- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 1-265-527/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-47347-2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Kategorijos
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokuroro Artūro Bužavo 2016-10-10 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje 01-1-47347-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (Duomenys neskelbtini)., netekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, teista 2005-03-31 Kaunu apygardos teismo nuosprendžiu, 2005-05-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeistu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 1 d. – 2 m. laisvės apribojimo bausme; 2008-06-26 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atikusi 2010-10-28 (b. l. 43),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. T. 2016 metų spalio 6 d. apie 19.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) 1laiptinėje, prie buto Nr. 28durų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimąja giminaite – seserimi Ž. S. metu, tyčia abejomis rankomis suėmė už nukentėjusiosios Ž. S. plaukų ir juos tempė, tokiu būdu sukėlė artimai giminaitei Ž. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. D. T. apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jos sesuo Ž. S. gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), o ji pati (D. T.) gyvena (duomenys neskelbtini). Ž atžvilgiu anksčiau nėra smurtavusi, 2016-10-06 buvo pirmasis kartas. Su Ž dažnai konfliktuoja, o konfliktų priežastys būna įvairios. 2016-10-06 vakare buvo pas savo dukrą R. Č., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį, gėrė alų, nuo ko jautėsi šiek tiek apsvaigusi. Išgėrusi pradėjo pykti ant sesers Ž, kad ji prašinėja įvairių maisto produktų iš jos dukros R. Paskambinusi Ž ant jos supykusi keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais dėl to, kad ji taip elgiasi, be to, ėmė reikšti įvairias pretenzijas dėl jos naujo už ją daug jaunesnio draugo. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas telefonu. Neprisimena, kaip ir kodėl nuėjo iki Ž buto. Prisimena, kaip Ž griebė už plaukų ir juos tempė. Prisimena, kad visa tai vyko (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, netoli Ž buto durų. Neprisimena, kokie žmonės galėjo matyti konfliktą. Nežinojo, kad policija atvažiuos, negirdėjo, kad kas nors kviestų jai policiją, ji išvažiavo iš karto po įvykio su taksi namo. Dėl tokio savo poelgio gailisi, Ž atsiprašys, daugiau su ja nekonfliktuos ir stengsis nebendrauti. (b. 1 55; 62)
3. Nukentėjusiosios Ž. S. 2016-10-07 apklausos protokolu (b. 1. 26) nustatyta, kad jos sesuo yra D. T., kuri yra agresyvi, o ypač – kai būna apsvaigusi nuo alkoholio. Ji vartoja alkoholį kartą į mėnesį, kuomet gauna pašalpas. D 2016-10-06 pirmą kartą naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, anksčiau prieš ją nėra smurtavusi. Vakar ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , kur ji gyvena viena su keturiais mažamečiais vaikais. Pas ją į svečius buvo atėjęs draugas E. A. ir draugė L. B. bei brolis A. T.. Visi sėdėjo bute, šnekėjosi tarpusavyje. Apie 19.30 val. jai paskambino sesuo D ir pradėjo keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais be jokios dingsties bei reikšti pretenzijas dėl to, kad ji susirado jauną draugą (E. A.), todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Po pokalbio su D. praėjus maždaug apie 10 minučių ji išgirdo iš laiptinės sklindančius riksmus bei garsą, lyg būtų daužomos buto durys, girdėjo D. balsą, todėl suprato, kad ji yra laiptinėje, netoli jos buto durų. Išėjo į laiptinę, norėdama išsiaiškinti, kodėl D. triukšmauja. D. buvo akivaizdžiai neblaivi, nes elgėsi neadekvačiai. Į laiptinę išėjo jos draugas E. ir L.. Kadangi D. ir toliau keikė ją įvairias necenzūriniais žodžiais, ji liepė nurimti, bet tai dar labiau ją įsiutino, todėl ji abejomis rankomis griebė jai už plaukų ir laikydama rankomis plaukus tempė žemyn. Ji juto stiprų fizinį skausmą galvos srityje, tačiau jokių smurto žymių galvos srityje neliko. Medikų pagalbos atsisakė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl nebuvo kviesta nei greitoji medicinos pagalba, nei vyko į Jonavos priėmimo skyrių. Civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereiškia ir nereikš ateityje. Sutinka šį ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Liudytojo E. A. apklausos protokolu (b. 1. 32)nustatyta, jog Ž. S. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena socialiniame būste, adresu 9duomenys neskelbtini). Ž. turi sesę D. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini).. D. gali apibūdinti kaip agresyvų žmogų, o ypač kai būna apsvaigusi nuo alkoholio. 2016-10-06 buvo su Ž ir jos mažamečiais vaikais namuose. Pas Ž į svečius atvažiavo jos draugė L ir jos brolis A. Visi sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę), išskyrus Ž. Ž. į mobilų telefoną apie 19.30 val. paskambino D. Iš jų pokalbio suprato, kad D keikia Ž, kad tarp jų vyksta konfliktas, tačiau konflikto priežasties nežinojo. Paėmė iš Ž telefoną ir pasakė D, kad daugiau neskambinėtų. Po pokalbio praėjus maždaug apie 10 minučių išgirdo laiptinėje triukšmą, girdėjo, kaip kažkas beldė į buto duris. Ž išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas vyksta, jis (E. A.) ir L. išėjo paskui. D iš karto laiptinėje priėjo prie Ž ir abejomis rankomis griebė jai už plaukų ir juos tempė žemyn. Jis bandė jas išskirti, atitraukė D nuo Ž. D buvo girta, nes tai akivaizdžiai matėsi. Policiją iškvietė Ž sūnus G. Kai atitraukė D nuo Ž, ji skubiai susirinko savo daiktus, sėdo į taksi ir išvažiavo.
5. Šių baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, teismo nuomone, įrodo, kad kaltinamoji smurtavo prieš artimą giminaitę – seserį Ž. S., tai yra tyčia abejomis rankomis suėmė už nukentėjusiosios plaukų ir juos tempė, taip sukeldama jai fizinį skausmą, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.
6. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsniu, artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamoji yra nukentėjusiosios artima giminaitė BK 248 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi ji yra nukentėjusiosios sesuo, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju kaltinamasis smurtą panaudojo prieš artimą giminaitį, kas yra kvalifikuojanti jo atsakomybę aplinkybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
8. Prokuroras siūlo kaltinamajai skirti 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją per bausmės atlikimo laikotarpį: nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
9. Skiriant bausmę kaltinamajai, kuri kalta prisipažino ir sutiko su prokuroro pasiūlytos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 55, 62, 64–65), atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (t. y. kad padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), stadiją (nusikalstama veika yra baigta) bei kaltės formą (veika padaryta tyčia); taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji yra bausta administracine tvarka (b. l. 38–41) ir teista 2008-06-26 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atikusi 2010-10-28 (b. l. 43); taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai jokia žala nepadaryta, nukentėjusioji 2016-10-07 raštu buvo informuota apie prokuroro priimtą sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau ji prokuroro sprendimo ikiteisminio tyrimo teisėjui neskundė, todėl, prokurorui priėmus sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418–419 str.), surašytinas teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 420 str. 1 d. 1 p.) ir skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47347-16 surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.
D. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. T. galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją per bausmės atlikimo laikotarpį:
- nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios;
- per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pradėjus bausmės vykdymą D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Išaiškinti D. T., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei šia teise nebus pasinaudota, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.