Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gitanai Udrytei - Šichovcovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. E., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivė, netekėjusi, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. E., būdama nepilnametė, 2012 m. lapkričio 16 d. apie 13.45 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vidurinės mokyklos tualete, nuo palangės pagrobė nukentėjusiajai S. Č. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung S 5570“ 400 litų vertės ir telefono dėklą 30 litų vertės, taip padarydama nukentėjusiajai S. Č. 430 litų turtinę žalą.

Kaltinamoji V. E. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad praeitų metų lapkričio mėnesį, dienos nepamena, pamena, kad buvo penktadienis, per penktą ar šeštą pamoką, ji nuėjo į mergaičių tualetą, esantį mokyklos trečiame aukšte, ir ant palangės rado mobilaus ryšio telefoną. Telefonas buvo tvarkingas, neišjungtas. Ji pasiėmė telefoną, nes buvo susipykusi su savo mama, o šiai reikėjo telefono, todėl nutarė telefoną parnešti jai. Ji išjungė telefono garsą ir jį įsidėjo į kuprinę. Po to nuėjo į mokyklos aktų salėje vykusį renginį. Renginio metu jo vedėjas pranešė, kad yra pamestas telefonas ir prašė jį radusio asmens nunešti socialinei pedagogei. Telefoną parnešė namo ir tą patį vakarą atidavė mamai. Mama iš nuotraukos telefono ekrane matė, kad telefonas yra S., bet nutarė pasilikti sau. Po kelių dienų atvyko policijos pareigūnai ir telefoną paėmė. Juo iki tol naudojosi jos mama. Labai gailisi nusikaltusi, daugiau taip nebesielgs. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Po kaltinamosios V. E. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. E. kaltė įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

nepilnametės nukentėjusiosios S. Č. 2012-11-16 protokolu – pareiškimu ir parodymais, kad 2012 m. lapkričio 16 d. apie 13.45 val. ji nuėjo į mokyklos trečiame aukšte esantį mergaičių tualetą, ant palangės pasidėjo savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S 5570“ su dėklu ir išeidama iš tualeto jį paliko. Būdama pamokoje ji prisiminė, kad telefoną paliko tualete, nuėjo į tualetą, tačiau telefono ant palangės nebebuvo. Telefono ir dėklo vertė 430 litų. Telefonas su dėklu jai grąžinti, todėl civilinio ieškinio nereiškia (8, 21-22);

2012-11-20 tarnybiniu pranešimu dėl IMEI kontrolės bei informacija apie IMEI kontrolę, iš kurių matyti, kokios SIM kortelės buvo naudojamos pagrobtame mobilaus ryšio telefone (10-12 b.l.);

2012-11-21 dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. E. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung S 5570“ (13 b.l.);

liudytojo Arnoldo Lukočiaus parodymais, kad tiriant mobilaus ryšio telefono vagystę, jie su tyrėja E. K. buvo nuvykę pas I. Ū. Ji sakė, kad apie telefono vagystę nieko nežino, tačiau paklaus dukters. Po 40 minučių jam paskambino I. Ū., kuri pranešė, jog grįžo dukra ir pas ją yra ieškomas telefonas. Jie mobilaus ryšio telefoną išėmė. V. E. aiškino, kad telefoną rado tualete išardytą (24-25 b.l.);

liudytojos E. K. parodymais, kurie yra analogiški liudytojo Arnoldo Lukočiaus parodymams (26-27 b.l.);

liudytojos I. Ū. parodymais, kad 2012 m. lapkričio mėnesį, dienos nepamena, dukra V. E. pasakė, kad mokyklos tualete rado mobilaus ryšio telefoną. Ji jau buvo skaičiusi laikraštyje apie dingusį telefoną. Ji liepė dukrai nunešti telefoną į mokyklą ir atiduoti socialinei pedagogei (32-33 b.l.);

2013-02-04 nukentėjusiosios S. Č., jos atstovo pagal įstatymą G. Č. ir kaltinamosios V. E. pareiškimu dėl susitaikymo, iš kurio matyti, kad kaltinamoji V. E. atsiprašė nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo pagal įstatymą G. Č., jie susitaikė.

Kaltinamosios V. E. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi ji neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai S. Č. priklausantį – turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio (390 litų) sumą (BK 190 str. 1 d.). Tai, kad kaltinamoji V. E. mobilaus ryšio telefoną „Samsung S 5570“ rado tualete, jokios įtakos kaltinamosios atsakomybei ir veikos kvalifikavimui neturi, nes kaltinamoji puikiai suprato, kad šis telefonas yra jo savininko pamestas, tai yra nustojo būti savininko valdomas prieš jo valią, suprato, kad šis telefonas jai yra svetimas ir ji neturi jokių teisių į šį telefoną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką vagysčių bylose, yra ne karta pažymėjęs, kad pamestas daiktas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas (2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagysčių ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punktas). Akivaizdu, kad radęs įjungtą mobilaus ryšio telefoną, kiekvienas pakankamai apdairus žmogus (net ir nepilnametis) be didelių pastangų nustatytų to mobilaus ryšio telefono savininką, pasinaudojęs telefono atmintyje esančia informacija, jau nekalbant apie tai, kad rasto mobilaus ryšio telefono savininką buvo galima nustatyti ir jį perduodant policijos įstaigai. Be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad renginio metu buvo pranešta apie dingusį telefoną, todėl ji, jei būtų norėjusi, būtų jį grąžinusi tą pačią dieną, jį perduodama socialinei pedagogei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina (kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2009).

Kaltinamoji V. E. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdama nepilnamete t.y. jai nesuėjus aštuoniolikai metų, todėl jos atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje (BK 81 str. 1 d.).

Kaltinamoji V. E. teisiama pirmą kartą (50 b.l.), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka nebausta (51 b.l.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos R. seniūnija nusiskundimų jos elgesiu nėra gavusi (55 b.l.), mokosi Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur charakterizuojama gerai (58 b.l.), yra nėščia, gyvena su būsimo kūdikio tėvu, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios S. Č., su ja ir su nukentėjusiosios atstovu pagal įstatymą G. Č. susitaikė, civilinio ieškinio nėra, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji V. E. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d., BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Parenkant auklėjamojo poveikio priemonę atsižvelgtina į tai, kad V. E. mokosi, yra nėščia.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. E. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, V. E. taikyti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant tuo laiku tęsti mokslą Pakruojo rajono Rozalimo vidurinėje mokykloje.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. E. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.