- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1325-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00681-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „BALTCHEM“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5628-1104/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“ skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „BALTCHEM“, antstolė Nijolė Jutkienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Anrestas“ 2019-04-24 antstolei Nijolei Jutkienei paduotame skunde prašė: i) sustabdyti išieškojimą iš UAB „Anrestas“; ii) panaikinti areštą kreditinei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini); iii) sudaryti galimybę atsiskaityti su UAB „Anrestas“ darbuotojais, atlikti mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nurodė, kad pareiškėja 2019-04-24 gavo antstolės 2019-04-19 patvarkymus Nr. S-19-92-4360 (dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto), Nr. S-19-92-4356 (dėl vykdymo išlaidų išieškojimo), Nr. S-19-92-4365 (dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo), taip pat 2019-04-19 nurodymą Nr. S-19-92-4360 (priverstinai nurašyti pinigines lėšas). Pareiškėja 2019-04-17 antstolę informavo apie tai, kad Panevėžio apygardos teismui UAB „Būsto raktai“ padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Areštuota sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra kreditinė, todėl joje esančios lėšos yra AB SEB banko nuosavybė ir nepriklauso pareiškėjai.
2. Antstolė Nijolė Jutkienė 2019-05-02 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad 2019-04-19 buvo areštuotos pareiškėjo banko sąskaitos ir lėšos pas trečiuosius asmenis, esančios AB Šiaulių banke. Kadangi pareiškėja lėšų banko sąskaitose neturėjo, todėl 2019-04-24 taikytas areštas kilnojamajam turtui – transporto priemonėms. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalis leidžia atlikti vykdymo veiksmus, draudžiamas tik turto realizavimas ir(ar) išieškojimas. Be kilnojamojo turto ir lėšų arešto daugiau procesinių veiksmų neatlikta, o lėšos nurašytos nebuvo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „BALTCHEM“ atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos veiksmai nesąžiningi, kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo buvo patektas turint tikslą sustabdyti išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-06-03 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-283-227/2018 išdavė vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas buvo pateiktas antstolei 2019-04-03, o priimtas vykdyti 2019-04-04. Panevėžio apygardos teisme 2019-04-18 gautas UAB „Būsto raktai“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Pareiškimas priimtas Panevėžio apygardos teisme 2019-04-19, tačiau 2019-05-17 nutartimi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai paliko nenagrinėtą. Antstolė 2019-04-19 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, taip pat patvarkymą dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. Antstolė 2019-04-24 surašė turto arešto aktą, pagal kurį areštuoti tam tikri daiktai.
4.2. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį iš karto po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme antstolis, nustatyta tvarka gavęs informaciją apie bankroto bylos iškėlimą, gali areštuoti įmonės skolininkės turtą, tačiau privalo sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą, o įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, antstolis jau privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Panevėžio apygardos teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, antstolė turėjo teisę areštuoti pareiškėjos (skolininkės) turtą ir lėšas, tačiau turėjo sustabdyti išieškojimą ir negalėjo priverstinai nurašyti piniginių lėšų. Kadangi pagal 2019-04-19 nurodymą lėšų nurašyta nebuvo ir pareiškėjai nebuvo iškelta bankroto byla, nėra pagrindo naikinti antstolės nurodymo dėl priverstinio lėšų nurašymo.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjos argumentas, kad antstolės 2019-04-19 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo areštuota sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra kreditinė ir joje esančios lėšos yra AB SEB banko nuosavybė, laikytinas teisiškai nepagrįstu, kadangi nenustatyta, kad antstolė būtų areštavusi AB SEB banke esančias lėšas ir (arba) jas išieškojusi. Apylinkės teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens (išieškotojos) UAB „BALTCHEM“ argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja UAB „Anrestas“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-06-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą, t. y. panaikinti areštą pareiškėjos piniginėms lėšoms ir kilnojamajam turtui bei suteikti galimybę pareiškėjai disponuoti ne mažesne kaip 104 500 Eur per mėnesį suma įsipareigojimams vykdyti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis.
5.1. Kadangi buvo areštuotos visos pareiškėjos sąskaitos, todėl pareiškėja antstolei 2019-04-30 pateikė prašymą suteikti disponuojamą piniginį limitą, siekiant sumokėti darbo užmokestį, taip pat mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėja atkreipė antstolės dėmesį, kad bendrovėje dirba 60 darbuotojų, pateikė prašymą sudaryti galimybę atsiskaityti su pareiškėjos darbuotojais ir atlikti mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suteikiant disponuojamą pinigų limitą ne mažesnį kaip 104 500 Eur per mėnesį. Antstolė 2019-05-07 patvarkymu prašymo netenkino, pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino ir teismas.
5.2. Teismas priėmė nutartį iš esmės neįvertinęs to, kad antstolė atliko veiksmus dėl pareiškėjo lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto žinodama apie bankroto bylos iškėlimą bei neįvertino būtinybės pareiškėjai disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios yra būtinos įvykdyti mokestinius įsipareigojimus bei įsipareigojimus darbuotojams.
5.3. Pareiškėja priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškėjai vykdyti įsipareigojimus ir tęsti veiklą yra būtinos piniginės lėšos bei galimybė disponuoti turimu turtu. Antstolė, netenkindama prašymo, iš esmės atima bet kokią galimybę tęsti bendrovės veiklą bei spręsti iškilusius finansinius sunkumus.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) 2019-04-24 skundas dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0092/19/00491 (b. l. 4–5).
Dėl bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo ribų (reikalavimų, pareikštų apylinkės teisme ir reikalavimų, pareikštų atskirajame skunde)
14. CPK 338 straipsnyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–339 straipsnis), išskyrus CPK III dalies „Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas“ XVI skyriaus II skirsnyje (CPK 334–339) numatytas išimtis. Kadangi CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje nėra nuostatų, susijusių su bylos nagrinėjimo pagal atskiruosius skundus ribų, todėl taikomos bendrosios CPK taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsnis).
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (šiuo atveju – atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (šiuo atveju – atskirajame skunde) nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.
16. Pastebėtina, jog pareiškėja 2019-04-24 antstolei paduotame skunde pareiškė tris reikalavimus: i) sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos; ii) panaikinti areštą kreditinei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB SEB banke; iii) sudaryti galimybę atsiskaityti su UAB „Anrestas“ darbuotojais, atlikti mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 4–5). Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-06-03 nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjos skundą, t. y. i) panaikinti areštą pareiškėjos piniginėms lėšoms ir kilnojamajam turtui bei; ii) suteikti galimybę pareiškėjai disponuoti ne mažesne kaip 104 500 Eur per mėnesį suma įsipareigojimams vykdyti (b. l. 36–38). Atskirajame skunde suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui rodo, jog pareiškėja apeliacinės instancijos teismo nebeprašo sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos turto. Pareiškėja atskirajame skundė prašė panaikinti ir areštą, taikytą kilnojamajam turtui, tačiau nei 2019-04-24 skunde antstolei, nei apylinkės teismui pirmosios instancijos teismo proceso metu tokio reikalavimo nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), todėl dėl reikalavimo panaikinti kilnojamajam turtui taikytą turto areštą plačiau nepasisakytina.
17. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja formulavo abstraktų prašymą dėl taikyto arešto AB SEB banke esančiai sąskaitai panaikinimo. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad antstolė 2019-04-19 priėmė bendrą patvarkymą Nr. S-19-92-4360 dėl visų pareiškėjos turimų sąskaitų bankuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo ribos nebus peržengtos pasisakant dėl antstolės 2019-04-19 patvarkymu Nr. S-19-92-4360 taikytų areštų pareiškėjos piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-283-227/2018 2019-04-01 išdavė vykdomąjį raštą dėl 17 681,47 Eur skolos, 11 100 Eur sutartinių netesybų nuo 2017-11-24 iki 2018-03-14 ir po 100 Eur/d. pradedant nuo 2018-03-15 iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 179 Eur žyminio mokesčio ir 1 038,18 Eur atstovavimo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) UAB „Anrestas“ išieškotojos UAB „BALTCHEM“ naudai (v. b. l. 3). Aptartas vykdomasis raštas antstolės Nijolės Jutkienės kontorai buvo pateiktas 2019-04-03 ir priimtas vykdyti 2019-04-04 užvedant vykdomąją bylą Nr. 0092/19/00491 (v. b. l. 1, 7). Antstolės 2019-04-04 surašytas raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo įteiktas 2019-04-08 (v. b. l. 6, 8).
19. Antstolės kontoroje 2019-04-18 gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio apygardos teisme 2019-04-17 buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, kuriame buvo prašoma ir sustabdyti visus vykdymo veiksmus (v. b. l. 13-15).
20. Antstolė 2019-04-19 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S19-92-4356 bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-19-92-4357 (v. b. l. 16–17). Antstolė 2019-04-19 nurodymu priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-19-92-4355 nurodė iš pareiškėjai priklausančių visų sąskaitų nurašyti 52 672,84 Eur skolą, o patvarkymą adresavo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) (v. b. l. 18). Taip pat antstolė 2019-04-19 priėmė patvarkymą Nr. S-19-92-4360 dėl skolininko lėšų ir/ar turto, esančio pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriuo areštavo visas esamas ir būsimas AB Šiaulių banke skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 52 672,84 Eur sumai (v. b. l. 21–22). Aptariamas antstolės patvarkymas Nr. S-19-92-4360, kaip matyti iš patvarkymo turinio, adresuotas AB Šiaulių bankui.
21. Antstolė 2019-04-19 rašte pareiškėjai nurodė, kad Panevėžio apygardos teismui pateiktas kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nestabdo vykdymo veiksmų (v. b. l. 20). Antstolė 2019-04-19 buvo informuota apie tai, kad Panevėžio apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai (v. b. l. 23).
22. Antstolės kontoroje 2019-04-24 gautas AB Šiaulių banko pranešimas apie tai, kad pareiškėjos vardu AB Šiaulių banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 0 Eur (v. b. l. 24). Antstolė 2019-04-24 turto arešto aktu apribojo disponavimą pareiškėjos kilnojamuoju turtu, t. y. transporto priemonėmis „VW LT46“, „Ford Transit FT100“ (dvi transporto priemonės), „Opel Vivaro“, „Nissan Serena“ (dvi transporto priemonės), „Citroen Jumper“, „Opel Signum“, „MAN“, „Audi A4 Avant“, „Ford Transit“ (tris transporto priemonės“), „VW Sharan“, „Renault B80.35“, „LT 2500“, „Daimler Chrysler (D) 308 CDI“, „Audi A6 AllRoad Quattro“, „Fiat Ducato“, „Renault Traffic“, traktorių puspriekabę (trys vienetai), ratinį ekskavatorių, krautuvą (du vienetai) (v. b. l. 26–30).
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. Pareiškėja teigė, jog antstolė 2019-04-17 buvo informuota apie pateiktą Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl antstolė turėjo sustabdyti visus vykdymo veiksmus. Analizuojant šiuo pareiškėjos teiginius nustatyta, kad antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje 2019-04-18 buvo gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio apygardos teismui 2019-04-18 buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo. Bylos duomenimis, antstolė 2019-04-19 buvo informuota ir apie tai, jog 2019-04-19 pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teisme buvo priimtas. Patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėjos nurodoma informacija sutampa su Panevėžio apygardos teisme nagrinėtos bankroto bylos Nr. B2-422-198/2019 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00101-2019-3) proceso eiga. Antstolė nesutiko sustabdyti vykdymo motyvuodama tuo, kad vykdymo veiksmai stabdomi tik tuo atveju, jeigu bankroto byla iškeliama. Kadangi atskirajame skunde neprašoma patenkinti skundo reikalavimo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl aptartų apylinkės teismo motyvų nepasisako ir laiko, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, įsiteisėjo suėjus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 335 straipsnio 1 dalis).
24. Pareiškėja taip pat nurodė, jog antstolė areštavo pareiškėjos vardu atidarytą kreditinę sąskaitą, kurioje lėšos yra ne pareiškėjos, tačiau AB SEB banko nuosavybė. Iš vykdomosios bylos Nr. 0092/19/00491 duomenų nustatyta, kad antstolė 2019-04-19: i) patvarkymu Nr. S-19-92-4360 areštavo visas esamas ir būsimas pareiškėjos atžvilgiu išmokėtinas lėšas 52 672,84 Eur sumai ir patvarkymą adresavo AB Šiaulių bankui; nurodymu Nr. S-19-92-4355 PLAIS nurodė nurašyti 52 672,84 Eur nuo visų pareiškėjo sąskaitų (v. b. l. 18). Teismo vertinimu, 2019-04-19 nurodymas savo esme atitinka CPK 689 straipsnį.
25. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-04-19 įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintuose ir 2015-07-12 įsakymu Nr. 1R-197 pakeistų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai): 4.1 papunktyje nurodyta, kad apribojimo nurodymas – piniginių lėšų apribojimų duomenis teikiančių institucijų, be kita ko, ir antstolių (jų įgaliotų asmenų), elektroninių ryšių priemonėmis pateikti nurodymai (duomenys) apriboti skolininkui disponavimą piniginėmis lėšomis kredito įstaigų (-os) sąskaitose (-oje); 4.9 papunktyje nurodyta, kad nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų, be kita ko, ir antstolių (jų įgaliotų asmenų), elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas arba informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas duoda pagrindą padaryti išvadai, jog antstolės 2019-04-19 nurodymas PLAIS nurašyti, bet ne apriboti 50 253,76 Eur lėšas vertintinas kaip priverstinio vykdymo priemonė (CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktai, 689 straipsnio 1 dalis).
27. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Aptariamu atveju aktuali ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis, kurioje sureguliuotos procedūrinės teisinės pasekmes, kuomet teisme CPK nustatyta tvarka priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei (įmonei) iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Tiek turto realizavimas, tiek išieškojimas iš turto vykdymo proceso prasme suprantami kaip priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1–10 punktai, 691 straipsnio 1 dalis). Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, jog antstolė, 2019-04-19 patvarkymu Nr. S-19-92-4360, areštavusi pareiškėjos pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banke, teisinio reguliavimo nepažeidė, tačiau teismas pastebi, jog turėdama duomenis apie tai, jog skolininko atžvilgiu priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo veiksmų, t. y. skolininko turtui taikyti priverstinio vykdymo priemones, išskyrus turto areštą bei apribojimo nurodymą. Kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui Panevėžio apygardos teisme buvo priimtas 2019-04-19, todėl antstolė neturėjo teisės duoti nurodymo PLAIS priverstinai nurašyti pareiškėjos pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Toks nurodymas nurašyti, bet neareštuoti (arba apriboti disponavimą) pinigines lėšas, pažeidžia ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą vykdyti išieškojimą iš skolininko turto.
28. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų apie kreditinės sąskaitos, esančios AB SEB banke, sutarties sąlygas, piniginių lėšų judėjimo srautus ir pan., kuriuos galima būtų vertinti analizuojant pareiškėjos atskirojo skundo argumentus. Taip pat nenustatyta, kad antstolės 2019-04-19 nurodymas Nr. S-19-92-4355 būtų sukėlęs realių teisinių pasekmių pareiškėjai.
29. Analizuojant bylos duomenis nenustatyta, kad skundžiamas antstolės 2019-04-19 nurodymas Nr. S-19-92-4355 būtų buvęs atšauktas ar panaikintas. Nors antstolė 2019-04-24 surašė Turto arešto aktą (v. b. l. 26–30), kuriuo areštavo (taikė disponavimo apribojimą) konkrečiam pareiškėjos kilnojamajam turtui (transporto priemonėms), tačiau apie tai, kad vertinamas 2019-04-19 nurodymas būtų nustojęs galios nenurodė. Teismas, siekdamas teisingai nustatyti faktines bylos aplinkybes, 2019-07-26 antstolės papildomai užsiklausė dėl vykdomojoje byloje Nr. 0092/19/00491 atliktų vykdymo veiksmų (b. l. 52). Antstolė 2019-07-31 pateikė duomenis apie vykdomojoje byloje Nr. 0092/19/00491 po 2019-04-24 atliktus vykdymo veiksmus (b. l. 55–63), tačiau iš pateiktų duomenų taip pat negalima spręsti apie antstolės 2019-04-19 nurodymo galiojimo pabaigą. Nors antstolės 2019-04-19 nurodymas, kaip jau minėta, ir nesukėlė realių pasekmių pareiškėjai, visgi aptartos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą nurodymą Nr. S-19-92-4355, kuriuo antstolė nurodė PLAIS nurašyti 52 672,84 Eur nuo visų pareiškėjos sąskaitų, panaikinti kaip prieštaraujantį ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai.
30. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodė, jog dėl sąskaitų arešto antstolei 2019-04-30 buvo pateikusi prašymą suteikti disponuojamą piniginį limitą, siekiant atlikti atsiskaitymus, kurio nei antstolė, nei teismas netenkino.
31. Bylos duomenimis, pareiškėja 2019-04-24 antstolei paduotame skunde taip pat antstolės prašė sudaryti galimybę atsiskaityti su darbuotojais bei valstybės institucijomis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei Valstybine mokesčių inspekcija). Atskirajame skunde pareiškėja taip pat nurodė, jog ne tik antstolė, bet ir apylinkės teismas neįvertino būtinybės pareiškėjai disponuoti lėšomis, kurios būtinos įvykdyti piniginius įsipareigojimus. Analizuojant tokius pareiškėjos teiginius nustatyta, kad antstolės 2019-05-02 patvarkyme dėl skundo Nr. S-1504, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą, motyvų dėl aptarto pareiškėjos prašymo nėra. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų taip pat nematyti, jog pareiškėjos argumentai, susiję su galimybe disponuoti lėšomis, buvo išanalizuoti bei įvertinti. Visgi, viena vertus, pareiškėja atskirajame skunde detalesnių argumentų, susijusių su prašymu leisti atsiskaityti su kreditoriais plačiau nekomentuoja, neįrodinėja aplinkybių, jog tokiu būdu kaip nors realiai buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojamo klausimo, t. y. dėl galimybės leisti pareiškėjai atlikti atsiskaitymus su kreditoriais kontekste, būtina atkreipti dėmesį į faktinės aplinkybes, kurios įvyko po analizuojamo pareiškėjos prašymo antstolei.
32. Pastebėtina, jog pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie tai, jog buvo priimtas sprendimas kreiptis į Panevėžio apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo (b. l. 41–42). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Panevėžio apygardos teisme pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo buvo gautas 2019-05-17 bei aptariamo pareiškimo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. B2-456-755/2019 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00130-2019-5). Iš pareiškėjos restruktūrizavimo bylos kortelės matyti, jog pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo priimtas 2019-05-21. Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-456-755/2019 leido iš areštuotos pareiškėjos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, mokėti einamuosius mokėjimus – einamosios veiklos būtinas išlaidas, darbo užmokestį, įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir privalomąsias įmokas, kiek tai būtina veiklos nepertraukiamumui užtikrinti, nepaisant banko sąskaitai taikomų areštų bei apribojimų, įskaitant PLAIS sistemos taikomų suvaržymų, bei nustatė, kad didžiausia bendra lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 232 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nustatyta aplinkybė reiškia, jog dar bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pareiškėja Panevėžio apygardos teismo 2019-05-21 nutarties pagrindu turėjo teisę vykdyti atsiskaitymus iš areštuotos sąskaitos, esančios AB SEB banke, 232 500 Eur apimtyje aptartos nutarties pagrindu.
33. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 6 dalį, nutartimi dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo priimti nurodymai panaikinami tik įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad: i) Panevėžio apygardos teismas 2019-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-456-755/2019 pareiškėjai iškėlė restruktūrizavimo bylą; ii) Lietuvos apeliacinis teismas 2019-08-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1244-798/2019 Panevėžio apygardos teismo 2019-06-27 nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad civilinėje byloje Nr. B2-456-755/2019 būtų buvusi priimta nutartis panaikinanti ar pakeičianti Panevėžio apygardos teismo 2019-05-21 nutartį. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste daroma išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl galimų vykdyti mokėjimų, esant areštuotoms sąskaitoms, buvo išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2019-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-456-755/2019.
34. Teismas papildomai pastebi, jog iš papildomai gautų vykdomosios bylos Nr. 0092/19/00491 duomenų matyti, kad pareiškėja pakartotinai 2019-05-03 kreipėsi į antstolę su prašymu sudaryti pareiškėjai galimybę atsiskaityti su darbuotojais ir atlikti mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 56–57). Antstolė 2019-05-07 patvarkymu pareiškėjos prašymą išsprendė ir prašymo netenkino nurodydama, kad jokie procesiniai veiksmai nebus atliekami (b. l. 57 lapo antra puse–58).
35. Aukščiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nors nei antstolė, nei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos 2019-04-24 skunde pareikšto prašymo dėl galimybės atsiskaityti su darbuotojais bei valstybės institucijomis, tačiau aptartas pareiškėjos prašymas iš esmės buvo išspręstas tiek antstolės 2019-05-07 patvarkymu, tiek Panevėžio apygardos teismo 2019-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-456-755/2019. Pareiškėja turėjo procesinę teisę skųsti antstolės 2019-05-07 patvarkymą. Pažymėtina, kad šioje byloje spręstini klausimai siejamai su pareiškėjos 2019-04-24 skundu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimo sudaryti galimybę atsiskaityti su darbuotojais bei valstybės institucijomis tenkinti teisinio pagrindo nėra, todėl aptartas atskirojo skundo reikalavimas netenkintinas.
36. Apibendrinant išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei dalyje spręstinų klausimų (dėl antstolės nurodymo nurašyti piniginės lėšas) netinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina, pareiškėjos UAB „Anrestas“ 2019-04-24 antstolei Nijolei Jutkienei paduotas skundas tenkintinas iš dalies, naikintinas antstolės Nijolės Jutkienės 2019-04-19 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-92-4355, o likusi skundžiamos nutarties dalis, kuria netenkinta likusi skundo dalis, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį iš dalies pakeisti.
Pareiškėjos UAB „Anrestas“ 2019-04-24 antstolei Nijolei Jutkienei paduotą skundą tenkinti iš dalies - panaikinti antstolės Nijolės Jutkienės 2019-04-19 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-92-4355.
Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalį, kuria netenkinta likusi pareiškėjos UAB „Anrestas“ 2019-04-24 antstolei Nijolei Jutkienei paduoto skundo dalis, palikti nepakeistą.