- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-584-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-59-74/2008 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. K. prašė (b.l.2-3, 34-35) priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą dukrai A. B., gim. 2003 m. rugpjūčio 30 d., a.k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. po 200 Lt, o nuo 2008 m. sausio 1 d. po ¼ atsakovo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip po 300 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 7 d. sprendimu (b.l.36-37) ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai dukros A. B. išlaikymui už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. po 200 Lt kas mėnesį – viso 7200 Lt; priteisė iš atsakovo nuo 2008 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ¼ gaunamų D. B. pajamų, bet ne mažiau kaip po 300 Lt iki dukrai sueis pilnametystė; priteisė iš atsakovo 324 Lt žyminio mokesčio valstybei už išlaikymo priteisimą, 165 Lt ieškovės L. K. naudai už skelbimus laikraščiuose.
Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo dukrą. Ji viena augina Austėją ir prižiūri ją. Prie dukros materialinio išlaikymo privalo prisidėti ir tėvas D. B., kuris iki šiol dukros išlaikymui yra davęs tik 800 Lt. Atsakovas nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2007 m. kovo 30 d. dirbo UAB „Plesta“, nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. dirbo UAB „Grundolitos statyba“ ir nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2007 m. spalio 31 d. dirbo UAB „Vidara“. Darbo užmokestis šiose bendrovėse viso sudarė 21866,02 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovės materialinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, nes ji yra pasiėmusi kasdieninėms reikmėms vartojimo kreditą 8000 Lt ir 32000 Lt buto įsigijimui ir jos darbo užmokestis gali patenkinti tik minimalius pragyvenimo jos ir dukros poreikius. Ieškovė savo dukrą ne tik materialiai išlaiko, bet jai teikia kasdieninius buitinius, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir ugdymo poreikius. Atsakovas dažnai keičia darbovietes, bet darbo užmokestis yra pakankamas vienam asmeniui pragyventi.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l.38-39) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-59-74/2008 pakeisti – patenkinti ieškovės L. K. ieškinį iš dalies – L. K. naudai dukros A. B. išlaikymą iš D. B. priteisti periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės ir 1000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., atitinkamai pakeisti priteistą į valstybės biudžetą žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas skunde nurodo, kad CPK 42 straipsnio 5 dalis nurodo, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį nenurodė visų, reikalingų šios bylos nagrinėjimui, duomenų, kaip savo išvykimo į JAV aplinkybių. Išvykdama į JAV ieškovė nepasakė, kad yra pastojusi. Apie kūdikio gimimą ji atsakovui pranešė telefonu, abejonių dėl tėvystės atsakovas tuo metu nekėlė. Atsakovas sutiko būti įrašytas į ieškovės dukters gimimo liudijimą jos tėvu tik 2007 metais. Ieškovė šios aplinkybės teismui nenurodė, nors ji svarbi sprendžiant, ar iš atsakovo galėjo būti priteistas išlaikymas už laikotarpį iki tėvystės įregistravimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Teismui ieškovė taip pat nepranešė aplinkybės, kad ji siekdama gauti iš valstybės paramą dukters auginimui, buvo nusistačiusi faktą, kad jos vaiko tėvas nežinomas ir valstybės paramą gavo. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė teismui nepateikė žinių kokio dydžio išlaikymo reikia jos dukrai, kaip jos poreikiai keičiasi priklausomai nuo amžiaus, kokias sumas (išmokas) ieškovė gavo iš atitinkamų valstybinių institucijų, kokią dalį kūdikio poreikių gaunamos išmokos patenkino. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, žinojo, kad atsakovas išvykęs dirbti ir gyventi į užsienį, galėjo susisiekti su juo telefonu, tartis dėl išlaikymo dydžio bei dalyvavimo teismo posėdžiuose. Ieškovė sąmoningai to nedarė, manydama, kad, atsakovui nedalyvaujant bylos nagrinėjime, ji lengviau pasieks, kad ieškinys būtų pilnai patenkintas. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas ¼ atsakovo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip po 300 Lt kas mėnesį, pažeidžia atsakovo interesus bei prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams. Ši nuostata turėtų būti suprantama, kad priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis nenumatoma kaupti lėšas ateities poreikių patenkinimui, išlaikymo dydis gali keistis keičiantis vaiko poreikiams. Atsakovas mano, kad teismas, priteisdamas išlaikymą ¼ mėnesinių pajamų, nustatydamas minimalią sumą 300 Lt, privalėjo nustatyti ir maksimalią sumą, nes to nepadarius pažeidžiami atsakovo interesai. Atsakovas nurodo, jog išvyko į Airiją užsidirbti pajamų, kad grįžęs į Lietuvą galėtų apsirūpinti būstu, pradėti savo verslą. Airijoje ketina dirbti keliose darbovietėse ir neapsiribodamas 8 valandų darbo diena. Teismo sprendimas išieškoti iš atsakovo kas mėnesį po ¼ visų jo pajamų nepriimtinas, nes atskaitymai gali žymiai viršyti ieškovės dukters būtinus (protingus) poreikius ir būtų panaudojami ne tik ieškovės dukters poreikiams patenkinti, kiek pačios ieškovės materialiniai padėčiai gerinti. Atsakovas nurodo, kad sutiktų, jeigu išlaikymas būtų priteistas periodiniais 300 Lt kas mėnesį mokėjimais, o išlaikymo įsiskolinimas sumažintas iki 1000 Lt, tik už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.46-47) ieškovė nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Su atsakovu D. B. jau keletą metų buvo kalbėtasi dėl dukters A. B. išlaikymo, tačiau atsakovas sakydavo, kad jis mažai uždirba, kad jo materialinė padėtis yra prasta, pastoviai žadėdavo, kad padės išlaikyti dukrą. Kadangi atsakovas dukters išlaikymui iki šiol yra davęs tik 800 litų, ji 2007 m. rugpjūčio mėn. jam pasiūlė pareiškimu pripažinti tėvystę, arba jei jis su pareiškimu pripažinti tėvystę nesutinka, tada kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Atsakovas su pareiškimu pripažinti tėvystę sutiko. Atsakovas žadėjo pristatyti pažymą apie savo gaunamas pajamas iš darbovietės, tačiau to nepadarė ir vis melavo, teigdamas, kad dar dirba, nors jau tuo metu nebedirbo. Atsakovas turi sumokėti 7200 litų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-01-01, nes atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį matosi, kad dirbdamas įvairiose bendrovėse atsakovo darbo užmokestis buvo pakankamas vienam asmeniui pragyventi ir turtinė padėtis nebuvo sunki. Prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba Airijoje, tačiau duomenų apie savo pajamas užsienyje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismo išreikalauti rašytiniai įrodymai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (b.l.27-30), kad atsakovas nuo 2007-09-03 iki 2007-10-31 dirbo UAB „Vidara“, nuo 2007-06-08 iki 2007-09-04 – UAB „Grundolitos statyba“, nuo 2007-01-17 iki 2007-03-30 – UAB „Plesta“, iš viso gavo 21866,02 Lt darbo užmokesčio, taip pat duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas (b.l.26) ir jos gautus kreditus (b.l.22) patvirtina, kad apelianto pajamos atitinka pirmosios instancijos teismo priteistą vaikui išlaikymo dydį. Taigi vertinant įrodymus apie atsakovo pajamas, darytina išvada, kad atsakovas gali skirti dukros išlaikymui po 300 litų kas mėnesį.
Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šalių dukra A. B. yra gimusi 2003-08-30. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, tokio amžiaus vaikams išlaikyti turėtų būti skirta apie 800 Lt. Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba ir gauna pajamas, į vaiko poreikių didėjimą, darytina išvada, kad dukros išlaikymui iš D. B. pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė artimą pusei minimalios mėnesinės algos išlaikymo sumą – 300 Lt.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti priteistas nuo tėvystės įregistravimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, kuris numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Būtent viena iš įstatymo numatytų tėvų pareigų yra tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 200 Lt, iš viso 7200 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ¼ gaunamų atsakovo pajamų, bet ne mažiau kaip po 300 Lt, neteisingai taikė įstatymą. Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kas mėnesį mokamų periodinių išmokų priteisimas yra suprantamas kaip konkrečiai nustatyto dydžio sumos vaiko išlaikymui kas mėnesį priteisimas. Taigi iš atsakovo priteistina konkreti 300 Lt suma kas mėnesį, kuri gali būti koreguojama dėl infliacijos (CK 3.208 str.). Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą.
Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. B., gim. 2003-08-30, išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.