Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-01-02 · Civilinė byla Nr. e2-1362-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-02Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-01-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-02
Bylos Nr.
e2-1362-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01343-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
MB „Pilkausko architektūros projektavimo firma GRAFO“
Atsakovas
Druskininkų savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
UAB „Uostamiesčio projektas“
Kategorijos
  • 2.5.35Viešas konkursas
Civilinė byla Nr. e2-1362-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01343-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.35.
(s)Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Pilkausko architektūros projektavimo firma GRAFO“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio projektas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės procesinių dokumentų esmė

Šalies argumentai

Ieškovė MB „Pilkausko architektūros projektavimo firma GRAFO“ ieškiniu (CBP-41256) kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2016-10-07 sprendimą Nr. S12-3703-(5.36) „Dėl pasiūlymų vertinimo bei laimėjusio pasiūlymo nustatymo“; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2016-10-26 sprendimą Nr. S12-3904-(5.36) „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo ir pirkimo procedūrų tęsimo“; 3) grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė, vykdydama viešojo pirkimo procedūras, priėmė neteisėtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo, kuriuo pirmą vietą skyrė byloje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui. Toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirkimo dokumentai (konkrečiai planšetas), vadovaujantis pirkimo sąlygomis, turėjo būti pateikti tik popierine forma, o trečiasis asmuo popierinio planšeto nepateikė, nes dokumentus teikė tik elektronine forma – per CVP IS. Todėl atsakovė turėjo spręsti, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimų sąlygų.

Tačiau atsakovė nepagrįstai nusprendė, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, bet juos vis tiek priėmė ir vertino, dėl ko pažeidė įstatymą. Ieškovės manymu, esant tokiai situacijai, kai abiejų tiekėjų pasiūlymai neatitiko pirkimo sąlygų, jie turėjo būti atmesti VPĮ 39 straipsnio antrosios dalies antrojo punkto pagrindu, o to atsakovė nepadariusi pažeidė ir VPĮ įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Be to, ieškovės manymu, pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir netikslios, o ir pirkimo sąlygas ji aiškino priešingai, nei jos buvo išdėstytos, dėl ko pirkimas turėtų būti nutrauktas.

Taip pat vertindama abu pasiūlymus ieškovė nepagrįstai išplėtė turiningojo vertinimo ribas, t. y. suabsoliutindama turinio vertinimo prieš formą ribas, nes pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą pripažino laimėjusiu.

Dublike (DOK-45400) papildomai nurodė, jog nei turiningasis pasiūlymų vertinimo principas, nei pirkimo dokumentų sąlygų aiškinimas tokiu būdu, kad nustatytų reikalavimų neatitinkantis tiekėjas ir (ar) jo pateiktas pasiūlymas tampa atitinkančiais pirkimo sąlygas, nėra leidžiami pagal VPĮ nuostatas, kadangi tai neabejotinai pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą ir neteisėtai apriboja bei suvaržo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime.

Trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimas pirkimo laimėtoju neabejotinai lemia skaidrumo principo pažeidimą ir neteisėtą jo pasiūlymo vertinimą, remiantis kitomis nei iš anksto paskelbtomis pirkimo taisyklėmis. Teigia, jog itin lankstus pirkimo sąlygų aiškinimas, lemiantis jų turinio pakeitimą, yra draudžiamas, o atsakovė privalėjo preciziškai laikytis savo iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų.

Pačios pirkimo sąlygos buvo netikslios, nes lyginant nurodytus tiekėjų planšetų pateikimo būdus, akivaizdu, jog tiekėjai visiškai skirtingai suprato ir taikė Pirkimo sąlygų 8.1.5 p., 30 p. lentelės 2 d. reikalavimus, kiek tai susiję su būtinybe planšetus pateikti CVP IS priemonėmis. Todėl darytina išvada, jog Pirkimo sąlygos nebuvo suformuluotos taip tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai, kad tiekėjai būtų galėję jas vienodai suprasti ir taikyti.

Pasisakydama dėl turiningojo vertinimo papildomai nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, kas reiškia, jog akivaizdžiai Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Trečiojo asmens pasiūlymas negalėjo būti pripažįstamas atitinkančiu Pirkimo sąlygas. Kadangi trečiasis asmuo planšetų popierine forma nepateikė, bet atsakovė jo pasiūlymą vis tiek pripažino laimėjusiu, daroma išvada, jog atsakovė trečiojo asmens pasiūlymą vertino pagal de facto pakeistas Pirkimo sąlygas, o toks atsakovės elgesys laikytinas neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsikirsdama dėl VPĮ principų (ne)pažeidimo ieškovė nurodė, jog principai buvo pažeisti, nes atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodomi teiginiai, jog visų tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal tas pačias taisykles ir tuos pačius dokumentus, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Atsakovės procesinių dokumentų esmė

Atsiliepimas

Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (DOK-44052), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintos trys planšetų pateikimo formos: a) elektroninė per CVP IS; b) popierinė forma ant standaus pagrindo A1 formatu; c) papildoma elektroninė CD forma. Atsakovė mano, kad viešiesiems pirkimams vykstant elektroniniu būdu, visi dokumentai turėtų būti pateikti elektronine forma, t. y. per CVP IS. Tik pateikus juos tokiu būdu galimas papildomų formų dokumentų pateikimas. Todėl popierinio planšeto pateikimas buvo nustatytas tik kaip papildoma forma.

Atsakovė, nustačiusi situaciją, kuomet tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė nustatytu terminu nepateikė visų reikalautų formų planšetų, turėjo arba abu pasiūlymus vertinti, arba abu atmesti. Lygiateisiškumo principas būtų pažeistas tuomet, jei tik vieno iš tiekėjų pasiūlymas būtų vertintas ar atmestas. Tačiau šiuo atveju atsakovei buvo aiškūs ir suprantami abiejų tiekėjų pasiūlymai, todėl ji nutarė vertinti abiejų teikėjų pasiūlymus, prieš tai užklaususi ir gavusi VPT atsakymą, kuriame nurodyta, kad turiningasis vertinimas turi viršenybę prieš formalumus.

Vertinant pasiūlymus trečiajam asmeniu nebuvo suteikti jokie privalumai, nes tiek jo, tiek ieškovės pasiūlymai buvo vertinti pagal tuos pačius dokumentus ir vadovaujantis tais pačiais kriterijais. Mano, kad toks sprendimas, priešingai nei teigia ieškovė, kaip tik atitiko proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principą.

Taip pat atsakovė mano, kad ieškovė ieškinį reiškia nesąžiningai ir imasi visų priemonių panaikinti pirkimo rezultatą, net ir naudodama argumentus pripažinti jos pačios pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų. Tačiau akivaizdžiai matyti, kad ieškovės pasiūlymas surinko net dvigubai mažiau naudingumo balų nei trečiojo asmens, todėl sprendimas atmesti trečiojo asmens pasiūlymą būtų akivaizdžiai prieštaraujantis viešųjų pirkimų principams.

Triplike (DOK- 46942) papildomai nurodė, jog visomis trimis formomis buvo prašomas pateikti tas pats dokumentas (planšetas), kurį skirtingomis formomis pateikė tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo. Todėl atsakovei nebuvo nei faktinių, nei teisinių kliūčių juos palyginti ir vertinti bei priimti sprendimus.

Mano, kad dublike ieškovė suformulavo naują poziciją, kad pirkimo sąlygos nėra aiškios, dėl ko pirkimas nutrauktinas. Atsikirsdama į tai atsakovė nurodo, jog jei jos buvo ieškovei neaiškios, tai ji galėjo prašyti jų paaiškinimo, arba ginčyti sąlygas nustatyta tvarka. Tačiau ji to nedarė anksčiau pirkimo metu ar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, o tik dabar kelia šį klausimą, kuomet ginčas jau yra teisme.

Trečiojo asmens procesinių dokumentų esmė

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio projektas“ pateikė atsiliepimą (DOK-43385), kuriuo prašo ieškinio netenkinti.

Atsiliepime teigiama, jog pirkimo sąlygose aiškiai nurodoma, kad pasiūlymas turi būti pateikiamas CVP IS priemonėmis (t. y. elektroniniu būdu), o sąlygų 8.1.5 papunktis netgi nurodo kokiu skaitmeniniu formatu turi būti pateikti planšetai T1- T5 kriterijų vertinimui. Tuo tarpu popierinio planšeto pateikimas, savaip interpretuojant pirkimo sąlygas, turėtų būti traktuojamas kaip daugiau negu vieno pasiūlymo pateikimas, bei vadovaujantis 25 punktu popieriniai pasiūlymai turi būti atmesti, kaip neatitinkantys pirkimo reikalavimų.

Mano, kad trečiasis asmuo nurodytu laiku ir nurodyta forma pateikė visus pirkimo sąlygose reikalaujamus dokumentus, t. y. dokumentus, reikalingus pasiūlymo techninių duomenų įvertinimui. Tuo tarpu pateiktame ieškinyje akivaizdžiai ignoruojami esminiai pirkimo sąlygų punktai, savo naudai interpretuojami ginčytini ir neaiškūs papunkčiai, kas traktuotina kaip manipuliavimas viešųjų pirkimų procesu neteisėtai aiškinant pirkimo sąlygas, jas susiaurinant ir tuo pažeidžiant lygiateisiškumo bei skaidrumo principus bei ribojant konkurenciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2016 m. liepos 28 d. Centrinėje viešųjų pirkimų tarnybos Informacinėje sistemoje buvo paskelbtas atsakovės skelbimas apie vykdomą atvirą konkursą „Pastatų T. Kosciuškos g. 4 ir Maironio g. 7, Druskininkuose rekonstravimo į Druskininkų kultūros centrą techninio projekto parengimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 177110).

Paskelbto atsakovės skelbimo VI dalies 3 punkte buvo nurodyta, jog „Vykdomas elektroninis pirkimas. Pasiūlymai turi būti teikiami elektroninėmis priemonėmis“ (žr. https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/notice/noticeform.asp?OJEC=&File=2016-07-28/c2eaeebb-1a63-4ef1-aecf-6111ebe32058.html&B=PPO ).

Atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. liepos 21 d. nutarimu buvo patvirtintos atviro konkurso sąlygos (toliau ir – Sąlygos) (ieškinio priedas Nr. 1). Sąlygų 8 punkte numatyta, jog „Dalyvio pasiūlymą sudaro CVP IS priemonėmis pateiktų dokumentų ir duomenų visuma“. Šio punkto papunkčiuose konkretizuojama nurodant, kokie duomenys (dokumentai) turi būti pateikti, tam tarpe ir: „CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 1“ eilutėje „Prisegti dokumentai“ užpildytas pasiūlymas, parengtas pagal pirkimo dokumentų 1 priedą bei pateikti kiti reikalaujami dokumentai (8.1 papunktis); „dokumentai reikalingi pasiūlymo techninių duomenų įvertinimui <...> Šie dokumentai turi būti pateikiami naudojant nediskriminuojančius, visuotinai prieinamus duomenų failų formatus (atvirojo kodo formatais, tokiais kaip jpg, pdf arba video formatu). Planšetai kiekvienam kriterijui bei CD pateikiami (popierine forma, užklijuotame voke) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos <...> (8.1.5. papunktis). Taip pat Sąlygų 27 punkte nurodyta, jog „Pasiūlymus gali teikti tik CVP IS registruoti tiekėjai. <...> kiti pasiūlyme pateikiami dokumentai turi būti pateikti elektronine forma, t. y. tiesiogiai suformuoti elektroninėmis priemonėmis. Pateikiami dokumentai ar skaitmeninės dokumentų kopijos turi būti prieinami naudojant nediskriminuojančius, visuotinai prieinamus duomenų failų formatus (pvz., pdf, doc ir kt.). 28 Sąlygų punkte nurodoma, jog „Pasiūlymas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu“, o ši sąlyga (dėl dokumentų pasirašymo elektroniniu parašu) atkartota ir Sąlygų 1 priedo 3 punkte).

Taip pat Sąlygų 30 punkte buvo numatyti dokumentų, reikalingų pasiūlymo techninių duomenų įvertinimui, pateikimo reikalavimai. Šie reikalavimai konkretizuoti šiame punkte išdėstytoje lentelėje, kuri susideda iš trijų stulpelių: „1. Pateikimo forma“; „2. Reikalavimai“; „3. Reikalavimai elektroninei formai“. Tai pat šios lentelės 2 eilutėje pavadinimu „A1 planšetai“, stulpelyje „2. „Reikalavimai“ įtvirtinta, jog „Kiekvienam vertinimo kriterijui (išskyrus kainą) pateikite po vieną A1 (594x841) formato planšetą ant standaus pagrindo. Taip pat šioje pačioje 2 eilutėje pavadinimu „A1 planšetai“ stulpelyje „3. Reikalavimai elektroninei formai“ įtvirtinta „Kiekvienas planšetas pateikiamas atskiru failu“.

Pirkimui pasiūlymus pateikė trys asmenys: ieškovė MB „Pilkausko architektūros projektavimo firma GRAFO“, trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio projektas“ ir dar vienas byloje nedalyvaujantis asmuo.

Atsakovės viešųjų pirkimų komisija 2016 m. rugsėjo 19 d. posėdyje įvertinusi visus pateiktus pasiūlymus konstatavo, jog ieškovė pateikė aiškinamąjį raštą, 5 planšetus kiekvienam kriterijui ir CD popierine forma, tačiau šių dokumentų neprisegė teikdama pasiūlymą CVP IS sistemoje. Pasisakydama dėl trečiojo asmens pasiūlymo atsakovės VP komisija dar 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarė, jog trečiojo asmens dokumentai popierine forma (aiškinamasis raštas, 5 planšetai kiekvienam kriterijui ir CD) atsakovei buvo pristatyti po termino pabaigos, todėl grąžinti trečiajam asmeniui. Tačiau tiek 2016 m. rugsėjo 7 d., tiek 2016 m. rugsėjo 19 d. VP komisijos posėdžiuose buvo nutarta, kad trečiasis asmuo pasiūlymą tinkamai pateikė elektronine forma (per CVP IS). Todėl atsakovės VP komisija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, nutarė tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymus nagrinėti ir vertinti toliau (atsakovės atsiliepimo priedai Nr. 3, 4, 5, 7).

Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo sprendimo 25 punkte nurodytų atsakovės VP komisijos priimtų nutarimų neskundė. Taip pat nei vienas iš jų VPĮ nustatyta tvarka pretenzijų dėl pirkimo sąlygų pakeitimo ar panaikinimo nereiškė. Ieškinio reikalavimų (dalyko) dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ieškovė taip pat nepareiškė.

Atsakovės VP komisija 2016 m. spalio 7 d. priėmė nutarimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo. Perkančioji organizacija neatmetė nei vieno iš trijų dalyvavusių asmenų pasiūlymo, ir vadovaudamasi Sąlygų 69 punktu pasiūlymus vertino pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Laimėjusiu buvo pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas (92,94 balai); antrojoje vietoje ieškovės pasiūlymas (41,48 balas); trečioje vietoje byloje nedalyvaujančio asmens pasiūlymas (40,23 balų) (ieškinio priedas Nr. 2).

2016 m. spalio 24 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl atsakovės 2016 m. spalio 7 d. nutarimų, kuriais nustatyta pasiūlymų eilė ir pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas laimėjusiu. Išanalizavus pretenziją matyti, jog ji buvo reiškiama trimis aspektais: a) dėl to, kad atsakovės VP komisija vertino trečiojo asmens pasiūlymą aplamai, nors jis neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų (nebuvo pateiktas popierinis planšetų variantas); b) dėl draudimo ieškovės atstovui susipažinti su pateiktais pasiūlymais; c) dėl pasiūlytos per mažos kainos (ieškinio priedas Nr. 3).

2016 m. spalio 26 d. atsakovės VP komisija vienbalsiai nutarė ieškovės pretenzijos netenkinti, palikti galioti 2016 m. spalio 7 d. sprendimą, tęsti pirkimo procedūras ir kviesti trečiąjį asmenį pasirašyti sutarties. Ieškovė apie šį sprendimą buvo informuota tos pačios dienos (2016 m. spalio 26 d.) raštu (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 6; ieškinio priedas Nr. 4).

2016 m. lapkričio 10 d. ieškovė per EPP pateikė ieškinį teismui. Ieškiniu pareiškė reikalavimus tik dėl atsakovės VP komisijos nutarimų panaikinimo (sprendimo 1 punktas). Tačiau be kita kaip vieną iš ieškinio pagrindų (žr. ieškinio 2.4 punktas su papunkčiais) nurodo aplinkybes dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, netikslumo ir dviprasmiškumo (tai iš esmės atkartojama ir dubliko motyvuose (2.5 punktas su papunkčiais), bei prašo teismo tai vertinti ir spręsti dėl pirkimo nutraukimo.

Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir pirkimo nutraukimo

Viešojo pirkimo procedūros metu tiekėjai turi teisę reikšti pretenzijas ir skundus, kuriuos perkančioji organizacija privalo nagrinėti LR viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 93-94¹ straipsniuose nustatyta tvarka. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogišką nuostatą įtvirtina ir LR civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 423² straipsnio pirmoji dalis, numatydama, jog tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Tuo tarpu CPK 423³ straipsnio trečiojoje dalyje detalizuojama, jog ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Vertindamas kaip ieškovė laikėsi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas analizavo jos pateiktą pretenziją perkančiajai organizacijai. Iš šios pretenzijos matyti, kad ieškovė joje nenurodė jokių aplinkybių, kad pirkimo sąlygos buvo jai neaiškios, nesuprantamos, netikslios ar dviprasmiškos. Priešingai, iš ieškovė pretenzijos teksto galima suprasti, jog pirkimo sąlygos jai buvo aiškios, nes ji pati aiškino atsakovės VP komisijai, ką turėjo pateikti trečiasis asmuo, ir ko nepateikė, o dėl to perkančioji organizacija pažeidė VPĮ principus priimdama ir vertindama trečiojo asmens pasiūlymą (ieškinio priedas Nr. 3; sprendimo 28 punktas).

Taip pat į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė būtų kreipusi dėl pirkimo sąlygų, reglamentuojančių kokia forma pateikti pasiūlymą, paaiškinimo, sąlygų keitimo (panaikinimo), ar reiškusi dėl to pretenzijas VPĮ nustatyta tvarka.

Teismui nustačius 33 – 34 punktuose išvardintas aplinkybes konstatuojama, jog ieškovės ieškinio pagrindas, jame nurodant aplinkybes dėl pirkimo sąlygų neaiškumo ar dviprasmiškumo, nesutampa su jos pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis (o tiksliau pretenzijoje aplamai nebuvo nurodyta aplinkybių dėl pirkimo sąlygų ydingumo). Tai reiškia, jog savo ieškinyje nurodydama tokį pagrindą, ieškovė pažeidė CPK 423³ straipsnio trečiosios dalies reikalavimus. Toks pažeidimas leidžia teismui konstatuoti, jog šioje dalyje (dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo) ieškovė nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

CPK 293 straipsnio antrasis punktas numato, kad tais atvejais, kai ieškovas kreipiasi į teismą nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – byla turi būti nutraukiama. Kad būtent tokias procesines pasekmes sukelia tiekėjo VPĮ 93 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz. 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1026/2012, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-180/2015). Teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad viešojo intereso užtikrinimas viešųjų pirkimų procedūrose nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatyme nustatytų reikalavimų.

Vis tik atsižvelgiant į tai, kad išankstinės ginčo sprendimo tvarkos buvo nesilaikyta tik dėl dalies ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių (pirkimo sąlygų neteisėtumo), visos bylos nutraukti pagrindo nėra. Kadangi ieškovė taip pat nepareiškė atskiro reikalavimo (kaip ieškinio dalyko) dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, šiuo atveju teismas nevertina iš esmės ir nutraukia bylos nagrinėjimą dėl ieškinio pagrinde (ieškinio 2.4 punktas su papunkčiais) ir dubliko motyvuose (2.5 punktas su papunkčiais) nurodytų aplinkybių dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, netikslumo ir dviprasmiškumo. Kadangi teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, kuriuo išsprendžiamas ginčas, o taip pat, kaip minėta, atskiras ieškinio reikalavimas (kaip ieškinio dalykas) dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo nebuvo pareikštas, o tik nurodyta motyvuose – teismas atskirai į sprendimo rezoliucinę dalį klausimo dėl dalies bylos nutraukimo pakartotinai neperkelia, ir taip pat palieka šį klausimą aptartu (išspręstu) tik sprendimo motyvuose.

Tai pat atmetami kaip nepagrįsti ieškovės motyvai, jog teismas klausimą dėl pirkimo sąlygų ir pirkimo nutraukimo turėtų spręsti ex officio. Kaip matyti iš LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio trečioji dalis), ieškovė ne pirmą kartą bylinėjasi teismuose, šioje byloje yra atstovaujama didelę patirtį viešųjų pirkimų srityje turinčio advokato, tačiau atskiros pretenzijos dėl pirkimo sąlygų konkurso metu nereiškė, pateiktoje pretenzijoje reikalavimų dėl Sąlygų neaiškumo, dviprasmiškumo ar netinkamumo taip pat nereiškė, ieškinio dalyko dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis taip pat nesuformulavo. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad pirkimo sąlygos nėra akivaizdžiai prieštaraujančios VPĮ nuostatoms, teismas nemato pagrindo ex officio spręsti dėl šių sąlygų (ne)neteisėtumo ir pirkimo nutraukimo.

Dėl pasiūlymo formos ir vertinimo

Išanalizavus dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus matyti, jog byloje kilęs ginčas kokios formos turėjo būti tiekėjų pasiūlymai, ir ar reikalavimas pateikti elektroninį ir dar popierinį variantą nereiškia pakartotinio pasiūlymo pateikimą. Dėl to teismas pasisako tolimesniame sprendime.

Sprendžiant šį ginčą pirmiausiai atsižvelgiama į du kriterijus: a) kokiu būdu perkančioji organizacija pasirinko vykdyti pirkimą; b) kokia pasiūlymų pateikimo forma numatyta atsakovės VP komisijos patvirtintose konkurso sąlygose.

Kaip matyti iš CVP IS patalpinto skelbimo apie pirkimą, jo VI dalies 3 punkte nurodyta, jog „Vykdomas elektroninis pirkimas. Pasiūlymai turi būti teikiami elektroninėmis priemonėmis“ (sprendimo 21 punktas).

Atviro konkurso sąlygose šiuo atveju svarbiausias yra V skyrius „Pasiūlymų rengimas, pateikimas ir keitimas“, nes būtent jame apibrėžta kokia forma turi būti pateikti pasiūlymai. Pavyzdžiui, šiame skyriuje esantis 25 punktas numatė, jog „Pasiūlymas turi būti pateikiamas tik elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP IS, pasiekiamą adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt). Sąlygų 27 punkte nurodyta, jog „Pasiūlymus gali teikti tik CVP IS registruoti tiekėjai. <...> kiti pasiūlyme pateikiami dokumentai turi būti pateikti elektronine forma, t. y. tiesiogiai suformuoti elektroninėmis priemonėmis. Pateikiami dokumentai ar skaitmeninės dokumentų kopijos turi būti prieinami naudojant nediskriminuojančius, visuotinai prieinamus duomenų failų formatus (pvz., pdf, doc ir kt.). Sąlygų 28 punktas numatė, jog „28. Pasiūlymas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus. Saugiu elektroniniu parašu tvirtinamas visas pasiūlymas“.

Taigi, įvertinus jau vien 41 – 42 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog perkančioji organizacija aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog pirkimą pasirinko vykdyti per CVP IS elektronine forma, todėl tiek logiškai, tiek gramatiškai aiškinant aukščiau minėtas pirkimo sąlygas, nebūtų galima suprasti kitaip nei, kad vykdomame elektroniniame pirkime pasiūlymai privalo būti pateikiami elektroniniu būdu, nes nepasirašysi gi popierinio dokumento elektroniniu parašu, kaip to reikalauja Sąlygos.

Byloje nėra ginčo, jog trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą ir visus jo priedus elektroninėmis ryšio priemonėmis. Todėl spręstina, jog jo pasiūlymas buvo tinkamos (elektroninės) formos, kurią, vertinant visumą Sąlygų, kaip pagrindinę bei esminę numatė atsakovė.

Tačiau sutiktina su ieškove, kad perkančioji organizacija Sąlygose (30 punkto lentelės 2 eilutėje) buvo numačiusi reikalavimą pateikti planšetą ant standaus pagrindo, kas vertinant šį reikalavimą kartu su Sąlygų 8.1.5 punktu, reikštų, jog planšetas turėjo būti pateiktas ir popierine forma. Tačiau toks reikalavimas pateikti planšetą negali būti aiškinamas nei kaip dar vienas pasiūlymas (kaip kad aiškina trečiasis asmuo), nei kaip esminė kliūtis, kliudanti pateiktą pasiūlymą vertinti, jei pasiūlymas buvo pateiktas elektronine forma, bet nebuvo pridėtas popierinis variantas.

Teismo vertinimu esminę reikšmę turi ta aplinkybė, ar Sąlygose nurodytu popieriniu planšeto variantu buvo reikaluta (numatyta) pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus ar pan., kas galėtų papildyti ar patikslinti elektronine forma pateikiamą pasiūlymą. Byloje nekyla ginčo, kad perkančiosios organizacijos reikalautas popierinis variantas privalėjo būti absoliučiai tapatus elektronine forma pateiktam suskaitmenintam planšetui. Teismas ištyręs įrodymus taip pat nustatė, kad popierinis planšetas iš esmės skirtas tik patogesniam vizualiniam susipažinimui su pasiūlymu (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 8 (fotonuotraukos)).

Todėl atsižvelgdamas į 43 – 46 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog popierinio planšeto forma vertintina kaip fakultatyvioji elektroninės formos atžvilgiu. Todėl trečiajam asmeniui nustatytu terminu nepateikus popierinės formos planšeto ir CD diskelio (kas, teismo manymu, aplamai negalėtų būti vertintina net kaip fakultatyvioji forma, nes CD diskelyje yra patalpinti tie patys failai, kurie pateikti elektroniniu būdu per CVP IS, ir iš turimo elektroninio varianto VP komisija gali padaryti tų failų kopijų tiek, kiek tik reikia, ir į bet kokias laikmenas (pvz. CD, DVD ar USB raktą), tiek persiųsti VP nariams el. paštu) – atsakovės VP komisija turėjo teisėtą pagrindą vertinti šį pasiūlymą.

Taip pat teismas mano, jog neadekvatus ir itin formalus būtų perkančiosios organizacijos sprendimas nevertinti pateikto pasiūlymo, dėl to kad planšetas buvo pateiktas tik viena forma, nes aplamai reikalavimas pateikti tuos pačius dokumentus įvairiomis formomis laikytinas kaip perteklinis. Todėl jo nesilaikant neturėtų būti taikoma griežčiausia sankcija – pasiūlymo atmetimas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės VP komisija vertinimą nutarė atlikti prieš tai gavusi konsultaciją iš Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau ir – VPT). Teismas įvertinęs šį rašytinį įrodymą (ieškinio priedas Nr. 7), konstatuoja, jog atsakovė, pateikdama užklausimą dėl gautų pasiūlymų vertinimo, išsamiai nurodė visas aplinkybes ir neiškraipė (nenuslėpė) vertinimui reikšmingų faktų, todėl turėjo teisę priimdama sprendimą vadovautis ir VPT išaiškinimu, kuris kaip leistinumo ir sąsajumo kriterijus atitinkantis įrodymas vertinamas ir šioje byloje teismui priimant sprendimą (CPK 185 straipsnis).

Dėl turiningojo pasiūlymo vertinimo

Ieškovė teigia, jog atsakovės VP komisija, vertindama pasiūlymus pernelyg plačiai taikė turiningąjį pasiūlymų vertinimo principą. Teismas nesutinka su šiais ieškinio argumentais.

Visų pirma pažymėtina, jog viešuosiuose pirkimuose svarbesnis (nors ir neturi būti suabsoliutinamas) turiningojo vertinimo principas lyginant jį su formaliuoju. Todėl tai, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertino vadovaudamasi šiuo principu, laikytina ne pažeidimu, o gerąja praktika.

Tačiau turiningasis vertinimo principas tai pat turi savo ribas. Šios ribos nėra aiškiai ir/ar tiksliai apibrėžtos VPĮ, todėl šiuo atveju yra svarbi teismų praktika, kurioje aiškinamos turiningojo vertinimo ribos.

Analizuojant kasacinio teismo nutartis, šios bylos nagrinėjimui išskirtina aktuali praktika, kuomet peržengiamos turiningojo vertinimo principo ribos, t. y. tuomet kai: a) teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (žr. pvz. LAT CBS 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011); b) pasiūlyme buvo tokio pobūdžio trūkumų, jog net ir pagal turiningąjį vertinimą perkančioji organizacija negalėjo jo pripažinti tinkamu, nes pradinės informacijos visuma neleido nustatyti pasiūlymo siaurąją prasme atitikties (žr. pvz. LAT CBS 2014 m. birželio 20d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

Taigi vertinant byloje esančius įrodymus konstatuojama, jog tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo pateikė pasiūlymus, iš kurių priedų (nors vienas ir kitas nepateikė jų tik tam tikromis kitomis formomis) buvo absoliučiai ir vienareikšmiškai aiškus ir suprantamas pasiūlymų turinys, pasiūlymų apimtis, kontekstualumas, architektūra, funkcijos, modernumas, tvarumas – t. y. tie sprendiniai, kurie perkančiosios organizacijos buvo reikalauti pateikti ir reikšmingi vertinimui. Tai reiškia, jog tiekėjų pateikta informacija buvo išsami ir nebuvo jokių aplinkybių (trukdžių) neleidusių nustatyti atsakovės VP komisijai pateiktų pasiūlymų turinio ir jų atitikties pirkimo sąlygoms.

Atsižvelgdamas į 52 – 53 punkte nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog atsakovė, vertindama ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus neperžengė teismų praktikoje suformuotų turiningojo pasiūlymų vertinimo ribų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Taip pat pažymėtina, jog ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma kita kasacinio teismo praktika yra cituojama selektyviai (naudinga jai linkme), todėl atsižvelgiant į tai, taip pat ir į nurodomų bylų aplinkybes, kurios nėra identiškos nagrinėjamai bylai, bylą nagrinėjančio teismo nėra taikoma priimant sprendimą šioje byloje.

Dėl VPĮ principų pažeidimo

Ieškovė teigia, jog atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, inter alia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tokie pažeidimai yra absoliutaus ir objektyvaus pobūdžio, o kiekvienas principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą. Esminis kriterijus, dėl ko ieškovė įžvelgia šių principų pažeidimą yra tai, kad vertinimui buvo priimtas pirkimo sąlygų neatitinkantis trečiojo asmens pasiūlymas, todėl pats vertinimas iš esmės buvo atliktas ne pagal iš anksto nustatytas, bet pagal de facto pakeistas pirkimo sąlygas. Teismas nesutinka su šiais argumentais ir dėl ieškovės nurodytų principų pasisako žemiau.

Lygiateisiškumo principas viešuosiuose pirkimuose reiškia reikalavimą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų. Šiuo atveju nėra duomenų, kad perkančioji organizacija vienodus pasiūlymus pateikusius tiekėjus būtų įvertinusi skirtingai ar skirtingus pasiūlymus pateikusius tiekėjus būtų įvertinusi vienodai, priešingai – perkančioji organizacija visiems dalyviams taikė vienodus reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė vertino tiek trečiojo asmens, tiek ieškovės pateiktus pasiūlymus, kurie nepateikė visų reikalautų formų planšetų, tai pat vertino dar vieno tiekėjo pasiūlymą, kuris patiekė visų reikalautų formų planšetus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vienų tiekėjų planšetai buvo vertinami pagal vienus kriterijus, o kitų pagal kitus.

Proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir nediskriminavimo principui garantuoti. Proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė arba daro tiekėjus nelygiaverčius. Taigi diskriminacine priemone laikytina tokia priemonė, kuri nėra būtina pasiekti viešojo pirkimo tikslą ir dėl to nepagrįstai riboja kitų tiekėjų teises. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija, atlikdama pasiūlymų vertinimą būtų diskriminavusi nors vieno tiekėjo pasiūlymą, ar vertinimo metu būtų kėlusi tiek neproporcingus reikalavimus, kad būtų užkirtusi kelią nors vienam tiekėjui dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymą.

Skaidrumo principo pažeidimas pasireikštų tuo, jog pati perkančioji organizacija nesilaikytų pareigos visų pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors kandidatai turėjo teisėtų lūkesčių dėl pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Išnagrinėjęs bylą teismas sprendžia, kad pirkimo sąlygos vertinant pasiūlymus nebuvo pakeistos nei de jure, nei de facto, ir atliekant pasiūlymų vertinimą šios sąlygos nebuvo interpretuotos ir aiškintos taip, kad pažeistų šį principą. Ieškovė šio principo pažeidimą iš esmės grindžia aplinkybėmis tiek dėl galimybės atsakovei priimti vertinimui trečiojo asmens pasiūlymą, tiek dėl perkančiosios organizacijos turiningojo vertinimo ribų peržengimo. Sprendime dėl to pasisakyta (sprendimo 39 – 48; 50 – 54 punktai), todėl dar kartą argumentai nekartojami.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė laikoma bylą pralošusia šalimi, todėl jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo laikomi bylą laimėjusiomis šalims, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

Tačiau trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog bylą pirmosios instancijos teisme ves be advokato ir neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, taip pat iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos sprendimu nepriteistinos.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį (atsiliepimo priedas Nr. 1), taip pat atskiru dokumentu (DOK-49547), pateiktu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pateiktas per EPP 2016 m. gruodžio 30 d. 9:48 val.) prašė priteisti 924,45 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti išlaidos pagrįstos pridedamais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ dydžio. Todėl prašymas tenkintinas visiškai ir iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 423⁸ straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės MB „Pilkausko architektūros projektavimo firma GRAFO“ (j.a.k. 120405849) atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai (j.a.k. 188776264) 924,45 Eur (devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Nerijus Meilutis