaiškino, kad medicinos darbuotojai jau buvo atvykę, apžiūrėjo mergaitę ir paliko namuose. Namuose buvo rasta prižiūrėta 13 mergaitė, jokių pažeidimų nenustatyta (administracinio nusižengimo byla, b. l. 41). Šios aplinkybės nurodytos ir tyrėjos O. Č. 2021 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo byla, b. l. 102). Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai R. K. ir E. B., kurie atvyko pagal A. J. pranešimą, apklausti parodė, kad nepilnametės mergaitės sveikatos būklė buvo gera, skubi pagalba nebuvo reikalinga (administracinio nusižengimo byla, b. l. 14, 15). Šias aplinkybes E. B. patvirtino ir apklausiamas apylinkės teisme. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 29 d. sprendimas patvirtina, kad G. J. ir A. J. santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. J. (administracinio nusižengimo byla, b. l. 23–25). Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas BPC skambučio garso įrašas, matyti, jog A. J. paskambinusi į BPC pirmiausiai teiraujasi kaip susisiekti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba („<...> niekaip negalim (duomenys neskelbtini) mieste susisiekti su vaiko teisėmis, nurodytais oficialiais telefonais ar jie ten miega visi ar nekelia? Gal galėtumėte pagelbėti? <...>“). Šią aplinkybę A. J. patvirtino ir apylinkės teisme, nurodžiusi, kad norėjo pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos specialistais kaip jai elgtis tokioje situacijoje kai mergaitė palikta viena namuose karščiuojanti, tačiau jiems neatsiliepus ji paskambino į BPC. Kaip matyti iš jau minėto garso įrašo apžiūros protokolo, A. J. vėliau nurodo, kad jos nepilnametė dukra, kuri gyvena su tėvu, yra palikta viena namuose, karščiuoja, jai įtariama Covid-19 liga, patvirtino, kad vidaus gydytoja telefonu nustatė, kad įtariamas Covid-19, kur tėvas nežinoma (administracinio nusižengimo byla, b. l. 103-105). Dėl šių A. J. nurodytų aplinkybių, kad nepilnametė viena palikta namuose, karščiuojanti, jai įtariama Covid-19 liga, o tėvo buvimo vieta nežinoma, nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo iškviesta GMP bei policijos pareigūnai. Iš aptartų duomenų yra akivaizdu, jog A. J. nurodydama iš esmės tikrovės neatitinkančią informaciją sąmoningai siekė, kad į įvykio vietą vyktų specialiosios tarnybos. Faktą, kad nebuvo realaus poreikio į įvykio vietą kviesti nei GMP medikų, nei policijos pareigūnų, visiškai patvirtina ne tik G. J., G. J. parodymai, tačiau ir į įvykio vietą atvykusių medikų parodymai bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ROIK duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nei realus, nei tariamas pavojus, dėl kurio būtų būtina GMP, policijos ar kurios nors kitos specialiosios tarnybos pagalba, G. J. nebuvo kilusi dėl pagalbos buvo kreiptasi nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. melagingai, todėl jos veiksmai apylinkės teismo buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali sukelti ne tik atitinkamų tarnybų darbo trukdžius, tačiau potencialiai pakenkti kitų asmenų ar visuomenės interesams, tais atvejais, kai išties būtina pagalba kitoje vietoje ar kitoje situacijoje, o tarnybos trukdomos dėl melagingo iškvietimo.

13. Nors apeliaciniame skunde A. J. nurodo, kad GMP dukrai iškvietė, nes buvo susirūpinusi jos blogėjančia sveikata, ji neturėjo vaistų nuo temperatūros ir kosulio, buvo namuose viena, tačiau BPC skambučio garso įrašas patvirtina, kad nors ir susirūpinusi dukros prastėjančia sveikata apeliantė pirmiausiai bandė susisiekti su vaiko teisių apsaugos specialistais, kurie, sutiktina su apylinkės teismo argumentais, medicininės pagalbos neteikia, ir tai kelia abejonę apeliantės teiginiais, jog ji buvo taip stipriai susirūpinusi dukros prastėjančia savijauta, kad buvo būtina skambinti į BPC. Juolab, kad tik nepavykus prisiskambinti vaiko teisių apsaugos specialistams, apeliantė kreipėsi į BPC, taip pat pirmiausiai prašydama padėti susisiekti su vaikų teisių specialistais, kad šie tiesiog patikrintų aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš apeliantės apklausos apylinkės teisme, matyti, kad ji turėjo konkrečios vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos telefono numerį, tačiau konsultuotis su ja nebandė. Tačiau paskambino į BPC ir nurodė, kad nepilnametei, kuri palikta viena karščiuojanti namuose, šeimos gydytoja telefonu nustatė Covid-19 liga, taip sąmoningai suklaidindama BPC operatorę. Apklausiama teisme apeliantė jau nurodė, kad su šeimos gydytoja tą dieną dėl dukros būklės ir Covid-19 įtarimų nesikonsultavo. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad nepilnametė G. J. buvo konsultuota šeimos gydytojos telefonu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad A. J., pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog šeimos gydytoja nepilnametei dukrai nustatė Covid-19 ligą, šios ligos pandemijos laikotarpiu, tyčia siekė suklaidinti BPC operatorę apie dėl to atitinkamai sunkią dukros sveikatos būklę, siekdama, kad specialiosios tarnybos aktyviau reaguotų į pranešimą. Juolab, kad kaip matyti iš apeliantės parodymų, ji 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 15.00 val., kai važiavo su dukra į kirpyklą, matė, kad dukros sveikata prasta, ji kosėja, karščiuoja, sloguoja, pačios apeliantės teigimu, kirpykloje kosulys tik intensyvėjo, tačiau į medikus apeliantė su dukra nesikreipė, nesikonsultavo telefonu, nors kaip mama turėjo tokią pareigą. Priešingai, kaip matyti iš nustatytų duomenų, dėl to A. J. planų nekeitė, atliko artimo kontakto su kitu asmeniu reikalaujančias grožio procedūras ir po kirpyklos dukrą parvežė namo, nors, anot jos, ir įtardama, kad dukrai gali būti Covid-19 liga ir matydama esą jos prastą sveikatos būklę, nesibaimindama tokiu savo galimai neatsakingu elgesiu sukelti grėsmę ir aplinkinių sveikatai.

14. Apeliaciniame skunde A. J. nurodo, kad policijos pareigūnų ji neprašė vykti pas dukrą, toks buvo BPC operatorės sprendimas, kurio ji negalėjo įtakoti. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad kaip nustatyta bylos duomenimis policijos pareigūnai į G. J. namus vyko reaguojant būtent į A. J. pranešimą apie tai, kad nepilnametė dukra palikta viena namuose be tėvo priežiūros, o tėvo buvimo vieta nežinoma. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo tarp A. J. ir G. J., apeliantė buvo informuota, kad buvęs sutuoktinis veža sūnų pas savo tėvus į kitą butą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 114–116). Tai patvirtino ir G. J. apylinkės teisme nurodęs, kad dėl saugumo įvykio dieną nuvežė sūnų pas savo tėvus užmigdyti ir ruošėsi grįžti pas dukrą. A. J. teisme taip pat patvirtino, kad kalbant su dukra pastaroji jai nurodė, kad tėtis išvežė brolį į kitą butą. Apeliantė apylinkės teisme taip pat patvirtino, kad žinojo, jog buvusio sutuoktinio namuose nėra, nes jis išvežė sūnų pas senelius. Taigi, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, A. J., skambindama BPC žinojo kur yra jos buvęs sutuoktinis ir galėjo nurodyti jo buvimo vietą bei kontaktus, tačiau to nepadarė ir operatorei suteikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad tėvo buvimo vieta nežinoma, kurios pagrindu operatorė, įvertinusi visas aplinkybes ir nusprendė iškviesti nurodytu adresu ir policijos pareigūnus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nei dukra, nei buvęs sutuoktinis nebuvo nurodę A. J., kad G. J. liks pas tėvus bute per visą naktį. Tokią išvadą padarė pati apeliantė, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Ji pati apklausiama apylinkės teisme patvirtino, kad anksčiau G. J. niekada nėra likęs nakvoti pas tėvus ir palikęs dukrą vieną namuose. Be to, G. J. 2021 m. spalio 4 d. apklausos metu nurodė, kad mamai paskambinus apie 22.00 val. ji nurodė, kad tėtis jau yra namuose. Visų šių aplinkybių visumoje sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. J. skambindama į BPC, žinojo, kur yra dukros tėvas, kad ji nėra palikta viena namuose per visą naktį ir jokia skubi pagalba jai nėra reikalinga. Tai patvirtina ir BPC skambučio garso įrašo turinys, kai A. J. sutiko ir su policijos pareigūnų iškvietimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ta aplinkybė, jog 13 metų mergaitė buvo palikta namuose viena kuriam laikui, savaime nėra teisės norminių aktų pažeidimas, dėl to, turėtų būti kviečiama policija, ką pagrįstai skundžiame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas. Juolab, kad jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad tuo metu G. J., paliktai kuriam laikui be suaugusiųjų priežiūros, kilo kokia nors grėsmė.

15. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pateikti „Messenger“ programėlės duomenys patvirtina, kad apeliantė įvykio vakarą su dukra bendravo ne vieną kartą ir turėjo galimybę įsitikinti, kad dukros sveikata blogėja, ji vaistų nuo kosulio ir temperatūros neturi, todėl ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Bylos duomenys patvirtina, kad per „Messenger“ programėlę A. J. ne kartą rašė ir skambino dukrai įvykio vakarą, tačiau dukra G. J. mamai skambino tik vieną kartą – 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.08 val., radusi praleistą mamos skambutį. Tai, priešingai nei nurodo apeliantė, patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad dukra pati skambino mamai ir pasakė, kad blogai jaučiasi, kas galėjo sąlygoti A. J. pagrįstą nerimą dėl prastėjančios dukros sveikatos. Apklausta 2021 m. spalio13 d. apeliantė patvirtino, kad dukra pati jai nenurodė, kad blogai jaučiasi ir neprašė kviesti medikų, tačiau apeliantė pati nusprendė kreiptis į BPC, nes pasak jos, iš prikimusio dukros balso ir intensyvaus kosulio ji nusprendė, kad dukra blogai jaučiasi. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į apeliantės parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, nes apklausiama apylinkės teisme A. J. nurodė, kad jau dieną, vykdama su dukra į kirpyklą, matė, kad dukra stipriai kosėjo, o kirpykloje kosulys tik stiprėjo, tačiau kaip ir minėta aukščiau šioje nutartyje, tuo metu tokia dukros savijauta apeliantei nekėlė tokio nerimo, kad vyktų su ja pas medikus ar kviestų GMP.

16. Nors apeliantės teigimu, tyčios buvimą jos veiksmuose paneigia ir VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. gruodžio 8 d. raštas bei GMP kvietimo kortelė (forma Nr. 110/a), kur nurodyta, kad atvykę pas dukrą medikai ją rado karščiuojančią (kortelėje nurodyta karšta oda), tačiau su tokiais teiginiais pagrindo sutikti nėra. Kaip matyti iš GMP kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje paciento būklės įvertinimas iš tiesų pažymėta, kad pacientės oda paraudusi, karšta, prakaituota, tačiau vien tik vaikui pakilusios temperatūros ar jo karštos odos faktas nesudaro pagrindo išvadai dėl būtinos skubios medicininės pagalbos būtinybės. Juolab, kad kaip matyti iš GMP mediko E. B. parodymų apylinkės teisme, jiems atvykus pagal iškvietimą jie buvo informuoti, kad iš vakaro mergaitė turėjo temperatūros, buvo prikelta iš miegų, buvo gal kiek sukaitusi, tačiau apžiūrėjus vizualiai nesimatė jokių požymių ar simptomų, kad jai būtų būtina skubi medicininė pagalba. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojo R. K. apklausos metu užfiksuoti parodymai.

17. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nepilnametės G. J. parodymais, kadangi ji gyvena su ūmaus charakterio tėvu ir yra nuo jo priklausoma. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu tai tėra deklaratyvūs teiginiai, kurių nepagrindžia jokie kiti objektyvūs bylos duomenys ir jie neturi esminės reikšmės konkrečios situacijos vertinimui. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 4 d. tyrėjos tarnybinio pranešimo apklausta nepilnametė G. J. nurodė, kad įvykio dieną vyko su mama į kirpyklą, jai nurodė, kad turi 37 laipsnius temperatūros, tačiau nesakė, kad prastai jaučiasi ir jai reikalinga medikų pagalba. Grįžus namo, tėtis pasakė, kad veš brolį pas senelius, norėdamas atskirti vaikus, kad šie neužsikrėstų ir dukra su tuo sutiko. Mama paskambino apie 22.00 val. ir pradėjo šaukti sužinojusi, kad ji kuris laikas buvo palikta viena ir, kad jai reikalinga pagalba, tačiau ji mamai nurodė, kad tėtis jau yra namuose, jos sveikata neblogėja ir ji niekur su medikais nevyks, tačiau mama vis tiek iškvietė GMP ir liepė jai atidaryti duris kai atvyks medikai, kurie padarys Covid-19 testą. Kai į namus atvyko medikai, ji jau gulėjo lovoje, ją apžiūrėjus medikai nustatė, kad sveikata gera ir į gydymo įstaigą jos nevežė (administracinio nusižengimo byla, b. l. 108). Abejoti šių parodymų patikimumu apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Minėtus G. J. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo 2021 m. rugsėjo 2 d. anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, pagrindžiančių apeliantės teiginius dėl nepilnametės dukros priklausomybės nuo tėvo ir lojalumo konflikto. Priešingai minėtos anketos duomenys iš esmės patvirtina administracinio nusižengimo byloje G. J. duotus parodymus, kad įvykio dieną ji slogavo, kosėjo, turėjo temperatūros, mama buvo informuota apie jos savijautą, jos susirašinėjo vakare, dėl temperatūros ji buvo mieguista, buvo vėlu, ji nežinojo, kad tėtis jau buvo grįžęs namo, mama šaukė, liepė jai važiuoti su „Boltu“ pas ją, tačiau ji nesutiko, tada mama pasakė, kad iškvietė medikus (administracinio nusižengimo byla, b. l. 118). Jokių aplinkybių, kad ji yra įtakojama tėčio G. J. nepilnametė nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant situaciją vaiko teisių apsaugos specialistams su G. J. buvo bendrauta nedalyvaujant nei vienam iš tėvų. Visų šių aplinkybių kontekste vertinti kritiškai nepilnametės G. J. parodymus ir jais nesivadovauti, priešingai nei tai pabrėžiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

18. Pagrįstų abejonių dėl apeliantės paaiškinimų, jog ji skambino BPC dėl specialiųjų tarnybų iškvietimo, nes ji nerimavo dėl be priežiūros paliktos nepilnametės dukros sveikatos, aukštesnės instancijos teismui kelia ir BPC skambučio garso įrašas ir jame užfiksuotas apeliantės ramus ir užtikrintas balso tonas, sklandus visų aplinkybių (netgi perteklinių) išdėstymas taip pat ir apeliantės elgesys po specialiųjų tarnybų apsilankymo dukros namuose. Logiška, kad mama, nerimaujanti dėl savo vaiko sveikatos būklės, būdama ne šalia jo, iškvietusi medikus skubėtų kuo greičiau įsitikinti, kad vaiko sveikatai nekyla jokia grėsmė, pasiteirautų atvykusių medikų apie dukros sveikatos būklę ir kodėl jos neveža į ligoninę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pačios apeliantės teigimu, ji gyvena netoli dukros namų (vos kelių kilometrų atstumu), tačiau ji pas dukrą nevyko nei prieš skambutį į BPC, nei jau iškvietusi specialiąsias tarnybas dukros gyvenamosios vietos adresu, su tikslu išsiaiškinti dukros sveikatos būklę ir nuvežti reikalingus vaistus bei suteikti būtinąją pagalbą, nes buvo įsitikinusi prastėjančia dukros sveikata ir būtinosios pagalbos reikalingumu. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, apeliantė tik kitos dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 28 d. 14.09 val., žinute pasiteiravo kokia dukros sveikata, nors dar prieš keliolika valandų buvo įsitikinusi, kad jai būtina skubi medicininė pagalba.

19. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vertinant tiek apeliantės paaiškinimus ir jos duotus parodymus, tiek ir asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas parodymus, svarbu įvertinti tai, kad tarp buvusių sutuoktinių A. J. ir G. J. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose įvykio metu vyko ir šiuo metu vyksta civilinis ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, kuriame nuo 2021 m. balandžio 6 d. taikyta privalomoji mediacija. Taigi, akivaizdu, kad santykiai tarp šalių buvo ir yra konfliktiški, tokiu atveju labai svarbu itin atidžiai vertinti šių asmenų duodamus paaiškinimus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, juos itin kruopščiai palyginti su kitais byloje surinktais duomenimis, nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami. Remiantis teismų praktika, tuo atveju, kai nustatoma, kad administracinio nusižengimo požymių turinti veika padaryta vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus.

20. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apeliantės paaiškinimų dėl specialiųjų tarnybų pagalbos reikalingumo, nenuoseklumą ir neatitikimą kitiems byloje surinktiems duomenims bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu jau buvo kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir civilinis procesas buvo inicijuotas apeliantės, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. J. parodymai ir paaiškinimai tėra jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

21. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog A. J. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tokiu savo elgesiu siekė išvengti pavojaus jos nepilnametės dukros sveikatai, pirmiausia pažymėtina, kad pagal ANK 16 straipsnį, kuriame yra reglamentuojamas būtinojo reikalingumo institutas, asmens galima netraukti administracinėn atsakomybėn arba galima jį atleisti nuo jos tik tada, kai asmuo yra pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą, t. y. kai yra nustatomi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė savo skunde nurodydama, jog veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, neigia padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, kas šiuo atveju yra būtina, norint taikyti ANK 16 straipsnio nuostatos.

22. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti ir to, kad A. J. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis bei teismų suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. Šioje byloje kalbėti apie būtinąjį reikalingumą aukštesnės instancijos teismo vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tuo metu G. J. ir jos sveikatai realiai grėsusį pavojų, dėl kurio A. J. būtų buvusi priversta skambinti BPC telefonu ir kviesti specialiąsias tarnybas, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantė pateiktame skunde, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis A. J., gyvendama netoli dukros gyvenamosios vietos, ir būdama įsitikinusi, kad jos nepilnamečio vaiko sveikatai gresia pavojus, turėjo realią galimybę pati nuvykti pas dukrą, nuvežti jai reikalingų vaistų ir esant būtinybei kreiptis į medikus.

23. Visų aukščiau išdėstytų duomenų visumoje darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, policijos pareigūnų, medikų, kurie niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi, tarnybinius pranešimus bei apklauso protokolus, kuriuose užfiksuotos reikšmingos įvykio aplinkybės ir kuriomis nesiremti nėra jokio pagrindo. Nors atsiliepimu institucija nurodė, kad visos abejonės turėtų būti vertinamos nubaustojo asmens naudai, tačiau visų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. J., suvokdama, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tyčia žinomai melagingai (pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nepilnametė viena namuose, kur tėtis nežinoma, ji karščiuoja ir jai gydytoja telefonu nustatė Covid-19 ligą) iškvietė specialiąsias tarnybas, ir nėra aplinkybių, kurios galėtų būti abejotinos ir vertinamos jos naudai, todėl jos veiksmai apylinkės teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

24. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą bei paskyrė adekvačią ir proporcingą sankcijoje numatytą baudą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, apeliantės skunde jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, iš esmės nėra pateikta, todėl A. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.