Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad pamatė, jog jo draugas važinėja su (duomenys neskelbtini), jam (D. V.) patiko ir jis (D. V.) draugui parašė. Norėjo pažiūrėti ir nusipirkti sau. Nurodė, kad atvažiavo prie raudono namo ir paklausė, už kiek jis nori parduoti, jis atsakė, kad 500 Eur. Jis (D. V.) tada nedirbo, 200 Eur gaudavo iš biržos. D. V. padavė draugui pinigus ir draugas sako, kad reikia pirkimo – pardavimo sutartį padaryti. Jis (draugas) viską įrašė pats, tada kaltinamasis paėmė pasą, vardą pavardę įrašė ir pasirašė. Jis (draugas) automobilį paliko ir nuėjo namo. D. V. pasėdėjo automobilyje, pastatė automobilį į garažą, po to su draugais išvažiavo į Vilnių važinėtis. Po to sugedo pavarų dėžė ir tą automobilį pardavė, įdėjo skelbimą į Facebook. Ukrainiečiai atvažiavo su tralu ir nupirko automobilį detalėms. Į teisėjo klausimą paaiškino, kad pirkimo – pardavimo sutarties skiltyje „pirkėjas„ parašė tėvo vardą ir pavardę, o parašą uždėjo už tėvą. Tas pirkėjas buvo R. K.. Sutartį pasirašė 2021 m. gegužės 2 d. Netoli nuo D. V. namų. Paaiškino, kad draugas nieko neprašė, kad išvengtų administracinės atsakomybės. Teisėjui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. V. nurodė, kad tuo metu davė melagingus parodymus. Atsakydamas į prokuroro klausimą – jis (D. V.) pardavė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šį automobilį turi omenyje, nežino, kur randasi (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė ukrainiečiams. Nurodė, kad paskutinį kartą teistas buvo 2021 m. liepos 2 d., kad važiavo girtas. Nuosprendis įsiteisėjęs. Turi registruotis probacijoje ir 5 metams atimtos teisės. Baudą gavo, kurią dabar moka. Nežino, kodėl melavo teismui, kad buvo teistas anksčiau. Paaiškino, kad nauja darbovietė yra Vilniuje už žiedo, pamiršo, kaip vadinasi įmonė. Nurodė, kad kai buvo nuteistas 2021 m. liepos 2 d., tai dar ir be teisių vairavo. Nurodė, kad išvadų dėl savo elgesio nedaro. Nurodė, kad jei teismas skirtų baudą, jis įsidarbins ir mokės kas mėnesį. Prašo, kad leistų dalimis mokėti baudą. Į teisėjo klausimą paaiškino, kad šiandien jokių pajamų neturi, o darbe žadėjo 650 Eur į rankas mokėti.

3. Kaltinamasis, apklaustas 2021 m. sausio 21 d. kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. po vasaros laikotarpio, paskambino jam į jo mobilųjį telefoną jo vaikystės draugas R. K. ((duomenys neskelbtini)), kuris jam pasakė, kad reikėtų susitikti, kadangi šis turi kažkokių problemų. Jis sutiko su R. susitikti ir šis tą pačią dieną ir atvažiavo pas jį kažkur po pietų, adresu (duomenys neskelbtini), jis įsėdo į pastarojo vairuojamą automobilį ir jie nuvažiavo toliau nuo namų, jam rodos, kad sustojo prie Šalčininkų ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje, kur sėdėjo automobilyje ir R. K. jam paaiškino, kad šis yra nesenai išlaikęs vairuotojo teises ir šiam atėjo iš policijos laiškas dėl greičio viršijimo, tai yra, kad šis lapkričio mėn., vairuodamas savo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį ir šiam už tai yra surašytas protokolas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir dabar šiam, kaip jam paaiškino, grasia teisių atėmimas. Dėl šios priežasties R. K. paprašė jo pagalbos, už kurią jam pasiūlė piniginį atlygį, t. y. 20 Eur. R. K. paprašė, kad jis pasinaudotų savo tėvo T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), duomenimis ir pasirašytų sutartį (parašytų vardą, pavardę ir parašą savo tėčio), kurioje neva jo tėvas T. V. yra nupirkęs iš R. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jis R. K. uždavė klausimą, ar jo tėvui už tai kažkas gresia, tai R. K. jam paaiškino, kad jo tėvui T. V. už tai nieko nebus. Dėl to jis ir sutiko parašyti tėvo vardą, pavardę ir parašą. Jis sutiko su tokiu R. K. pasiūlymu, automobilyje R. K. jam kartu sėdint ištraukė seną pirkimo - pardavimo sutari, kurioje buvo jo tėčio T. V. duomenys ir iš tos prikimo-pardavimo sutarties užpildė naują pirkimo-pardavimo sutartį, jam reikėjo tik skiltyje, kur yra parašyta „Transporto priemonę pirko“ parašyti savo tėvo T. V. vardą, pavardė ir parašą, ką jis ir padarė, parašė T. V. ir pasirašė tėčio parašu. Pirkimo – pardavimo sutartį R. K. užpildė atbuline data, t. y nurodė, kad automobilį pardavė 2020 m. gegužės 2 d., nes tokiu būdu R. K. galėjo išvengti atsakomybės už greičio viršijimą, nes pažeidimas buvo padarytas 2020 m. lapkričio 7 d., o automobilis nuo 2020 m. gegužės 3 d. jau pagal pirkimo - pardavimo sutartį priklauso jo tėvui. Visus tėčio T. V. duomenis R. K. jau turėjo, kadangi, kaip ankščiau minėjo, T. V. 2020 m. balandžio 16 d. pirko iš R. K. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten buvo visi T. V. duomenys, kurie ir buvo reikalingi užpildant pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip ir minėjo ankščiau, jam padirbus tėčio T. V. parašą, R. K. davė jam 20 Eur. Po to įvykio su R. K. daugiau nesimatė ir nebendravo. Dėl to, kad jis pasirašė už savo tėtį T. V., jis labai gailisi, jis tikrai nemanė, kad už tai kažkas gresia, nes jį R. K. tikino, kad už tai niekam nieko nebus. Jis supranta, kad jo nežinojimas jo neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. (Dėl tikslios datos, kada R. buvo pas jį atvažiavęs, tai gali teigti, kad tai buvo lapkričio mėn., nes kai atvažiavo, pastarasis jam pasakė, kad savaitę atgal gavo baudą už tai, kad viršijo leistiną greitį) (b. l. 95-96).

4. Kaltinamasis, 2021 m. liepos 2 d. apklaustas kaip įtariamasis, dėl jam tą pačią dieną įteikto pranešimo apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, parodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Su pateiktu jam pranešimu apie įtarimą susipažino. Pažymėjo, kad nei pas gydytoją narkologą, nei pas gydytoją psichiatrą nesigydė, įskaitoje neregistruotas. Lietuvių kalbos nemoka, jam reikalingas vertėjas. Jis pavasarį, kurį mėnesį, pasakyti negali, buvo Šalčininkų m. ir pamatė, kad R. K. važinėja su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir tas automobilis jam labai patiko ir jis nusprendė kitą dieną paskambinti R. K. ir paklausė, gal šis parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (paklausė dėl to, kad jie ankščiau pirko iš pastarojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“). R. K. jam atsakė, kad taip, parduoda ir jis paprašė, kad R. privažiuotų prie jo namų ir parodytų automobilį. R. K., atvažiavęs pas jį, parodė automobilį, bet ar prasivažiavo su juo, jis dabar neprisimena. Jis paklausė R. K., ar šis turi tuščių prikimo - pardavimo sutarčių, nes jis nori iš jo nusipirkti šį automobilį. R. atsakė, kad turės, tada jis nuėjo namo, pasiėmė sena prikimo-pardavimo sutartį ir savo tėvo T. V. asmens tapatybės kortelę, pinigus jau buvo iš anksto pasiėmęs su savimi, grįžo į automobilį ir jie su R., sėdėdami automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo namo (tiksliau prie raudono namo, nes jie stovi vienas prie kito, bet automobilis stovėjo arčiau raudono namo) užpildė pirkimo – pardavimo sutartį. R. pasiėmė tuščią pirkimo - pardavimo sutartį ir pradėjo pildyti. Visą prikimo-pardavimo sutartį užpildė R. K., jam reikėjo tik skiltyje, kur yra parašyta „Transporto priemonę pirko“ parašyti savo tėvo T. V. vardą, pavardę ir parašą, ką jis ir padarė, parašė T. V. ir pasirašė tėčio parašu. Už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis R. K. davė virš 500 Eurų (visos kupiūros buvo 50, 20 Eur nominalų kupiūromis.) Pinigus jis turėjo iš Užimtumo tarnybos, nes jie jam kas mėnesį mokėjo po 200 Eur ir jis ankščiau dar dirbo, tai buvo susikaupęs pinigų. Po sandorio R. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo savo keliais, o jis pasėdėjo automobilyje maždaug 10-15 minučių ir nuvažiavo į garažus, kurie randasi apie 150 metrų nuo jo namų. Jis paliko užrakintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ garažuose ir nuėjo namo. Niekam apie savo pirkinį nepasakojo. Kita dieną jis susiruošė važiuoti į Vilnių, tiksliau iš pačio ryto, tik prašvitus, susiruošė į Vilnių, važiavo iš ryto, nes jis pats nepažįsta miesto ir važiavo ryte, nes ne toks yra judrus eismas. Tiksliai pamena, kad važiavo pro Gariūnus, kur ir viršijo greitį. Gavęs protokolą apie pažeidimą savo tėvo vardu T. V. jis tėčiui nesakė, kad tai jis nupirko šio vardu sau automobilį ir kad tai jis važiavo ir viršijo greitį, dėl to ir atėjo protokolas už greičio viršijimą. Jis išsigando, dėl to nieko tėčiui ir policijos pareigūnams nepapasakojo iš karto visos tiesos. Tikslios datos pasakyti negali, bet jie kartu su tėčiu atėjo į Šalčininkų policijos komisariatą ir jis, ilgai negalvodamas, parašė paaiškinimą, kuriame sumelavo, kad jo paprašė jo draugas R. K. suklastoti pirkimo-pardavimo sutartį, kad neva jo tėvas nupirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis buvo iškviestas į apklausą, irgi davė melagingus parodymus ir norėjo suversti visą kaltę ant R. K., nes bijojo prisipažinti tėčiui, kad tai būtent jis nupirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis viršijo leistiną greitį Vilniuje, ir dėl to atėjo jam bauda. Jis apie tai, kad nupirko automobilį, niekam nepasakojo ir tėtis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nematė, nes jis nepalikdavo automobilio šalia namų, o varė jį į garažus. Dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jis savo tėčio atsiprašė, žalą šiam atlygino ir nori su juo susitaikyti (b. l. 122,123).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

6. Kaltinamasis D. V., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino. Be kaltinamojo D. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

7. Iš 2020 m. gruodžio 14 d. gauto D. V. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. vasaros metu į jį kreipėsi jo draugas R. K., kuris paaiškino, kad šiam atėjo laiškas iš policijos dėl greičio viršijimo, t. y. kad šis, vairuodamas savo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo greitį ir šiam surašytas protokolas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir dabar šiam gresia teisių atėmimas. R. K. paprašė jo pagalbos. Pastarasis pasiūlė jam pasinaudoti jo tėvo T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), duomenimis ir užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje jo tėvas būtų (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėju. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta data 2020 m. gegužės 2 d, tokiu būdu R. K. galėjo išvengti atsakomybės už greičio viršijimą, nes pažeidimas buvo padarytas 2020 m. gegužės 3 d. Už šią paslaugą R. K. jam davė 20 Eur (b. l. 90).

8. Liudytojas T. V., apklaustas 2020 m. gruodžio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažymoje nurodytu adresu gyvena pastoviai su sūnumi D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio mėnesį jam buvo atsiųstas pranešimas iš Kauno AVPK KPV dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo 2020 m. gegužės 3 d., 05:00 val., Vilniuje, Gariunų g. 55, o būtent neva jis yra savininkas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad minėtas automobilis viršijo leistiną greitį 41 km/h, t. y. automobilis važiavo 115 km/h, kur leistinas greitis 70 km/h. Už minėtą pažeidimą jo vardu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir jam siūloma sumokėti 85 Eur baudą. Nori pasakyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nepirko ir nebuvo jo savininku bei jokios pirkimo-pardavimo sutarties jis nesudarinėjo. Pateikus policijai jam pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą, nori pasakyti, kad grafoje, kur yra transporto priemonę pirko ir nurodyta jo vardas, pavardė, parašas yra ne jo rašyta ir parašas irgi ne jo (b. l. 18).

9. Liudytojas T. V., apklaustas 2021 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. V. yra jo sūnus, jie su pastaruoju dviese gyvena jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su D. pas juos santykiai yra geri ir D. jam prisipažino, kad tai šis suklastojo jo vardą, pavardę ir parašą prikimo-pardavimo sutartyje, kurią užpildė 2020 m. gegužės 2 d. ir kad tokiu būdu nupirko jo vardu sau automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinio Nr. neprisimena), t. y. sūnus jam paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutarties grafoje užrašė jo duomenis ir pasirašė jo parašu. Sūnus D. V. jo atsiprašė, jis pastarajam pretenzijų neturi ir sutinka su juo susitaikyti. Teisė dėl civilinio ieškinio jam išaiškinta, civilinio ieškinio jis nereikš (b. l. 41-42).

10. Liudytojas R. K., apklaustas 2021 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. pavasarį, nes jau buvo šilčiau (kad tai įvyko pavasari, jis yra įsitikinęs, nes automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo galimai dėžės defektą, dėl kurio, jeigu yra šiltesnis oras, t. y. virš +15, tai pradėdavo stuksenti automobilio dėžėje, o vasarą jis važiavo prie jūros su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (pardavė 2020 m. lapkričio 8 d., prikimo - pardavimo sutartį gali pateikti prie apklausos), prieš tai dar turėjo vieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (pardavė 2020 m. birželio 22 d., pirkimo pardavimo sutartį galės pateikti prie apklausos) kuris buvo jau antras naujas automobilis po „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neprisimena, jam paskambino į jo mobilų telefoną D. V. ((duomenys neskelbtini)), kuris matė (jis gyveno ankščiau (duomenys neskelbtini), ir važinėdavo pas draugą A. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kur D. V. galėjo dar matyti, kad jis atvažinėja su nauju automobiliu), kad pas jį yra naujas automobilis, ,, (duomenys neskelbtini)’’, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). D. V. paskambino jam iš ryto ir paklausė, ar jis parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis pastarajam atsakė, kad taip, parduoda, kadangi jis jau buvo patalpinęs šį automobilį į „Facebook“ svetainę, kad parduoda automobilį už 500 Eur. D. paskambinęs paprašė, kad jis privažiuotų prie šio namo, ir aprodytų „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Jis tą pačią dieną paskambino D., kad yra šalia šio namų ir kad šis išeitų apžiūrėti automobilio. D. apžiūrėjo automobilį, jie prasivažiavo, t. y padarė ratuką ir grįžo atgal prie D. V. namų. D. paklausė, ar jis turės tuščia pirkimo – pardavimo sutartį, jis atsakė, kad turės, tada pastarasis nuėjo namo, pasiėmė savo tėvo T. V. asmens tapatybės kortelę ir grįžo atgal į automobilį. Dėl to, kad D. V. atsinešė T. V. asmens tapatybės kortelę, jam jokių įtarimu nekilo, jis automatiškai ir užpildė visą pirkimo-pardavimo sutartį T. V. vardu, nes 2020 m. balandžio 16 d. jis šiems pardavė dar „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Eur ir irgi pats užpildė prikimo-pardavimo sutartį, tik T. V. pats parašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė. Tai jam jokių, kaip ir minėjo, įtarimų nekilo, nes jis pagalvojo, kad T. V. paprašė savo sūnaus D. V. užpildyti pirkimo – pardavimo sutartį ir nupirkti automobilį jo vardu. Tai dėl to ir neklausė D., kur šio tėvas ir kodėl šis turi savo tėvo asmens tapatybės kortelę ir perką savo tėvui minėtą automobilį. Jie su D. sėdėdami automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie pastarojo namų užpildė pirkimo – pardavimo sutartį. Jis pasiėmė tuščią prikimo-pardavimo sutartį (turi tuščių, nes perka automobilius mažesnėmis kainomis ir po to juos parduoda brangiau) ir pradėjo pildyti. Pirkėjo duomenis jis pats savo ranka surašė iš T. V. priklausančios asmens tapatybės kortelės, o automobilio duomenis surašė iš automobilio registracijos liudijimo. Jam užpildžius viską ir pasirašius kaip pardavėjui, tada D. V. skiltyje, kur yra parašyta: ,,transporto priemonę pirko“ parašė savo tėvo vardą ir pavardę bei pasirašė savo tėvo parašu. Už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). D. V. davė jam 500 Eur (visos kupiūros buvo po 20, 10 Eur nominalų kupiūromis). Jis atidavė D. V. automobilio raktus. Jis pats automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko už 670 Eur ir pardavė V. už 500 Eur, kadangi, kaip ir minėjo ankščiau, automobilis buvo su defektu. D. po sutarties pasirašymo atidavė jam pinigus, užrakino automobilį ir jie kiekvienas pasuko savo keliais, jis nuėjo namo, (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvai. Daugiau po automobilio pardavimo jis D. nematė ir su juo daugiau nebendravo. Jis ankščiau labai artimai bendravo su D. ir jo žiniomis, pastarasis vogdavo iš savo močiutės pinigus ir už juos pirkdavo automobilius. Gali dar parodyti, kad 2020 m. gegužės mėn. 15 ar 20 dienomis, tiksliai neprisimena, jis užsiregistravo į „Regitra“, kad pasikeistų sau vairuotojo pažymėjimą, atvažiavus paskirtą dieną, jį informavo, kad jis negali pakeisti vairuotojo pažymėjimo, kadangi turi neapmokėtą baudą. Jis patikrino savo el. paštą, kur buvo atėjęs jam laiškas, kad jis turi baudą, kad padarė administracinį nusižengimą dėl to, kad važiavo viršijęs greitį. Jis pasižiūrėjo, kad tokią datą jis jau buvo pardavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). T. V.. Dėl to jis nufotografavo pirkimo-pardavimo sutartį ir nusiuntė nurodytu el. paštu, tada už poros dienų gavo atsakymą, kad perrašė protokolą savininko vardu. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko Kaune iš P. S. (tel. Nr. neturi) pavasarį, maždaug prieš savaitę iki kol pardavė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį D. V. (Su P. S. pildė pirkimo-pardavimo sutartį, tai pirkimo-pradavimo sutartis turėtų būti pas D. V. „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje su visais dokumentais.) Jis už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). D. V. nemokėjo 20 Eur ir juo labiau neprašė, kad D. V. padirbtų savo tėvo vardą, pavardę, ir parašą. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiai tyrimui parodyti neturi (b. l. 55,56).

11. Į bylą pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d. T. V. pareiškimas, kuriame nurodo, jog 2020 m. lapkričio mėn. jam buvo atsiųstas pranešimas iš Kauno apskr. VPK KPV dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo 2020 m. lapkričio 7 d., Nr. 20-ANR_PR-70642, priemonės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) ir kad minėtas automobilis viršijo leistiną greitį 41 km/h (leistinas greitis 70 km/h) ir už minėtą nusižengimą jam siūloma sumokėti 85 Eur baudą. Jis informavo Kauno AVPK KPV AVS vyr. budėtoją J. G., kad jis nėra ir niekada nebuvo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Jis prašo informuoti, kokiu būdu Lietuvos Respublikos transporto registre galėjo būti informacija, kad šis automobilis priklauso jam. Kauno AVPK KPV AVS vyr. budėtoja J. G. informavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas, remiantis pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi ir atsiuntė jam minėtą sutartį. Iš atsiųstos 2020 m. gegužės 2 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jis sužinojo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) (registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pardavėju yra R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini). Šis asmuo jam yra žinomas, kadangi 2020 m. balandžio 16 d. jis nupirko ir šio piliečio automobilį (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Ir tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 16 d. jis R. K. pardavė jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos mėn. jam buvo atsiųstas pranešimas iš Panevėžio AVPK dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo 2020 m. birželio 27 d., Nr. 00-ANK_PR-143089-2020, kur nurodyta, jog kelių transporto registro duomenimis jis yra transporto priemonės (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) ir kad minėtas automobilis nebuvo apdraustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu ir už minėtą nusižengimą jam siūloma sumokėti 30 Eur baudą. Jis informavo Panevėžio AVPK, kad jis nėra automobilio (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, kadangi 2020 m. balandžio 16 d. automobilis buvo parduotas ir išregistruotas (pirkėjas – R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio AVPK Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė D. U. informavo, jog protokolas perrašytas ir išsiųstas el. paštu. Kadangi pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį R. K. žinojo jo anketinius duomenis, todėl jis mano, kad pastarasis suklastojo automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, galimai todėl jis ir yra kaltinamas administracinio pažeidimo padarymu (b. l. 10-11).

12. Iš byloje esančio 2020 m. gruodžio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. V. pateikė: informaciją apie gautą siuntą, lydraštį ROIK 20114707381, pranešimą ROIK 20114707381, administracinio nusižengimo protokolą ROIK 20114707381, pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 20-27).

14. Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 10 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti spec. liudytojas D. V. ir spec. liudytojas R. K.. D. V. į klausimą, kada jis tiksliai susitiko su R. K., atsakė, kad jis tiksliai neprisimena, bet galimai tai buvo pavasaris. R. K. nesutiko su D. V. parodymais ir nurodė, jog susitiko gegužės mėn. pradžioje. D. V. į klausimą, ar jam paskambino R. K. ir paprašė susitikti, nes turi problemų, atsakė, kad ne, R. jam neskambino, jis pamatė, jog R. K. važinėja po Šalčininkus su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kuris jam labai patiko ir dėl to jis nusprendė paskambinti R. ir paklausti, ar šis retkarčiais neparduoda šio automobilio. R. K. sutiko su tokiais D. V. parodymais ir nurodė, jog D. V. jam paskambino ir paklausė, ar jis parduoda automobilį (duomenys neskelbtini), jis atsakė, kad parduoda, kadangi jis jau buvo patalpinęs į „Facebook“ skelbimą, kad parduoda automobilį už 600 Eur, D. paskambinęs paprašė, kad jis privažiuotų prie pastarojo namo ir parodytų minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis tą pačią dieną paskambino D. ir nurodė, kad jau yra prie pastarojo namo, kad šis išeitų ir apžiūrėtų automobilį. D. V. į klausimą, kur jie susitikę važiavo, atsakė, kad jie niekur nevažiavo, kai jis davė pirmus parodymus, tai nurodė, jog jie pasivažinėjo po Šalčininkų miestą ir tada sustojo prie Šalčininkų ligoninės, bet taip pasakė, nes išsigando ir norėjo visą kaltę suversti ant R. K.. R. K. iš dalies sutiko su tokiais D. V. parodymais, nes jis gerai dabar neprisimena, kadangi tai įvyko prieš metus, bet jam atrodo, kad jie tikrai prasuko ratą ir sustojo prie raudono namo (netoli D. V. namų). D. V. į klausimą, apie ką jie susitikę kalbėjo, atsakė, kad kalbėjo apie automobilį, nes, kaip ir minėjo, jis norėjo nupirkti iš R. K. automobilį. R. K. iš dalies sutiko su tokiais D. V. parodymais, nes jis dar D. sakė, kad automobilis yra su dėžės defektu. D. V. į klausimą, kokiu būdu jie užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, atsakė, kad jog R. turėjo su savimi pirkimo-pardavimo sutartį, kurią visą užpildė, o jis parašė savo tėvo vardą, pavardę ir pasirašė už savo tėvą, taip suklastodamas dokumentą. R. K. iš dalies sutiko su tokiais D. V. parodymais, nes D. paklausė, ar jis turės tuščią pirkimo-pardavimo sutartį, jis atsakė, kad turės, tada pastarasis nuėjo namo, pasiėmė anksčiau pildytą pirkimo-pardavimo sutartį ir grįžo atgal į automobilį, tada jie su D., sėdėdami automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie pastarojo namo užpildė pirkimo-pardavimo sutartį. Jis pasiėmė tuščią pirkimo-pardavimo sutartį ir pradėjo pildyti, pirkėjo duomenis jis pats savo ranka surašė iš T. V. priklausančių dokumentų, bet dabar neprisimena, ar iš asmens tapatybės kortelės, ar iš anksčiau pildytos pirkimo-pardavimo sutarties, o automobilio duomenis surašė iš automobilio registracijos liudijimo. Jam užpildžius, viską pasirašius kaip pardavėjui, tada D. V. skiltyje, kur yra parašyta: „Transporto priemonę pirko“ parašė savo tėvo vardą ir pavardę bei pasirašė savo tėvo parašu. D. V. į klausimą, kokie po įvykdyto sandorio buvo tolimesni jo veiksmai, atsakė, kad jis davė R. K. pinigus, kiek tiksliai, neprisimena, bet jam rodos, kad virš 500 Eur (pinigus davė skirtingomis kupiūromis ir po 20 Eur, ir po 50 Eur) ir po davimo R. pasiėmė pinigus ir išlipo iš automobilio bei nuėjo, jis liko automobilyje, kažkiek laiko pasėdėjo ir vienas nuvažiavo į garažus, kurie randasi prie jo namų, tai maždaug 150 metrų nuo namų, po ko jis išlipo iš automobilio, jį užrakino ir paliko stovėti, o pats nuėjo namo, be to, apie savo pirkinį jis niekam nepasakojo. R. K. sutiko su tokiais D. V. parodymais. D. V. į klausimą, kur dabar yra automobilis (duomenys neskelbtini), atsakė, kad jis dabar nežino, nes kai jis jį nupirko, pasivažinėjo ir kadangi automobilis turėjo defektų, neįsijunginėjo pavaros, tai jis jį pastatė prie garažų, kurie randasi netoli jo namų, tada jis padarė minėto automobilio nutrauką ir patalpino „Facebook“ svetainėje skelbimą, kad parduoda automobilį dalimis už 300 Eur, nes automobilis užsiveda, bet nevažiuoja, kažkur po 2-3 dienų atsirado pirkėjas, kuris atvažiavo su tralu ir pasiėmė automobilį. R. K. atsakė, jog po to, kai jis pardavė D. V. automobilį, daugiau nei automobilio, nei D. V. nematė, todėl jis negali atsakyti, kur yra automobilis (b. l. 85-87).