Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8231-285/2011 pagal pareiškėjo AB DnB NORD bankas pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-03-23 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 138821,15 Eur skolos, iš jų: 137537,31 Eur negrąžinto kredito, 1228,42 Eur nesumokėtų palūkanų, 55,42 Eur nesumokėtų delspinigių. Taip pat kreditorius reikalavo 2,72 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 133 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas pagal 2000-10-02 paskolos sutartį Nr. 446 suteikė R. S. 172182,81 Eur dydžio kreditą, kurios įvykdymui užtikrinti 2000-10-09 hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 02120000005079, su vėlesniais pakeitimais, kreditoriaus naudai įkeistas R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – 0,0900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas – gyvenamasis namas, plane 1A1b, bendras plotas 416,78 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

CK 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas. R. S. tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankas pagal minėtą paskolos sutartį, todėl kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, tiek iš pagrindo skolininko, tiek iš įkeisto turto vertės (CPK 560 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 4.216 straipsnio 1 dalis, 4.219 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas 2011-01-26 nutartimi, kuri skolininkui įteikta 2011-02-01, buvo areštuotas įkeistas hipotekos lakštu turtas, o skolininkas ir įkeisto turto savininkas R. S. įspėtas, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 49, 58). Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. Todėl 2011-03-23 kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192, 6.37 straipsnių, CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą, palūkanas ir žyminį mokestį. Gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėjas 2011-03-30 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Todėl spręsdamas ginčo klausimą teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Atmestinas apelianto argumentas, kad skolos išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį gyvenamąjį būstą, kadangi, vadovaujantis CPK 663 str. 5 d., šis ribojimas netaikomas išieškant iš įkeisto turto. Apeliantas yra įkaito davėjas, daikto savininkas, savo noru ir laisva valia suvaržęs savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo prievolės įvykdymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas paskolos sutartyje numatytais terminais ir tvarka kreditoriui negrąžino, dėl ko ginčo nėra. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą būtent iš įkeisto daikto, ir šiuo atveju kreditorius ją tinkamai realizavo. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos teisėja pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis).

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties, kuria patvirtintas pažeidimo nepašalinimo faktas ir kreditoriui suteikta teisė inicijuoti priverstinio išieškojimo procesą, teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.