Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau Institucijos) atstovui A. P.

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., kaip UAB „R. B.“ generalinis direktorius, nuo 2015 m. sausio 16 d. – 2015 balandžio 27d., pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 23 straipsnio 28 dalį, nes bendrovė UAB „R. B.“ vykdė statybos darbus, statant neypatingą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), be galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir nustatyta tvarka parengto projekto (parengtas projektas pateiktas tik 2015-05-04 savavališkos statybos akto surašymo metu).

V. B., kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi bei parodė, kad tiesiog įvyko nesusipratimas, nes toje pačioje teritorijoje yra statomas kitas namas ir jų bendrovės atstovui paskambinus dėl statybos leidimo, buvo pasakyta, kad leidimas yra išduotas. Kadangi buvo ruduo, skubėjo atlikti būtinus darbus ir tik vėliau sužinojo, kad statybos leidimas dar nebuvo išduotas. Žino, kad statybos leidimas išduodamas ne žodžiu, o raštu, kad turi būti parengtas projektas. Šiai dienai turi visus reikalingus dokumentus.

Institucijos atstovas A. P. teisme parodė, kad toje vietovėje, pagal bendrąjį planą, sklypai turi būti ne mažesni kaip 15 arų, todėl statytojas ir įkliuvo į tokią problemą. Tačiau įmonė galėjo statyti antrą gyvenamąjį namą tame pačiame sklype su kitu fiziniu asmeniu kaip bendraturtis, be atskiro adreso ir be atskiro žemės sklypo. Teisės aktai dabar nedraudžia viename sklype ne vieną namą. Tuo metu, kai bendrovė statė tą namą, sklypas nebuvo atidalintas. Sklypas buvo bendras 20 arų. Leidimai žodžiu nėra išduodami. Pirmiausia reikia turėti perengtą projektą. Projektas turi būti suderintas. Surašant savavališkos statybos aktą, bendrovė projektą pateikė. Statyba buvo vykdoma pagal tą projektą, tačiau projektas nebuvo nesuderintas su institucijomis. Jie neturėjo jokių problemų su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „R.B.“ direktoriumi. Jis geranoriškai bendravo, pripažino savo padarytą klaidą.

Be V. B. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita teisme ištirta bylos rašytinė medžiaga –faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nustatyti faktiniai pažeidimo padarymo duomenys (6-7 b.l.); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad formuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso UAB „R. B.“ ir L. B. ir I. B. (8-10 b.l.), savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyti atliktų statybos darbų mastas, pažeidimų padarymo laikas, situacijos planas (11-18 b.l.), pranešimas, kuriame nurodyta, kad V. B. įmonėje UAB „R. B.“ generalinio direktoriaus pareigose dirba nuo 2015-01-16 (22 b.l.). Visa tai įvertinus pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotas teisės pažeidimas visiškai įrodytas.

V. B. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį, nes jo vadovaujama bendrovė savavališkai, t.y. be galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir nustatyta tvarka parengto projekto, statė naują neypatingą statinį.

V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.).

Teismas patikslina pažeidimo padarymo laiką nurodant, jog V. B. pažeidimą padarė nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. (savavališkos statybos akto surašymo diena), kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog V. B. UAB „R. B.“ generalinio direktoriaus pareigose dirba nuo 2015-01-16 (22 b.l.) ir nėra atsakingas už nuo 2014 m. rugsėjo mėn. esamą tęstinį pažeidimą, kuomet jis nėjo šių pareigų. Šis patikslinimas veikos kvalifikacijai reikšmės neturi ir nesunkina V. B. teisinės padėties.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, V. B. asmenybę – baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (24-36 b.l.), į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visa tai įvertinęs, siekdamas ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų tinkamo įgyvendinimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą.

Remdamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniais, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje, skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.