Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei A. R., trečiajam asmeniui A. R. individualiai įmonei dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir atsakovės A. R. priešieškinį ieškovui A. R., trečiajam asmeniui A. R. individualiai įmonei dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė A. R. pareiškė priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeimos reikalais, su atsakove elgėsi nepagarbiai, todėl santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė paaiškino, kad iki santuokos sudarymo ji įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos sudarymo pagal mainų sutartį išmainė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas liko asmenine atsakovės nuosavybe. Atsakovė nurodė ir tai, kad 2013 metais ieškovas įsigijo 4 konteinerius, kurių bendra vertė buvo 20 000 Lt. Be to, ieškovas savo asmeninimas poreikiams patenkinti panaudojo 49 000 Lt dydžio pinigines lėšas, kurios buvo gautos pardavus santuokos metu įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė tvirtino, kad santuokos metu šalys nusipirko automobilį VW TOURAN, kuris be atsakovės žinios buvo perleistas kitam asmeniui. Atsakovė teismo prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei priteisti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisti automobilius VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. įmonę ir 4 konteinerius, taip pat pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Ieškovas A. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios preziumuotų ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo (LR CK 3. 60 str. 3 d.). Akivaizdu tai, jog teismas, pripažindamas ieškovo kaltę, vadovavosi LR CK 3.60 str. 2 d. nuostatomis dėl aplinkybių, kurioms esant galima konstatuoti apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo kaip sutuoktinio padarytus pažeidimus. Atsakovė priešieškiniu byloje įrodinėjo tai, kad ieškovas apie penkiolika metų nevykdė sutuoktinio pareigų, nesirūpino šeima, tačiau šias aplinkybes paneigė byloje esantys įrodymai. Akivaizdu tai, kad šalys 2008 metais užbaigė namo statybą (duomenys neskelbtini) (b.l. 1, t. 1). Byloje nėra ginčo dėl to, kad santuokoje gimusi duktė G. R. dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo kreipėsi po to, kai teisme buvo užvesta byla pagal ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė priešieškinyje nurodo ir tai, kad ji, pardavus sklypą (duomenys neskelbtini), sutiko už sklypą gautas lėšas perduoti ieškovui. Šios aplinkybės teismui patvirtina, jog iki bylos iškėlimo teisme pagal ieškovo ieškinį tarp šalių didesnių konfliktų nekilo. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas šiuo metu ginčo name negyvena ir neketina į jį sugrįžti. Tai patvirtina, jog šalių santykių pablogėjimą nulėmė ne iš esmės pasikeitęs ieškovo elgesys, bet sutuoktinių nesutarimai dėl požiūrio į vaiką, šeimos vertybes, turtą, sutuoktinių pareigas. Dėl to galima padaryti išvadą, jog byloje nėra įrodytas ieškovo kaip sutuoktinio esminių pareigų pažeidimas ir tikslinga šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3. 61 str.).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė bei ieškovui priteisė keturis konteinerius. Ieškovo įsitikinimu teismas nenustatė konteinerių savininko bei šio turto vertės. Su šiomis skundo nuostatomis teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas 2013 metų vasarą įsigijo keturis konteinerius, kurių įsigijimo aplinkybės nebuvo derinamos su atsakove. Kartu su patikslintu atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė teismui ginčo konteinerių nuotraukas (b.l. 67, t. 2). Patikslintame ieškinyje ieškovas pripažino, kad ginčo konteineriai yra ieškovo įmonės valdomoje teritorijoje, tačiau ieškovas šio turto įsigijimo dokumentų teismui nepateikė. Be to, ieškovas šiame procesiniame dokumente pripažino, jog ginčo konteineriai nėra ieškovo įmonės ar ieškovo asmeninis turtas ir tuo ieškovas patvirtino, jog šis turtas yra įgytas iš santuokoje įgytų lėšų (b.l. 61,62, t. 3). Taigi atsakovė byloje įrodė aplinkybes dėl konteinerių įsigijimo santuokos metu. Atsakovė priešieškinyje nurodė šio turto vertę vadovaudamasi atsakovės turima informacija apie šio turto įsigijimą. Taigi ieškovas, nesutikdamas su atsakovės nurodyta ginčo turto verte, turėjo pateikti ieškovo reikalavimus patvirtinančius įrodymus (LR CPK 178 str.). Akivaizdu tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie konteinerių vertę. Kadangi ieškovas neginčijo atsakovės nurodytos ginčo turto vertės, teismas pagrįstai vadovavosi atsakovės paaiškinimais apie turto įsigijimo aplinkybes ir vertę. Dėl to negalima sutikti su skundo nuostata, jog teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes dėl konteinerių padalinimo.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai į dalintiną turtą įtraukė automobilį „Touran“, nes santuokos nutraukimo metu šio turto šalys nevaldė. Su šia skundo nuostata teismas sutikti negali. Atsakovė pateikė teismui automobilio VW „Touran“ registracijos liudijimą, techninės apžiūros kortelę, kurie neginčijamai patvirtina, jog šalys 2009-08-18 įsigijo šį automobilį nuosavybės teise (b.l. 95,96, t. 1). VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad ieškovo vardu buvo įregistruotas automobilis VW „Touran“, kuris 2013-11-21 įregistruotas kito asmens nuosavybės teise (b.l. 50, t. 2). Ta aplinkybė, kad atsakovė iki šiol tebeturi ginčo automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros kortelę, patvirtina, jog šis automobilis buvo parduotas be atsakovės sutikimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ginčo turtą pardavė prieš du mėnesius iki ieškinio nutraukti santuoką pateikimo teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti LR CK 3.123 str. 3 d. nuostatas ir ieškovo neteisėtai parduoto automobilio vertę įtraukti į dalintino turto balansą bei šia verte sumažinti ieškovui tenkančio turto dalį.

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktomis sutartimis dėl lėšų dovanojimo atsakovės šeimai. Su šia skundo nuostata teismas sutikti negali. Byloje yra pateiktos piniginių lėšų dovanojimo sutartys, kurios patvirtina, jog 2004, 2007 metais atsakovės tėvai atsakovei padovanojo 116 000 Lt (b.l. 92,93, t. 1). Šios sutartys yra patvirtintos notaro, todėl šiomis sutartis galima vadovautis sprendžiant šalių ginčą. Duomenys apie ieškovo įmonės pajamas 2003-2008 metais patvirtina, jog ieškovo įmonė nurodytu laikotarpiu didesnių pajamų neturėjo (b.l. 32-34, t. 2). Atsakovė byloje įrodinėjo ir tai, kad jos pagrindines pajamas sudarė jos gaunamas darbo užmokestis. Taigi byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog šalims pakako šalių gaunamų pajamų gyvenamajam namui pastatyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje sprendė, jog piniginių lėšų dovanojimo sutartimis būtina vadovautis, dovanojimo sutartys buvo realiai įvykdytos ir padovanotos lėšos buvo panaudotos santuokoje įgytam turtui sukurti. Taigi teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, procesinių normų nepažeidė.

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai sudarė santuokoje įgyto turto balansą ir teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui piniginę kompensaciją už atsakovei natūra tenkantį ginčo turtą. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Ta aplinkybė, jog šalys santuokos metu įgijo turto, savaime nenulemia teisės į kompensaciją ar turto dalį. Įstatymas numato atvejus, kai įstatyme numatytos aplinkybės pašalina galimybę gauti turto dalį ar ši dalis gali būti iš esmės sumažinta (LR CK 3. 118 str., 3. 120 str., 3. 123 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas į dalintino turto balansą nepagrįstai įtraukė atsakovei priklausantį asmeninės nuosavybės teise butą, santuokoje įgytam turtui sukurti buvo panaudotos atsakovės tėvų padovanotos lėšos, ieškovas dalį santuokoje įgyto turto realizavo asmeniniams poreikiams patenkinti be atsakovės sutikimo. Taigi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, nulemiančios ieškovui tenkančios turto dalies sumažėjimą. Kadangi ieškovas atsakovės atsikirtimų nepaneigė, teismas pagrįstai pripažino, jog piniginė kompensacija ieškovui negali būti priteisiama.

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog ginčo name liko šalių santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas ir šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Akivaizdu yra tai, kad ieškovas byloje naudojosi advokato pagalba ir ieškovas turėjo teisę ieškinyje nurodyti visą turtą, kuris buvo įgytas šalių santuokoje ir kurį būtina padalinti. Ieškovas, nereikšdamas reikalavimų dėl kilnojamojo turto padalinimo, savo veiksmais pripažino, jog kilnojamojo turto vertė nėra didelė, šiuo turtu naudojosi ir ieškovas, ir atsakovė, likę kilnojamieji daiktai ieškovui nėra būtini. Taigi teismui nebuvo pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir įpareigoti šalis byloje nurodyti nedidelės vertės turtą, kurį šalys įgijo santuokoje.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir teismo sprendimas keičiamas tik dalyje dėl santuokos nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki skundo išnagrinėjimo ir iš esmės atmetus ieškovo skundą iš ieškovo valstybei priteisiama 679 Eur (720 Eur – 41 Eur = 679 Eur). Įvertinus skundo patenkinimą iš dalies iš ieškovo atsakovei priteisiama 400 Eur atsakovės atstovavimo išlaidoms atlyginti (LR CPK 93,98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad A. R. ir A. R. santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kitas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimo dalis palikti galioti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo A. R. 679 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 400 Eur atsakovės A. R. atstovavimo išlaidoms atlyginti.